M.Kundrotas. Sulaukėme. Kas veš saulę? (231)

Marius Kundrotas /Respublika.lt

Marius Kundrotas

Jei dar 1996 m. kas nors būtų pasakęs, jog sulauksime laikų, kai Lietuvos Respublikoje atgis sovietinė ir bolševikinė propaganda, tikriausiai būtume nusijuokę į akis. O vis gi sulaukėme.

Saugumo struktūrų veteranui Jurgiui Jurgeliui pradėjus kampaniją prieš vieną paskutiniųjų partizanų vadų, Antaną Kraujelį – Siaubūną, kilo natūralus klausimas. Kodėl A.Kraujelis? Kodėl dabar?

Jokia paslaptis, jog rezistencijos kovose būta visko. Bet kuriame kare vienaip ar kitaip pasižymi kriminaliniai elementai, prisišliejantys prie vienos ar kitos stovyklos. Daug tokių ėjo į žydšaudžius, po to – į stribus. Neatmestina galimybė, jog dalis tokių šliejosi ir prie partizanų. Antra vertus – ko gi stebėtis, jei tikras, padorus partizanas, keletą metų išsėdėjęs tamsioje žeminėje, artrito išsukinėtais sąnariais, aplink matydamas – kaip žūsta jo draugai, maža to – kaip vieni kitus išdavinėja, svarstydamas – kada gi išmuš jo valanda, išeina iš proto?

Piktnaudžiavimų būta. Už juos paprastai bausdavo pati rezistencinė vadovybė. Kažkodėl nepasirinktas A kaimo gyventojas B, kurio piktnaudžiavimas (ar net – kriminalinė biografija) būtų įrodytas, visiems žinomas faktas. Pasirinktas A. Kraujelis.

Ar saugumo vadovu dirbęs J.Jurgelis nežinojo apie šį partizaną tų duomenų, kuriuos skelbia dabar – post factum? Nesitiki. Purvo pilstymas stebėtinai sutapo su bolševikinių represijų dalyvio Marijono Misiukonio byla, iškelta už to paties A.Kraujelio sunaikinimą. Jei Siaubūnas pripažįstamas banditu, reiškia – M.Misiukonis lieka švarus. Ar tai –
sutapimas?

2009 m. pasirodė Mindaugo Pociaus knyga „Kita mėnulio pusė: Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944 – 1953 metais“. Pirmas žingsnis į sisteminį partizanų kovos diskreditavimą. Pristatymą surengę anarchistai tiesiai pareiškė: jiems nebuvo svarbu, ką žudyti! Šiek tiek primiršę „Batką“ Nestorą Machno… Šiame pristatyme sulaukęs klausimo – kokiais gi šaltiniais remtasi? – autorius neišvengė atsakymo: KGB dokumentais…

2011 m. žengtas antras žingsnis. Išleista Povilo Masilionio sudaryta „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“. Jei M. Pociaus veikalas dar pretendavo į moksliškumą ir jos pavadinimas dar nebuvo toks tiesmukiškas, tai P. Masilionio rašliava atitinka geriausias žinomų kūrinių „Vanagai iš anapus“, „Faktai kaltina“, „Lietuvių nacionalistų kenkėjiška veikla ir kova su ja“ tradicijas. Čia aiškiai sakoma: Lietuvos partizanai – teroristai.

Senelio pėdomis sekančio ir atvirai tuo besididžiuojančio Algirdo Paleckio organizacija „Lietuva be nacizmo“ (bet su bolševizmu) subūrė platų kolektyvą. P.Masilionio knygos pristatyme, surengtame šios organizacijos, pasireiškė tiek sovietinės „Jedinstvos“ lyderis Valerijus Ivanovas, tiek galutinai save atradęs „istorikas“ Liudas Truska, jau seniai pilantis purvą ant tarpukario tautininkų ir apologetizuojantis sovietų režimą su jo kolaborantais. Sako – L.Truska greitai išeisiantis į pensiją: ne bėda – jis jau spėjo užsiauginti naują savęs vertų „istorikų“ pamainą, recituojančią jo žodžius.

Įdomi Seimo reakcija, kurios esmė – jos nebuvime. Kol kas vienas iš nedaugelio principingą poziciją išsakė Arvydas Anušauskas. Ankstesniems rezistencijos paveldo saugotojams Daliai Kuodytei ir Algiui Kašėtai nėra laiko – reikia grumtis su Šeimos koncepcija, užkertančia kelią žydriesiems tvirkinti visuomenę. Nesulaukta reakcijos ir iš politinius kalinius priglobusios „Tėvynės sąjungos“ vadovo Andriaus Kubiliaus.

Atrodo, jog tiek žydriems, tiek raudoniems organizuotai pasipriešinti gali tik tie, kurių šiandien Seime nėra, arba jie ten – pavieniai. „Saulės vežėjų“ – iš Rytų ir iš Vakarų – užderėjo užtektinai. Kad tik nesusipeštų…

Kategorijos: Istorija, Lietuvos kelias, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

231 komentaras

  1. Maniau, kad M.Kundrotas tapo rimtu autorium, tačiau ir vėl … jo rašinys, norint paneigti tai kas kiekvienam kaimo žmogeliui yra žinoma seniai: miškinių tarpe buvo tikrų partizanų, kurių tikslas buvo laisva Lietuva ir kurie nesusitepė rankų lietuvių, kuriuos jie turėjo ginti, o ne puldinėti, krauju.
    Bet mažai tokių buvo.
    Todėl nieko rimto, vaduojant Lietuvą, nebuvo pasiekta.
    Istorikai įrodo, kad Kraujelis nužudė ne vieną nekaltą asmenį, todėl jį galima dėl to pavadinti banditu.
    Beje, patys partizanai pripažįsta, kads iki 1949m. vasario 16d., kada atsirado bendra vadovybė, miškiniai taikė civilių gyventojų atžvilgiu terorą, kas vienareikšmiškai įvardintina banditizmu.

  2. Algirdas Patackas:

    Skaitykime paskutiniuose NAUJOJO ŽIDINIO numeriuose Juozo Prapiesčio str. PŪŠČIOS SLĖPINIAI. Jame yra atsakymas stribynui, kas iš tikro vyko pokario Lietuvos giriose.

  3. Ramūnas Labanauskas:

    Marius Kundrotas ir Algirdas Patackas labai supaprastina situaciją, pristatydami ją tik juodai baltos spalvos kategorijomis. Pokario situacija buvo sudėtingesnė. Patriotų buvo ne tik partizanų gretose.

  4. D.G. Labai taiklus straipsnis:

    Puikiai pastebėta, Mariau Kundrotai.
    Apsidairykim aplinkui, dar pačioje Vilniaus širdyje, ant Žaliojo tilto, tebestovi paminklas su sovietų okupantų soldafonų balvonais ir ant jų durtuvų nešto prievartinio gyvenimo būdo – vergovės, simboliai. Dar nemažai daliai Lietuvos žmonių tai “kultūros paveldas”. Ką gali sakyti, juk jie nesuvokia, kad nušlavus inteligentiją, tėvynę mylinčius ir už ją galvas padėjusius tautiečius, buvo užauginta prisitaikėlių visuomenė. Sovietinė sistema, nužmoginusi viską kas žmogiška ir numarinusi sielą, pati tebeklesti jos aktyviausių dalyvių pavidale – kurie tebesėdi teisėsaugoje, valdžios struktūrose, policijoje ir tt. Ji klesti ir eilinių dvasios ubagų skeletuose. Jie, sistemos agentai ir uolūs tarnai, niekur nedingo. Jie toliau sistemiškai naikina visa kas lietuviška, kas iškelia gėrį. Viskas, kas nepajungta sistemai – aklam tarnavimui šėtonui, jiems kelia pasibjaurėjimą. Per 20 metų brazauskinimo, acheminimo, tulpinimo, brigadinimo, gėjinimo, bumblauskinimo, paleckinimo, uspaskichinimo, tomaševskinimo, ir tt. matosi akivaizdi šitos sistemos chimeros povyza – nutaikyta į dar paskutinių sąžinės ir doros likučių nepraradusį žmogų. Bet, NEBIJOKIM!, ateina jos paskutinės dienos. Tamsiausia visada būna prieš Aušrą. Horizonte jau matosi pirmieji spinduliai. Mažos žvakės šviesa apšviečia visą kambarį – o kas bus, kada užkursim laužą! Taigi, drąsiau, bet reikalinga aktyvi strategija kaip pribaigti šitą KGB nuodingą gyvatę, jie vis dar turi žiniasklaidos priemones savo rankose, gauna iš Maskvos ir Varžuvos finansavimą, reikia skirti dėmesio mažų, bet efektyvių kampanijų kontr-atakoms, kad pradurti tą didelį išpūstą burbulą. Steigti skyrius visoje Lietuvoje ir turėti aiškų veikimo planą. Taigi, į kovą, žadinkim iš šitos jų sukurtos nevilties sapno mūsų tautiečius, žadinkim ir kitataučius – juk jiems besąlygiškai buvo suteikta Lietuvos pilietybė, jie nepamiršo to, neleiskim, kad visokios “Jedinstvos” jais pasinaudotų.
    Siūlau planą: BUDĖK ir VEIK!

    • Ryšininkas:

      D.G. Viską tamsta čia išdėstėte teisingai, pritariu. Na o Marius Kundrotas, šaunuolis.

      • Būtų teisinga, jei būtų pasakęs atvirkščiai – dar iškilus partizanas kunigas Justinas Lelešius -Grafas rašė:
        “mes (tikrieji partizanai) pralaimėjome, nes mūsų nepalaikė visuomenės dauguma (varguomenė), kuri prie tarybų gavo tai, ko neturėjo prie Smetonos – normalų gyvenimą”.

        • Lietuvis:

          Ko čia tamsta “lietuvi” purkštaujat nepatenkintas?. Bet kokiu atveju jie ir negalėjo laimėti besipriešindami prieš visą Sovietų imperiją su visais jos resursais, tai buvo jų sąmoningas pasirinkimas, juk nevisi juos rėmė ir palaikė. Buvo sukurti “istrebitelnyje bataliony” ir žinome kas juos sukūrė ir kokiam tikslui, ar ne taip?. Ir kaip čia nepriminus apie tą trečiąją jėgą kuri atsidangino į Lietuvą neprašyta. Nebūna taip, kad visą laiką tautos dauguma visą laiką palaikytų ir remtų bet kokią valdžią.

    • Budėk ir veik,
      kad žydšaudčių ir pokario banditų anūkai nebepadarytų to ką buvo padarę jų seneliai.

  5. D.G. "tikram" lietuviui:

    Tamsta esate labai labai nusigyvenęs, kad šiame kontekste matote žydšaudžius ir kitas KGB klišes. Juk Lenkijoje buvo daugybė konclagerių, juose dirbo daugybė lenkų, jie taipogi žudė žydus, buvo ir lenkiški policijos daliniai kurie tuo užsiiminėjo, buvo deginami ir ištisi kaimai, kaip Jedwabne. Kiek vokiečių civilių nukentėjo prijungus vokiškas žemes prie Lenkijos? Begalė. Ar jūs nesusimąstote, kad visos panašios atakos per spaudą, visuomenės nuomonės formavimas akiplėšiškais (todėl, kad jie yra pastatyti ant melo pagrindo) veiksmais, kaip pvz Bumblausko “konferencija” su Lenkijos “profesoriais” , kurioje pagrindinis akcentas buvo tas, kad “gal Lietuvoje jokios Lenkijos okupacijos nebuvo”?. Kad mėginama sukurti visuotinį ir tarptautinį paveikslą, jog nacistinės Vokietijos organizuotose žudynėse Paneriuose dalyvavę lietuviai simbolizuoja visą lietuvių tautą? Ir taip toliau. Juk tiesos trokštančiam žmogui turėtų būti aišku, reikia pasidomėti faktais, kontekstu, istorija ir kas ją kaip siekia pateikti, argi tos tendencijos nėra matomos? Taigi, ką čia ir šnekėti. Tačiau, kodėl sąmoningai stoti priešo propagandos pusėn, štai kur esminis klausimas. Gal jums nesiseka asmeniniame gyvenime, gal jūs neatsiekėte kažko, nerealizavote savęs Lietuvoje ir todėl esate ant jos piktas? Gal galėtumėte tai padaryti, pvz, Rusijoje, bet neturite galimybių tenai persikelti, o ten nebūnant jus kankina pastovi trauka ir nostalgija sovietinei demagogijai ir apatijai – ir tai be galo slegia? Sutikime, mylėti Lietuvą yra sunkus uždavinys, ypač kada tai nėra “populiaru” ar visuotinai trūksta lozungų ” šlovė LTSR” ar dar ko nors apie Maskvą. Juk mus tiek metų mokė atsižadėti Lietuvos, kuri nenutrūkstama gija eina nuo baltiškų genčių per Lietuvos valstybės sukūrimą, blyksi saulėje LDK laikais, savo atskirumu, kultūra, nepalaužiama kova – nors ir prarandamos teritorijos. Lietuva, kuri vis ištrūksta iš jai primetamų rėmų, prasiveržia iš suslavėjimo, vėl sužiba laisvės kovos krauju už savo identitetą, gyvenimo būdą, kalbą ir valią tvarkytis patiems savo sode. Juk tai arčiausiai ką žmogus gali sukurti ir priartėti prie Rojaus Sodo, kurio netekome, bet į kurį einame. Todėl dar tikiu, kad stebuklai galimi ir dar rasite savyje tą tikrąjį lietuvį, be ironijos, tulžies ar nusivylimo, kad suprasite kaip nuostabu ir kokia tai Dievo dovana būti dalimi šios gyvybingos ir nepaprastos tautos dalimi, tikiu kad atrasite meilę, o su ja ir norą padėti atstatyti Lietuvą dorą ir kupiną gyvenimo palaimos. Jums duotas šansas ir trupinėlis laiko – jusų gyvenimo, kad jis būtų įprasmintas gerais darbais. Stokite šviesos pusėn, junkitės prie tautos visa širdim ir pamatysite kaip gims stebuklas – jūsų Lietuva, sodas, kuriame gal žais tik jūsų vaikai, bet kokia bus palaima tai matyti ir žinoti, kad ir jūs tame dalyvavot. nelengvas darbas, bet vaisiai saldūs. Nedvejokit. Junkitės, Tautininkų Sąjunga yra puiki galimybė, jei matote kitas sritis – irgi puiku. Bet nekenkite, kam mums ta juoduma, meskime kitų įpirštą neviltį ir cinizmą, atsiverskime, taip – kviečiu atsiversti, nepamokslauju, bet kviečiu. Kitaip – kaip mes žiūrėsim Dievui į akis kada ateis mūsų laikas? Ką mes jam pasakysim, kodėl pasirinkom menkybę, baimę, niekšybę? Mums duotas vienas gyvenimas ir jei jau buvo skirta tokia malonė gimti Lietuvoje, argi ne puiku ją išnaudoti ir pagelbėti priešų spaudžiamai Tėvynei? Viskas jūsų rankose, svarbu, kad tai būtų ir Dievo valioje. Nebūkit piktžole, gimkite iš naujo, juk prieš jus Rojaus Sodas!

    • Nepataikei:
      1. gyvenu normaliai – turiu laiko jus į tikrą kelią vesti 🙂 ;
      2. prie ko čia bumblauskiai, kada tema apie Jurgelio str. Delfyje (kuriame buvo pasakyta, kad dauguma dabar taip vadinamų partizanų tada buvo tiesiog banditai). Tą str., šnekėdamas į šoną (būk Jurgelis neigia tikrus partizanus buvus), pirmas puolė konservkrikdemas Anusauskas, o šis straipsnis seka Anusausko nubrėžtu kursu.
      Gal šio str. autorius su konservkrikdemais žada blokuotis per ateinančius rinkimus, nors panašiau yra, kad konservkrikdemams jie tikrai nereikalingi;
      3. gal pats geriau bėk užu sienos, kaip, kad daug kas iš jūsų ginamų žydšaudčių padarė pokariu? 🙂
      4. pikžolė – tai tu, nes dirbi savo juodą melagio darbą, kad visi miškiniai, būk, buvo dievai ir dar įsivaizduoji, kad jus už tokius lozungus kas palaikys ateinančiuose rinkimuose?

      Lietuvai reikia visuomenės daugumos interesus (o ne visuomenės niekada nepalaikytos ir todėl pokariu sutriuškintos visuomenės mažos dalelės) atstovaujančios partijos.
      Tautininkai jau padarė blogą žingsnį, pasirinkę pavadinimą partijos, kuri pametė Lietuvą likimo valiai baisiausių išbandymų akivaizdoje.
      Jei taip elgsis ir toliau, tai Lietuva ir toliau liks be visuomenės daugumą atstovaujančios partijos.

  6. Kadangi aš pokario laikmečiu buvau “tolimoje komandirotėje”, tad betarpiškai šioje diskusijoje dalyvauti neturiu nei moralinės, nei juridinės teisės, pagaliau ir nenoriu. Tačiau man skaudu matyti ir girdėti vis nesibaigiantį pakarinių juodų bei kruvinų laikų atgarsį. Kas jį provokuoja ir periodiškai atnaujina, abėjonių nekelia-mūsų priešai, kuriems malonu matyti kaip mes pešamės. Bet ar ne laikas mums, kad ir šio puslapio dalyviams, ne peštis, bet vienytis ir visą tai, kas yra gera mūsų krašte, pakelti į tokį lygį, kad šį GERĄ pamatytų ir draugai, ir priešai visame pasaulyje!

    • Jei sakote, kad tada jūsų nebuvo 🙂 , tai nieko nenustebinote – manau, kad nei vieno iš šios diskusijos dalyvių tada nebuvo.

      Betgi tai niekaip nepaneigia galimybės į tą laiką pažvelgti objektyviai.
      To ir siekime.

      • Pikc:

        Gi žinome tą tamstelės “objektyvumą”, žinome – iš visų pusių bandote prakišti. Viskas susiveda į kelis teiginius: a) partizanai buvo banditai, nuo kurių tarybinę liaudį gynė šlovingieji stribai; b) “prie ruso man buvo geriau”; c) “viskuo kaltas liandzbergis”. Gal nebevarkit – eikit geriau į padleckininkų ar į kokį “pokaris.info” puslapį – pamatysit, kiek bendraminčių rasit! Skirtingai, negu čia. Dar vertėtų susimąstyti apie emigraciją į Šiaurės Korėją – ten tebėra seni geri laikai – pasijusit, kaip namie 🙂

  7. Vilmantas Rutkauskas:

    Anot Lansbergiu identifikuoto str. autoriaus, ojezaus varge, kas čia gero marijos žemėje, kur žiūri mergelė, kai TIEK viskas mergelės Lietuvai tiek blogai ir toliau TAIP negalima … ?
    Tačiau, pastebėjau, krikščioniškųjų angelų ir snieguolių straipsniuose slypi žiaurus paradoksas – kažkokia visuomet įžvalgi diagnozuota nemeilė dabartinei aplinkai, bet meilė kažkokiai virtualiai Lietuvai, kuri, vis tik, niekuomet nesusilipdo.

    • Gal ne nemeilė Lietuvai, o kaip tik meilė, nes visi, kada Lietuva pasekė Sąjūdžiu, patikėjo – eina į geriau.
      O kas yra dabar?
      Blogiau.

      • Lietuvis:

        Kažkur pasaulyje yra dar blogiau. Blogis gali būti labai santykinė sąvoka, kas vieniems blogai kitiems tai gali būti kaip gėris ir atvirkščiai :).

      • Vilmantas Rutkauskas:

        Pamąstymas, kad planeta miršta dėl sumauto žmonių noro ir siekio be galo tobulėti gerbūvėti. Tam pritariančiųjų – bene 7 milijardai egoistų.
        Panašiai dėl to (begaliniame daiktų ir poreikių pasaulyje) nyksta ir Lietuva, kurios trečdalis egoistų pavyduolių nugerbūvėjo pragyventi paparazituojant vienkartiniais maišeliais svetur.
        Na, tarkim, klastingai deklaruojamo krikščioniško “kuklumo” čia ir ten neieškok. Jų paieškos kitos.
        Netgi Tu pats, sutik, pripažindamas minėjai, kad kultūrinių poreikių ypatumai yra savitai kelintaeiliai.

        • Man – ne, nes aš vietoj to, kad uždirbinėti pinigus, leidžiu laiką, komentarus rašinėdamas tose temose, kur matau, jog reikia suriktinti blogį, atstatyti tiesą ir pan. 🙂
          Tik, aišku, jei neturėčiau maisto, gyvenamosios vietos ir kitų būčiai reikalingų daiktų, tai to negalėčiau daryti.
          Reikėtų arti.

  8. Tai tik pradžia. Visame “laisvajame pasaulyje”, bankininkų sąmoningai išlaikomi, viešpatauja kairieji, kurie ir tapatina teisėtą pasipriešinimą su terorizmu. Partizanai pralaimėjo ne todėl, kad kažkas nepalaikė ar pan., bet todėl, kad visa Europa buvo sumalta, kad ją būtų lengviau paversti “rinka”. Saujelei lietuvių atsilaikyti ir laimėti buvo neįmanoma. Nors JAV ir nepripažino Baltijos okupacijos, su SSSR palaikė diplomatinius ryšius, to užtenka. Kitokių stambių jėgų nebuvo.
    Žmogus nėra angelas, šventųjų yra mažuma. Paprastas žmogus veikia pagal suvokimą ir sąžinę, o sąžinės matas priklauso nuo tikėjimo. Šiandien svarbu atskirti, kas kieno pusėje, o ne kas ką daugiau nušovė. Už nušautuosius turime melstis, nors daugelis jų dabar nepalyginti laimingesni Amžinybėje nei mes čia.
    Tikėtis, kad Seimas arba partijos gins tiesą, yra naivu. Tai ne valdžia, bet administratoriai. Valstybės nėra, yra valstybės imitacija. Šiomis sąlygomis svarbu viena: skelbti faktus, ypač tuos, kurie slepiami ir iškraipomi, nedelsiant demaskuoti melą. Laimei, tam dar turime laisvą internetą.
    Be to, kol dar įmanoma, reikėtų surinkti faktus, atskleidžiančius Lietuvos raidą po Nepriklausomybės atstatymo, ir parodyti visas manipuliacijas su laisve. Neblogą pradžią padarė Algirdas Katkus knyga “Nuo aušros iki sutemų”. Turi būti panašus leidinys apie visą raidą iki šiandien. Leidinys turi būti kartu spausdintinis ir internetinis.
    Ir svarbiausia: susigrąžinti į širdį tikėjimą. Kodėl JAV negali nugalėti talibų? Todėl, kad pastarieji pasikliauna ne tiek ginklais, kiek pasaulio Valdovu. Ateistas yra pasmerktas. Ir čia, ir Amžinybėje. Reikia tikinčio jaunimo.

    • Klystate:
      1. apie tai, kad partizanų kova vargu ar galėjo turėti teigiamą pabaigą jau kalbėta, o kartu ir apie tai, kad tokiu atveju buvo visiškai nepateisinamas ir civilių gyventojų atžvilgiu ne kurių miškinių (sakykim taip) taikytas teroras;
      2. sąžinės matas priklauso nuo auklėjimo.
      Be to.
      Neseniai Ozolas rašė, kad Lietuva daug prarado, nes čia įsigalėjo katalikybė, t.y. toks tikrovės priėmimas, kada pasikliaunama daugiau sapnais, stebuklo laukimu, o ne savo jėgom, dėl ko ir pokariu galėjo atsirasti žmonių, kurie pasidavė mistikai – gal būt jie ką tai pasieks kovoje prieš okupantus, nors racionalus protas sako aiškiai – nieko nepavyks.
      Tą patį ir jūs sakote, tačiau kai kam labai pasidavus emocijoms, o ne klausant proto balso, okupacijų laike buvo pridaryta n visokių, nieko gero neatnešusių, darbų.
      3 Nesutinku, kad negalėtų atsirasti visuomenės daugumą atstovaujanti partija, nebent jūs tikrai žinote, kad tautininkai – tokie pat parazitai kaip ir visi kiti? 🙂
      4. Raida yra aiški – smunkam.
      Bet pakelti mus gali ne mistika (tikėjimai), o sąžinė visame kame (net svarstant istorinius klausimus), nuoširdus darbas, nusistatytų elgesio taisyklių (įstatymų) laikymasis ir t.t., ir pan.

      • Vilmantas Rutkauskas:


        Jau anksčiau kažkur minėjai, kad “katalikai, kaip įrodė nesename str. Ozolas, Lietuvai tik pakenkė – geriau būtų buvęs protestantizmas.”

        Kažin kodėl jam to prireikė, ar ten kažkas siejama su Latvija ?
        Gal duotum nuorodą kur rasti, ar kažką smulkiau apie tai…?

        • Lryte: Be jokios tolerancijos, arba nepaisant nieko: reformacija Lietuvos istorijoje; 01 – 04.

          • Vilmantas Rutkauskas:

            Taip ir maniau, kad Ozolas susipats reikšmino.
            Ši jo skaluojama prokrikščioniška klastinga mintis (visai Lietuvai iš naujo protestantiškai krikštintis), dar blogiau, Lietuvą dar keliems šimtams metų atnaujintai mesteltų į nuo valstybės atskirtą božo nycinę ganyklą, kurioje Tau bus, kaip ir bet kurioje susiformavusioje bendrijoje, leidžiama senti, bet neleidžiama keistis.

            Na, jei jam TAIP labai norisi, lai pats ir protestuojasi, o žmonės ne avinai, ir toliau nuspręs, ką su savimi ir TOKIOMIS okupacinės religijos, kurios Lietuvai ant sprando, sušvelnintomis atmainomis daryti.

            Vėl gi, krikščionybė nemažai pridariusi žalos ir partizaniniam judėjimui.
            Mat krikščioniška dvasia krikščioniškai buvo pridiegta panašiai taip, kad “be dievo žinios plaukas nenukris”. Kad reikia pasikliauti žydų dievu – ir viskas bus (yra) pagal P L A N Ą.

      • TL, Jūs čia labai daug neigiate. Neigiate ir neigiate. O juk pirmi du punktai tik patvirtina Palmaičio žodžius.

        Tai, jog apie pabaigą kalbėta, nereiškia, kad Palmaitis padarė klaidą.

        Tai, jog matas priklauso nuo auklėjimo, yra patvirtinimas teiginio apie tikėjimą. Nes tikėjimo formavimasis ir auklėjimas vyksta kartu.

        Tai, kad aiški smukimo raida, tai ne vien Lietuvos Respublikos bruožas — visas pasaulis gi aina velniop.

        Nepanašu, kad pas patį TL būtų išjungtos emocijos. O taip lengva pridaryti „nieko gero neatnešančių darbų“. Siūlau reikšti mintis atsargiau, dabar provokuojate ir kitus tam pačiam:)

        Dėl apibendrinimo sutinku, tik kad istoriniai objektai yra praktiškai nepamatuojami — jei net dabarties nemokame pamatuoti (pvz. pedofilijos byloje), jei kartais žmogus net savo poelgio motyvų nesugebėtų nustatyt, tai ką jau belieka kalbėt apie pokario vertinimo sąžiningumą?

        Laimingai : )

        • Ir vėl nepataikei:
          1. Palmaitis buvo sukritikuotas teisingai ir to paneigti nesugebėjai;
          2. kadangi sąžinė ir tikėjimas yra ne tas pats, tai ir vėl nesi teisus;
          3. su ta pedofilija tegul teisėsauga išsiaiškina – mažiau ten kištumėtės, greičiau viskas išsispręstų.

  9. Albinas Vaškevičius:

    Netiesa, kad partizanai nelaimėjo. Partizanai laimėjo to tada net ir nežinodami! Jeigu nebūtų buvę partizaninio judėjimo Lietuvoje, tai dabar
    Lietuvoje lietuvių gyventų ne 83,9 procento,
    Latvijoje latvių gyventų ne 59,2 procento,
    Estijoje estų gyventų ne 67,9 procento,
    bet visose trijose šalyse tikrųjų jų gyventų galbūt būtų tik po kokia 10-20 procentų, o likusieji 80-90 procentų būtų kolonistai (okupantai). Kad galėjo atgauti savo tautų nepriklausomybes turi būti dėkingi Lietuvos partizanams ne tik lietuviai, bet ir latviai ir estai ir … Dėl partizaninio judėjimo kolonistai (okupantai) privengė masiškai važiuoti į tada vadintas Pabaltijo valstybes.
    Po 1918-ųjų vasario 16-osios taip pat buvo didelė emigracija, bet ji buvo dėl to, kad carinė Rusija nuvargino tautą. O kai tarpukario Lietuvos ekonomika sustiprėjo iki perprodukcijos krizės, kai tuo tarpu Sovietinė Rusija tesugebėjo taip nusistekenti, kad jos milijonai gyventojų mirė iš bado, tai iš Lietuvos niekas tada neemigravo.
    Dabartinė emigracija taip pat yra dėl to, kad Sovietų Sojūzas per 50 metų nuvargino, apiplėšė, sukiršino tautą.

    • Tai, kad ne:
      1. – kolonistai važiavo ne į kaimus, o į miestus, kur nebuvo jokių partizanų;
      – į Lietuvą jų tiek neprivažiavo tik todėl, kad Lietuvą valdė vietiniai, kurie į visokius postus kišo vietinius, o ne taip kaip Estijoje ir Latvijoje, kur valdė atkomandiruoti vadai iš Rasiejos, todėl ten buvo uždegta žalia šviesa kolonistams viršininkams, kurie paskui save tempė tokius pat kolonistus;
      2. ne dėl kažkokio nuvargimo, o dėl elementaraus darbo neturėjimo žmonės yra priversti emigruoti.
      O darbo nėra dėl to, kad nebuvo sukurta gamybų, tikintis, kad tai atsiras savaime.
      Deja deja, ne tai kapitalistams rūpi, o kaip trūks plyš išrauti kuo didžiausią naudą, nors po to, kad ir tvanas.

      • Kurmis:

        Ir vėl suknista vietinių paleckiukų ir sniečkiukų propaganda? Vargeli, prieš veblendamas tokias nesamones, pasidomėk lkp posėdžių įrašais. Man šiaip juokinga skaityt tokias kvailystes, kaip kad kažkokie klapčiukai iš lssr būtų kažkaip įtakoję Stalino sprendimus 🙂 🙂 🙂 . Beje, gal gali pasakyt, kodėl vienintelės lssr vadovai buvo išleidę įstatymą, draudžiantį grįžti gyventi į Lietuvą visiems, teistiems pagal 58 str.???? Nei Latvijoj, nei Estijoje tokio įstatymo nebuvo? Vieninteliai tavo padleckiukai išsileido tokį įstatymą, čia jau prie Nikitos Sergejevičiaus.
        Darbo Lietuvoje nėra? Kurgi, Seinų valsčiuje, žemės ūkio paskirties žemės hektaras kainuoja 22-23 tūkst. zlotų, o už sienos, Lazdijų rajone tik…1400 Lt. Nieka sLietuvoje dirbt nenori – žemę dirbt – nelygis, juk geriau anglijose statybose arti…
        O kapitalistai, tavo žiniai, ne tokie kvaili – jie turi strategiją it didžiąsias korporacijas domina ilgalaikis pelnas, o ne tai, kas po tvano. Taip kan pasidomėk pradžiai, bent ekonomikos teorija, kokią knygutę perskaityk, ar ką?

        • Kurmis:

          Beje, tavo žiniai, į kaimą rusai nevažiavo būtent todėl, kad “lies strelial”. O po Opšrūtų operacijos, gandai pasklido po visą tamstos “plačią tėvynę”, taip kad kolonistai tiesiog bijojo keltis į kaimus. Ir tiek.

          • Ir vėl niekų prirašei: nei vienas kolonistas nesiekia juodo darbo, kas tada ir buvo darbas žemės ūkyje, kur užmokesčio net pavalgymui neužtekdavo.

            O Opšrūtuose ar tik ne sentikius žudė? Kitų atvejų nebuvo, nes ir kaimų su tokiais gyventojais nebuvo.
            Ko tie tavo “kovotojai” nėjo į Vilniją – ten tokių kaimų būtų buvę?

            • Kurmis:

              Vargeli tu mano, prieš rašydamas kvailystes, bent kiek pasidomėk. Kas prie Stalino klausė ko nors – nori tu ar nenori???? Partija įsakė ir važiuoji. Ar jau pamiršai? Pasidomėk, kokie “sentikiai” Opšrūtuose buvo… ginkluoti demobilizuoti kariškiai su apsauga, išvežtų ūkininkų sodybose. Kūrė parodomąjį kolchozą, nes lietuviai ten stot nenorėjo.
              Matosi tamstos “žinios”. O kadangi latviai ir estai savo potencialą buvo iššvaistę kovodami nacių pusėje (latvių žuvo per abi divizijas apie 54 t, sužeistų apie 88 t, estų suomių ir nacių pusėje žuvo apie 16,2 t, sužeistų apie 30 t.), tuo tarpu lietuviai policijos pulkuose prarado apie 400 žmonių, taigi, visas nacių “patrankų mėsai’ neatiduotas potencialas Lietuvoje buvo panaudotas partizaniniame kare. Beje, vien sovietinėje kariuomenėje lietuvių nuo 1944 liepos iki 1945 gegužės žuvo apie 25t., latvių apie 14t., estų apie 11t.) Taigi akivaizdu, koks buvo partizaninis potencialas Lietuvoje, koks Latvijoje ir Estijoje, kur partizaninio karo (tokio lygio, kaip Lietuvoje) – faktiškai nebuvo.

              • Tai , kaip pats patvirtini, Opšrūtuose buvo ne civiliai, todėl nėra ko šnekėti apie tai, kad kolonistai nėjo į kaimą dėl miškinių.
                Kolonistai nėjo, nes klajoklis ne tas žmogus, kuris nori dirbti juodą darbą, o tas, kuris ką rado tą pačiupo ir sudie.

                Apie potencialus nešnekėjom – nebesvaik.

                • Kurmis:

                  Koks skirtumas, vargetėle, demobilizuotas kariškis, kaip ir tu – mentas pensijoj. Tai tu civilis ar mentas (pareigūnas) ??? Visi tie buvę kariškiai (nes jie demobilizuoti, ir juridiškai yra civiliai) yra įrašyti į Masilionio knygutę ir Pociuko suskaičiuoti, kaip civiliai. Valera net per pristatymą tos “sąvado”, konkrečiai domėjosi, kiek būtent rusų tautybės “civilių” buvo “nužudyta”. Tavo žiniai, ABSOLIUTI dauguma naujųjų kontorų vadovų buvo skiriami būtent buvę (demobilizuoti) karininkai arba veteranai (o kadangi tokių lietuvių buvo mažuma) – taigi buvo skiriami dėdulės ir jų žmonos iš plačiosios tėvynės.
                  Kodėl, tavo nuomone, Latvijoje, didelis kiekis kolonistų buvo sukelti BŪTENT į kaimus, kaip įvairūs specialistai (veterinarai, agronomai, įvairūs mechanizatoriai ir t.t.)???? Nes nebijojo, kad kas kokiais 1950-aisiais, juos kas į vietą padės. Mano senelis MTS’e dirbo(čia Švenčionių raj. 1948 m.), pasakojo, kad pirmininkas rusas, atsiųstas iš rosiejos, po svaitės, su žmona ir dviem vaikais movė į Daugpilį, kai gavo raštelį (beje rusiškai), kad jei nesinešdins, bus likviduotas…).Kitas viršininkas, po jo dirbo MTS’e dienomis, o nakvot važiuodavo į Švenčionėlius, kur ir šeima gyveno ir garnizonas stovėjo….

  10. !:

    Ginčai. Ir vėl. O ką, jei rytoj ir vėl užeina svetimi ir galingi kaip tada? Jei, sakysim, susirinktų bent kas iš mūsų miškan, ar ir tada nepabaigtume ginčų? Ar po daugelio metų mūsų provaikaičiai tebesiginčytų dėl kokių priežasčių jų protėviai išėjo miškan ir ką jie pasiekė? Manau, priklauso nuo mūsų. Partizanų fiziniai kūnai sunaikinti, tačiau dvasia gyva. Gyva todėl, jog darė ką manė reikalinga daryt, nesidairė į šalis, o kažkas dabar vis tebeieško to šaukšto deguto kuris net anais laikais nesugebėjo medaus statinės pagadint.

  11. Artūras Gotautas:

    Labai kraštutinis požiūris,kraštutiniškai pasivadinusio “tikro lietuvio”..
    Čia kaip ir dėl “alkoholio” teko rašinėtis su “T.L”,vien kraštutinis požiūris..
    Ateis manau laikas ir viena iš “paslapčių” skrynių bus atverta..Kalbu apie Tautušių gojų,nedaugelis žino apie tai,bet kas žino,tas supranta kokios paslaptys ten slypi,būtent miško brolių dėka..
    Kam tekdavo iškelti visai tai į viešumą,net “Laisvos” Lietuvos metais,apsilankydavo saugumas namuose..
    Dar lyg šiol ten slypi “lobiai” nepalankus stribų istorijai..
    Buvo daug užmaskuotu “miško brolių – stribų”.Ypač pagrindas buvo kunigai,kurie visi 100% dirbo rusų žvalgybai,jei nesutikdavo kuris kunigas,iškart Sibiran važiuodavo,be išimčių..
    Čia didelis ruskių supriešinimas Tautos buvo,vieniems(stribams) duodavo ginklus,kitiems(miško broliams) parduodavo,o atsakyme: brolis-brolį žudydavo..
    Dėl to,kad “sovietai” mums namus,gamyklas,kelius,mokyklas ir t.t statė(pagal T.L) ,tad ir šiai dienai mums viska stato “briuselio kopūstai”,ateities kartos puls aiškinti,kaip patsai,kad jei ne ES,tai mes ubagai būtume buvę..
    Tad pasverk visada T.L (tikras lietuvi),prieš rašydamas,o slapyvardžiu nusirodęs tik įrodai silpnumą ir baimę savo asmeninę,lyg bijodamas rykštės kokios..

  12. hans:

    Pritariu netikram lietuviui. Ignoruoti, baninti šitą gobliną ,,TL”. Niekas nesiginčija, kad vosokių žmonių buvo tarp partizanų, bet neigti pačios tautos pasipriešinimo prasmę…Čia jau šventvagiška, Paleckio išmatomis smirda.
    Nemanau, kad Alko redakcija skanu, tokiu provokatorius ,,hostinti”. Ir čia nėra jokios dikriminacijos, provokatoriai ir propagandistai labai laukiami Latvių g.

  13. Algirdas Patackas:

    …negi dar neperpratome, kad tokie kaip “Tikras lietuvis” yra GRU brigados – 1999m. Putino įsteigto informacinio karo padalinio – nariai. Tai daugiausia buvę KGB kadrai, dieną naktį sėdintys “on-line” ir rašantys prorusiškus komentarus, keliantys sumaištį, skleidžiantys dezinformaciją. Lietuvoje brigada buvo įsteigta po Gruzijos-Rusijos karo, jų yra apie 40, daugelis rašo iš užsienio (“Vania iš Stokholmo”), mūsų struktūros juos identifikuoja, bet nesugeba neutralizuoti. Neverta su jais polemizuoti, reikia šalinti iš tinklalapių.

  14. Rimvydas:

    KGB vaizdavo Lietuvos partizanus, kaip banditus, kurie žudynėmis bandė įbauginti ir šitaip sutrukdyti Lietuvos liaudžiai žengti į komunizmo rytojų. Tam kagėbistai kurdavo įvairias scenas ir rodydavo žmonėms tariamai partizanų nužudytas ištisas šeimas.

    Vilniuje Užupio gatvėje buvo Sokolovo smogikų būstinė. Stribai pasirūpino, kad tas namas jau Nepriklausomoje Lietuvoje būtų nugriautas. Tie Sokolovo smogikai, kurie bendraudavo su kaimiečiais gerai mokėjo lietuviškai. Tie, kurie kalbėjo lietuviškai su rusišku akcentu, stovėdavo už keliasdešimties metrų toliau. Dažnai su jais stovėdavo ir jau palaužtas, bet dėl garantijos dar pririštasuž riešo su iš toliau nematoma viela. Kaimiečiai pamatę partizanų uniforma apsirengusius smogikus ir dar matydami jiems pažįstamą partizaną neabejojo, kad tai partizanai. Ir jų įvykdytas žudynes priskirdavo partizanams.

    Dar prisimenu jau Nepriklausomos Lietuvos laikais skaitytą išpažintį moters, kuri prieš iškeliaudama į aną pasaulį papasakojo ją slegiančią nuodėmę ir prašė kaimynų atleidimo. Būdama dar jaunutė mergina ji buvo stribų įvykdytos kaimynų šeimos išžudymo liudininke. Ją stribai prigąsdino, kad ji ir jos šeima bus išvežti į Sibirą, jei ji nepasakys, kad žudikai buvo “banditai”. Mergina paliudijo, laikraščio korespondentai tai aprašė laikraštyje ir taip ji nešiojo šią nuodėmę iki pat Sąjūdžio laikų.

    Partizanai taip ilgai išsilaikė tik todėl, kad juos rėmė, slėpė kaimiečiai. Jeigu partizanai būtų terorizavę, žudę kaimiečius, tai partizanai būtų buvę labai greitai išnaikinti. Koks buvo kaimiečių požiūris į partizanus, rodo liaudies dainos. Apie partizanus yra sukurta daugybė dainų, o apie stribus dainų apskritai nėra.

    Iš vis keista, kaip galima remtis kagėbistų sukurptomis bylomis? Juk net pats Sovietų Sąjungos vadovas Chruščiovas pripažino, jog KGB fabrikuodavo bylas. Naudodami kankinimus ir grasinimus, jog bus kankinami ir jų artimieji, kagėbistai priversdavo jiems neįtikusius asmenis prisipažinti kuo tik nori.

    • Buvo, gal būt, ir tokių.
      Bet kaimo žmonės pasakoja, kad žudikai buvo pažįstami lietuviai – miškiniai.
      Todėl dabar jau nebeišsiginsite, kad tokių faktų buvo.
      Tuo labiau, kad ir partizanai oficialiai yra pripažinę, jog iki 1949m. vasario 16d., kada atsirado jungtinė vadovybė ir uždraudė, taikė civilių gyventojų atžvilgiu terorą, kas yra tikrų tikriausias banditizmas.
      Reikėjo kovoti su priešo kariuomene, o ne prieš lietuvius, kuriuos derėjo stengtis patraukti į savo pusę pasiaukojimo pavyzdžiu, o ne prievarta, kas visada iššaukia atoveiksmį.

    • lamatas:

      Kad dalis “miškinių” buvo NkVD organizuoti supratau dar vaikystėje iš tiesioginių šių įvykių dalyvių.Beje jie buvo labai žiaurus gyventojų atžvilgiu.ir suvaidino didžiulį vaidmenį griaunant lietuvių tautą pokario Lietuvoje.O ,kaip parodė laikas ,ir šiuolaikinėje taip pat.Stribų “nuopelnai” palyginus gan blankus.Reikia labai didžios išminties kad pašalinti šią “bombą” ,nesupriešinant galutinai tautą iš vidaus.Ir neapjuodinant tikrųjų Partizanų.Manau tai pasvarstyti būtu daug naudingiau, negu su t.l. pešiotis.

    • Elena:

      Beje, žinau vieną lietuvių laidies dainą ir apie stribus:

      Vaikšto stribas kūdas
      Jo tarnyba š…as
      Virvi ružį pasirišis
      Žvaigždi šiknų užsikišis.

      Štai taip žmonės “apdainavo” stribus.

  15. Elena:

    Taip, kad tik nesusipeštume… Nieko kito geriau nemokame, kaip peštis, skaldytis, vieni kitus kaltinti…

    Pacituosiu disidentą kunigą Sasnauską: “„Viešpatie, koks naivumas buvo galvoti, kad režimas, pražudęs milijonus, o gyvuosius palenkęs melo, baimės ir prievartos sistemai, gali praeiti be pėdsakų lyg sapnas. Sovietinė okupacija iš tiesų veikė pagal visas klasikines piktosios dvasios apsėdimo taisykles bei taktiką. Žinoma, tai tik palyginimas, ne kokia nors ištarmė ar kvietimas ieškoti …pagalbos. Tačiau akivaizdu, kad kažin ką labai svarbaus turime pradėti iš naujo, tarsi, pirmąją laisvės dieną. Išgryninę kai kurias sąvokas bei reiškinius, atsijoję melo grūdus, atlikę atgailą, be lozungų, be optimistinių šypsenų veikiau rūsčiomis minelėmis, kaip sakė Vaižgantas”.

    Nebuvo ir lig šiol nėra pasmerkti kolaborantai. Nereikia jų nei šaudyti, nei tremti. Gal net ir teisti kiekvieno atskirai nebūtina, bet BŪTINA aiškiai pasakyti, kad buvimas komunistų partijos gretose, prisitaikėliškas gyvenimas sovietmiečiu, nedraudžiant vaikams stoti į sovietines organizacijas, patiems būnant komunistais, o šiandien veidmainiškai teigiant, kad “dirbau Lietuvai”, buvo Tėvynės išdavimas ir tokie žmonės negali dirbti laisvos Lietuvos valstybinėse struktūrose, net jei dėl to šiandien ir gailėtųsi ar atgailautų. Turime jiems atleisti, suteikti galimybę sąžiningai dirbti, bet ne vadovauti Lietuvai. Vieną kartą turime atskirti blogį nuo gėrio, tiesą nuo melo ir nemalti tų skirtingų dalykų vienoje purvo košėje.

    Jei neturime Lietuvoje pakankamai nesusitepusių žmonių, kurie galėtų būti šalies Prezidentu, tai kol toks žmogus neužaugs, atsisakykime šitos institucijos iš viso. Į Seimą rinkime tik tiek, kiek turime dorų, švarių žmonių – juk svarbiau yra kokybė, o ne kiekybė.

    Lig šio nepriimtas liustracijos įstatymas. Kodėl? Gal tų, kurie gali tai padaryti, sąžinė nėra švari, gal bijo, kad ir jų teisuoliška kaukė bus nuimta? Jei Dievas dar vis leidžia būti Lietuvai, vadinasi, Jis randa Lietuvoje dar bent vieną teisų žmogų, dėl kurio negali sunaikinti visos šalies. Raskime tuos teisiuosius ir mes. Ieškokime būtent tokių žmonių ir atsiribokime nuo neteisiųjų, nepasiduokime piktojo veikimui, skaldymui ir naikinimui.
    Juk turime tokią Dovaną – savo VALSTYBĘ.

  16. netikras lietuvis:

    T.l.,tai,kaip užprogramuotas botas-visur monotoniškai,tą pačią,smarvę skleidžia.Dedasi,kažkokiu svieto lygintoju,išvaduotoju…susireikšminęs senas perdyla,susikurk savo tinklapį ir,ten bujok-skleisk savo išmintį,maudykis savo saulės spinduliuose,kol nudvėsi.

  17. Erdvilas:

    …paziurekit placiau ir giliau. Kas yra kolaborantas? Mindaugas pirmasis kolaborantas-pardave Lietuva vokieciams krikscionims. Paramos gavo-ribota kontingenta is Livonijos,deja zemaiciai juos Durbes musyje isskerde ir Mindaugelis atgailaudamas atsiverte i proteviu tikejima(laikinai). Jei ne tokia ,,Obsrutu ” operacija-Latviai bunu visai nuvokietinti ir Lietuva nuvokietinta. Europj tris dienas gedulas buvo,neabejoju,kad visa krikscioniska europa zemaicius vadino banditais…istorija pasikartojo su sovietu sajunga…ir cia buvo savo Mindaugai-Paleckiai,Vytautai-Snieckai. Dabar visokiu kunigaikstieniu Utiugovu pilna.
    reikia sau ivardinti ka vadinti Lietuvais-vertybes,savotiska konstitucija,nes mes tiek degradavom ,kad nesuvokiam kas yra kas. Ir buti jais,prasyt Dievo,kad garbingai ta Lietuvio varda nesti ir numirti to vardo nesutepus padetu.

  18. Tikram lietuviui ir kitiems:

    Lietuvą okupavo sovietų kariuomenė. Kaip elgiasi tauta su okupantais- jie pakyla į kovą prieš okupacinę kariuomenę ar atvirame fronte, ar kita forma. Tikamiausia forma tuo metu buvo partizaninė kova, tačiau reikia pabrėžti, kad šioje kovoje dalyvavo daugiausia buvę Lietuvos kariuomenės kariai, vadinasi, vyko karas tarp Lietuvos kariuomenės ir okupacinės kariuomenės, ypač pradžioje:1944-1950 m. Tada tavęs klausiu kai vyksta karas ar nukenčia nekalti ir civiliai žmonės? Aišku, kad visada žūsta ir civiliai. Todėl bet koks ginčinimąsis dėl šito partizaninio mūsų kariuomenės (vėliau prisijungė ir nebuvę kariais, nes bėgo nuo tarnavimo okupantų kariuomenėje) karo prieš okupantus yra tuščias ir nieko Lietuvai neduodantis, berods , ir primetamas mūsų priešų. Išmintingi žmonės vadovaujasi šiuo posakiu: “Gerbkime praeitį ir dirbkime ateičiai”.

    • Neišsigalvok – civiliai žuvo ne nuo atsitiktinių kulkų.

    • ED4:

      Taip, gal ir faina ką čia rašot, keista kad 1940m. ginkluotos rezistencijos nieks nematė, lyg ir kariuomenės sandėliai buvo pilni ir komunistai galvotrūkščiais per sodžių ūkininkus nelakstė šautuvų atiminėt.
      Bet staiga šia tau – Hitleris puola TSRS ir Kaune sukilimas, vienintelis toks Baltijos šalyse, atsirado ir ginklų ir organizacija ir dar viskas kažkaip suderintu laiku su vokiečiais.

      • Kurmis:

        Ir ką? Mano priešo priešas – mano sąjungininkas. Normalu, kad visose Pabaltijo valstybėse vokiečiai buvo sutikti su gėlėm…po sovietų siautėjimų. Kitas dalykas, ką tie naciai išdarinėjo Lietuvoje ir kas nutiko, kai lietuviai pamatė, kad …”viens raudonas, kaip šėtonas, kitas rudas,kaip šuva…” (Lietuvių liaudies daina).

  19. Tikram lietuviui ir kitiems:

    Atsakyk sau ar buvo partizaninis karas, kol nebuvo okupantų? Daug minčių tavo palaikydavau, bet šiuo reikalu nesutinku. Vadovaukis tuo, kad vyko karas su okupacine kariuomene, o laike karo naudojami įvairūs būdai pasiekti pergalei. Antra, okupantai šį karą norėjo paversti kaip klasine kova, o esmėje, kad patys lietuviai naikintų save, o jie tik iš aukšto viską reguliuotų. Iš čia ir viskas išplaukia. Primityvus požiūris yra, kai dabartinės valdžios nesugebėjimą gretinama su okupantų primesta santvarka. Juk puikiai žinome, kad komunizmo ideologija buvo sukurta tam, kad skaldyti tautas, visuomenes iš vidaus ir galutiniame rezultate sprogdinti valstybes iš vidaus ir pajungti globaliai komunizmo imperijai. Dabar globalizacija vyksta kitokiais metodais, bet vyksta ir vyks, kol tautos ir valstybės nesiims kitų priemonių tam stabdyti. Svarbiausia išsaugoti savo kultūrą ir tapatybę, savastį, o ekonomika jau yra globali.

  20. ED4:

    Įdomumo dėlei rašant ką nors apie tuos partizanus reiktų paminėti kokių firmų automatais jie buvo ginkluoti ;), gal tada žmonėms pasidarys aiškiau kas jie iš tiesų buvo, dėl ko ir kaip susiorganizavo ir galiausiai kokiais motyvais sovietai vykdė trėmimus.

    • Kurmis:

      Imtinai, iki kokių 1947 metų – vokiškais ginklais, vėliau išimtinai rusiškais. Ir ką?

    • Kurmis:

      Patikslinsiu – iki kokių 1947 metų – vokiški, belgiški, čekiški (LR kariuomenės, sukilimo metu atmušti ar iįš nesudegisių, nelikviduotų sandėlių) ir pan. Vėliau, atmuštus iš sovietų ir koloborantų, sovietų gamybos. Nors, pavyzdžiui, 1948 (berods) metų nuotraukoje, Kimštas – Žalgiris yra net su Thompson (JAV) gamybos pist.-kulkosvaidžiu. Ir ką, įdomu, tamstos nuomone, tai įrodo????

      • ED4:

        Ir ką?

        -Na, manau jei suvereni valstybė (jei čia tas žodis tinka suvereni) yra okupuojama ir jos buvusių ginkluotų struktūrų tarnautojai koloboruoja su okupantais (keista ar ne…?), maža to, vykdo tautinį genocidą prieš savo piliečius, žinot kokią tautą turiu minty, tai kaip čia pasakius, manau jie visi drasiai gali padaryti išvadą kad situacijai susikloščius nepalankiai ir atėjus kitiems okupantams jie jų, kaip čia pasakius tikrai nepamylės ir nėra ką prarast ar didelis skirtumas miške mirt ar lageryje, iš bado ar nuo kulkos.

        • Kas nebėra, tas nebesvarbu kuo yra buvęs, nes valdo tas kas valdo.

        • Kurmis:

          Konkrečiai – kurie koloboravo ir kas???? Jei nežinote, tai lietuviai vieninteliai boikotavo tiek nacių, tiek sovietų kariuomenes. Koks jums čia koloboravimas? Ir ką tai bendro turi su partizanų ginkluote???? Tie, kas norėjo pabėgti – pabėgo su vokiečiais ir ilgainiui sėkmingai persikėlė į JAV ar pan. Pasiliko tie, kas kovojo už Lietuvą. Kažkaip nusišnekat.

          • ED4:

            Didelė dalis kariuomenės viršunėlės, su Škirpa prieškakį. Juk LAF iš esmės buvo suformuotas Berlyne.

            Dėl kariuomenių.., Sovietų sąjungos pusėje buvo lietuviška divizija. Dėl nacių situacija maždaug tokia, ypač įdomų ją palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Raudonajai armijai vejant fašistus ir artėjant prie Baltijos šalių, estai ir latviai stojo į tautinius SS dalinius, kuriems vadovavo karininkai estai ir latviai, jie gynė savo kraštą nuo artėjančių sovietų, turėdami minty nors ir tik simbolinę galimybę, kad viskas susiklostys taip, jog bus tarptautiniuose santykiuose išeita į panašią 1918m. situaciją. Sovietams okupavus šias šalis, jokių miškinių ten nebuvo, žinoma, dalyvavusius tuose kariniuose junginiuose ir jų šeimas ištrėmė į sibirą. Lietuvoje gi, SS dalinių idėja palaikymo nesulaukė, tik kai situacija darėsi visiškai aiški, buvo suformuoti visokie batalionai, įskaitant Plechavičiaus VR, kurių buvo apie 15, bet čia toks labiau rašytinis apibūdinimas, situacija tada buvo padrika, naciai bego, dalino ginklus “bet kam”. Iš bendros įvykių eigos aišku tai, kad estai ir latviai organizavo dalinius krašto ginybai, o lietuviams pirmoje vietoje buvo slapstymasis, įdomu kodėl?

            Taip, daug Plechavičiaus parankinių ir kitų šaunuolių sėkmingai pabėgo ir matyt dalis jų ne be Odesos tinklo pagalbos.

            • Vilmantas Rutkauskas:

              Kodėl lietuviams pirmoje vietoje buvo slapstymasis ?

              Anot – vis ieškant ką virš savęs gerbti- savotiškai teologinio šio straisnio autoriaus, geriau nesigilinti, nes pvz. jo gerbiamas vos ne evangelinis Patackas geriau žino, nei kiti kažkaip kartu sudėjus.
              CHA

            • Kurmis:

              Na, matai, jei Tėvynės gynimas yra žūti nuo britų bombų Dresdene, ar Berlyne, tai nežinau. Sakai, lietuviams slapstymasis??? Vėl nukalbėjai. Lietuvių pogrindis buvo vieningas ir pagrindinis tikslas buvo ginti Lietuvą nuo okupantų, o ne žūti kaip latviai su estais, kokioje Vokietijos gilumoje. Kaip jau minėjau, todėl mes turėjom masinį partizaninį karą ir minimalią rusifikaciją bei kolonizaciją, o latviai su estais suvarė savo vyrus naciams į nasrus ir dabar Latvijoje 42 proc. rusų (iki 1939 metų – 12 proc.), Estijoje – 28 proc. (iki 1939 m. – 8 proc.) Taigi. tai tik strategijos pasirinkimas ir galutinis rezultatas.

            • Kurmis:

              Beje, LAF – suvaidino esminį vaidmenį sukilimo metu. Vėliau – praktiškai jokio. Tiek LLA, tiek LLKS buvo įkurta karininkų, grižtai pasisakiusių prieš įsitrukimą į karą nacių pusėje. Kita vertus, teigiant, kad:” Didelė dalis kariuomenės viršunėlės..” – reikia kalbėti konkrečiai. Škirpa ir Kubiliūnas – dar ne visa “grietinėlė’ ir tikrai ne “didelė dalis”. Tas pats Plechavičius atsisakė formuoti lietuviškus dalinius ir atiduoti juos nacių žinion. VR atsisakė net duoti priesaiką “fiureriui”, o pats Plechavičius su Urbonu buvo išvežti į Salaspilio konclagerį, už nepaklusnumą. Taigi, prie teigdamas – bent pasidomėkite.

            • Kurmis:

              Ir dar, teigdamas, kad sovietams okupavus Lietuvą, jokių miškinių ten nebuvo – klaidinga, kadangi net yra išleista knyga apie “Geležinio vilko” (nemaišyti su voldemarininkais) organizaciją, susikūrusią jau 1940 metų viduryje ir vienijusią apie 400 žmonių Dzūkijoje, kurios tikslas buvo kovoti prieš sovietus. Didelė dalis šių žmonių dalyvavo sukilime ir paskesniame partizaniniame kare.

  21. Emigrantas:

    Sutinku su kritikais. Kundrotas labai jau supaprastino situaciją. Per karą ir pokario mėsmalėje nukentėjo ir nekaltų žmonių. Pvz. situacija mano giminėje. Vienas dėdė, nepartinis kaimietis, nacių suimamas Trakų turguje ir išvežamas priverstiniams darbams į Vokietiją. Pavyksta bėgti iš darbo stovyklos su kitais lietuviais ir pasislėpti Belgijoje. Mamos senelė visą karą rūsyje slėpė žydus, bet vieną jos sūnų už bendradarbiavimą su lenkų antikomunistiniu pogrindžiu persekioja NKVD, pastarasis bėga į VFR. Kitą jos sūnų nušauna miško broliai, nes dirbo kolūkyje. Buvo nepartinis, mažaraštis, bet darbas kolūkyje buvo įvardintas “kolaboravimu”. Kadangi mano šeima nukentėjo ir nuo nacių, ir nuo sovietų, ir nuo miško brolių, todėl, galite sutikti arba ne, į visus aš ir mano šeima žiūrime vienodai. Sąžinės sąskaita privaloma visiems. Partizanai nebuvo šventi. Man patiko, kaip italai žiūri į savo partizanus. Jie sako: taip, jie kovėsi už Italiją prieš nacius, bet jie nužudė labai daug civilių už tariamą kolaboravimą. Nuopelnai įvertinti, bet aureolė neuždėta. Atiduodama pagarba, bet prisimenamos ir jų aukos. Manau, Lietuvoje turėtų būti panašiai.

  22. Ramūnas Labanauskas:

    Būtų labai įdomu padiskutuoti su gerb. Algirdu Patacku. Dabar, tikėdamasis, kad jis seka diskusiją, norėčiau jam užduoti kelis klausimus: kaip jūs vertinate Julijono Būtėno, žuvusio Lietuvos miškuose 1951 m. (jei neklystu), taigi, savo gyvybę paaukojusio už Lietuvos laisvę, pasiūlymą partizanams legalizuotis ir, esant galimybei net infiltruotis į Komunistų partiją? Analogiškas idėjas išsakė ir Lietuvių fronto lyderis J. Brazaitis, teigdamas, jog nebegalėdami išsilaikyti miškuose lietuviai patriotai pasislėpė partijoje, kad daugelis lietuvių komunistų ne mažesni patriotai už jį patį (netikslus perteikimas, esant būtinybei, galėsiu nurodyti šaltinį). Kaip jūsų manymu tokie siūlymai ir vertinimai dera su radikaliu dviejų stovyklų – “patriotų” ir “kolaborantų” (ar net išdavikų) išskyrimu? Kaip jūs paaiškintumėte, kad 1941 m. antisovietinio sukilimo vadovas, kokiu buvo J. Ambrazevičius – Brazaitis, teigiamai vertino lietuvių komunistų veiklą?

    • Marius:

      Nežinau, gerbiamas kolega, ką apie tai mano gerbiamas Algirdas – kuris šia tema turi didesnę teisę šnekėti už mus abudu, nes už Lietuvą kovėsi ir aukojosi kur kas daugiau, bet mano pozicija šiuo požiūriu išdėstyta knygoje “Tauta amžių kelyje”. Esu tikras, jog Tamsta – skirtingai nuo dviejų ar trijų komentatorių čia – sugebėsi perskaityti ir suprasti įvairius niuansus, ne taip, kaip tie, kurie net šiame trumpame straipsnyje įskaito, jog į laisvės kovotojų gretas nusikaltėlių neįsivėlė 🙂 Šiems komentatoriams, matyt, labiausiai patiktų, jei visi laisvės kovotojai (ar bent jų dauguma) tokiais būtų skelbiami – ko gi norėti iš stribokų…

      • Tau mes ir priskirsime tą vardą – džiaukis. 🙂

      • Ramūnas Labanauskas:

        MAriui Kundrotui: Malonu, kai atsiliepia autorius. Tik truputėlį keista, kai teise kalbėti apie partizanų vaidmenį laikoma kova už Lietuvą. Atrodo Kundrotas nelabai suvokia, kad taip jis patenka į savo paties istorinių schemų spąstus. Sprendžiant iš jo straipsnio vieninteliais patriotais bent jau Stalino laikais jis laiko partizanus. Kad partizanai buvo patriotai man niekada nekilo abejonių. Jie aukojo savo gyvybes už Lietuvos laisvę, gyveno be galo sunkiomis sąlygomis. Tuo tarpu Kundrotui, rodos, pavojus gyvybei nebuvo iškilęs ir žeminėje jis rodos negyveno. Taigi, pagal savo paties schemą lyg ir negalėtų būti lakomas patriotu. Aš neabejoju dėl Mariaus patriotiškumo, tačiau toks nekriškas požiūris į praeitį akivaizdžiai parodo prie kokių paradoksų galima prieiti. Siūlyčiau autoriui labiau stengtis pajusti to meto realybę, nesivadovaujant išankstinėmis, apriorinėmis schemomis.

        • Marius:

          Gerbiamas Ramūnai, aš ir rašau, kad patriotizmo formų yra įvairių, bet partizanų pasirinkta forma – kalbu apie tikrus kovotojus – didvyriškiausia. O kadangi pats tokioje žeminėje nesėdėjau ir tremtyje nebuvau, tai manau, jog ponas Patackas ir kiti rezistentai turi didesnę vertinimo teisę už mus abu – su Tamsta 🙂

  23. ED4:

    Už padarytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, visi privalo atsakyti taip, kaip nustato tarptautinė teisė ir privalome suprasti tai, kad atsakomybė už sukeltą karą ir iš to sekusius padarinius gula ant fašistinės Hitlerio Vokietijos. Daugelis taikos metu galiojančių ir visuotinai suprantamų elgesio normų karo stovyje dažnai negali būti taikomos ir visos kariaujančios pusės padaro nusikaltimų, žiaurių nusikaltimų, tačiau jūs supraskite, kaip galbūt kažkam gali būti skaudu, kai atskira viena valstybė, dėl aiškiai numanomų priežasčių, tarptautinėje bendruomenėje ima kelti klausimą, kad sovietų karo nusikaltimai prilygintini nacistiniams… Raudonoji armija kare su nacistais gynė TSRS ir jos sąjungininkėmis buvo JAV, Anglija, Prancūzija. Sovietų karo nusikaltimai, vokiečiams ir jų talkininkams proporcingi nacių terorui, t.y milijonams TSRS gyventojų gyvybių.

  24. ED4:

    Nzn, ką konkrečiai turit mintį.
    Kas liečia Lenkijos okupaciją, tai jos nebūtų buvę jei nebūtų Miuncheno susitarimo arba kitas variantas Lietuvos ir Lenkijos disputo dėl Vilniaus.
    Lenkijos valdžia aplamai nelabai laikė Lietuvą nepriklausoma, į valstybę buvo žiūrimą kaip į konservatyvios pozicijos Vokietijos satelitą ir dėja, greičiausiai tai ganėtinai arti tiesos.

  25. Vilmantas Rutkauskas:

    1949 m.vasario 16 d.

    Mė(i-?)naičiuose (Raseinių raj.) Nepriklausomybės deklaraciją pasirašė partizanų vadai:

    1.Jonas Žemaitis – Vytautas
    2. Adolfas Ramanauskas – Vanagas
    3. Leonardas Grigonis – Užpalis
    4. Juozas Šibaila – Merainis
    5. Vytautas Gužas – Kardas
    6. Aleksandras Grybinis – Faustas
    7. Petras Bartkus – Žadgaila
    8. Bronius Liesis – Naktis

  26. ED4:

    Ramios nakties, jei ką paklausit ryte pasistengsiu atrašyti,

  27. Marius:

    Visada “žavėjausi” žmonėmis, kurie iš kitų nori girdėti tik tai, ką patys sako 🙂 Manau, jog nekils klausimų – apie ką čia… Ar tai nereiškia, jog iš tiesų šie žmonės linkę bendrauti tik patys su savimi? Lietuviu įsivardijęs tarybinis pilietis nenustebino, o štai Vilmantas – šiek tiek. Bet labai šiek tiek.
    Jaunesni kraštutinieji pagoniškojo džihado ar intifados skelbėjai, bent jau man pažįstami, partizanus – paprastai – gerbia, nors ir dažnokai susiduria su nuoseklumo problema, užmiršdami, jog absoliuti dauguma jų sudievintų didvyrių – katalikiškai ar protestantiškai – garbino Jėzų Kristų. O štai, Vilmantas, matyt, pateisina kai kurių vyresnių pažįstamų įžvalgas apie pagonybe pridengtą bolševikinę bedievystę.
    Kažkada vieno pagoniškojo džihadisto paklausiau – o kas jam yra Mažvydas, Jonušas Radvila, Valančius ir Maironis? Atsakė – tik lėlės. Niekas nesvarbu. Nei Vasario 16-oji, nei partizanų kovos, svarbu tik suknežinti galvas krikščionims 🙂 Kuo tokia pozicija skiriasi nuo tų pačių krikščionių klerikalų, kuriems tik jų religija yra tikslas, o tauta pagal ją skirstoma į “geruosius” ir “bloguosius” – tiesą sakant, nesuprantu.
    Džiaugiuosi, jog priklausau tokiai politinei tradicijai, kuri dar nuo A.Smetonos laikų sugebėjo integruoti įvairiausių tikėjimų atstovus, ir tokiai religinei tradicijai, kuri dar nuo XVII a. atsisakė iš religijos gaminti politiką.

    • Vilmantas Rutkauskas:

      Mariaus paminėtieji mažvydas, valančius, maironis – suklaidinti dvilypiai pagonys (lietuviai). Tačiau širdies atvirumo valandėlėje, matyt pagoniškąjai sąžinei prieš žydiškąją prabudus, dėl to iš esmės skausmingai neiškentę-atsiskleidę. Gal taip ir turi būti tokia savo savotiško nusidėjėlio krikščioniška kūryba – jau IŠ SKAUSMO ? Juk bet kuris šiandieninis psichiatras tokiems (dar sąžinę turintiems) nepatartų ilgai slapta raudoti į pagalvę, o geriau išsilieti per kūrybą ar kažką.

  28. Komentarą parašei geresnį nei straipsnį, bet … 🙂 vis tiek pakritikuosiu:

    1. visi tikėjimai yra priklausomybės;
    2. be to, K.Donelaitis rašė:
    – vaikai, – rėkdavo tėvs, girts 🙂 ant demblio išsitiesęs. – Šiukštu jums naujus niekus pramanyti: gyvenkit taip kaip jūsų tėvai gyveno ir jus gyvent išmokino!
    O Marius išduoda senovės lietuvius su juodaskverniais. 🙂
    3. betgi nenustebinai, Mariau, – niekada nebuvai objektyvus tikrovės stebėtojas.

    Išvada: V.Rutkauskas teisus. 🙂

  29. Marius:

    Matau porą kritikų, su kuriais yra prasmės diskutuoti. Pritariu, jog dažnai net ir vieno žmogaus gyvenimas – pernelyg sudėtingas, jog sutalpintume jį į kelias schemutes. Juolab – kalbant apie ištisas tautas ir jų epochas.
    Yra ir tokia – instrumentalistinė – versija, kad šių laikų patriotai specialiai aukština partizanus, nes jiems reikalingi didvyriai, mitai, stabai, kurie juos įkvėptų ir sutelktų. Gal ir taip – tarkime, jog taip ir yra. Bet kodėl tada šiais mitais ar stabais netapo kitos pusės atstovai, ypač – radikaliausi tos kitos pusės atstovai: stribai?
    Kai kurių šalių patirtys rodo, jog tokie atvejai – visai įmanomi. Žymi dalis prancūzų tautos ir net / ypač tautininkai gerbia ar bent – atlaidžiai vertina višistus, kolaboravusius su nacių okupantais. Žanas Mari Le Penas, pats stojęs į karą Šarlio de Golio pusėje, po kiek laiko pasakė: tuo metu, kai de Golis demonstravo drąsą Alžyre, Petenui (Viši vyriausybės vadovui) teko ją demonstruoti Prancūzijoje…
    Vis gi Lietuvos Laisvės Lyga, o vėliau – Sąjūdis, kažkodėl nesitapatino su lietuviškuoju Petenu-Sniečkumi, nors ir tokia analogija – tik dalinė: Petenas dar Pirmajame pasauliniame kare tapo tautos didvyriu, o Sniečkus iš karto istorijon įėjo kaip kolaborantas. O gal – kaip tik todėl? Tautiškosios valstybės (at)kūrėjai ne itin tapatinosi ir su tais, kurie demonstravo drąsą Amerikose – jiems, geriausiu atveju, palikdami patarėjų vaidmenį. O tapatinosi su tais, kurie drąsą demonstravo čia – Lietuvoje, kovose, aukodami viską, įskaitant savo gyvenimus. Jei partizanai tapo mitu, atsakykime sau – kodėl šiuo mitu tapo būtent jie? Ir kodėl šis “mitas” – veikia?

    • Nemaišyk: nei jūs patriotai, nei tie kiti – stribai.
      Liaudies gynėjai (bent jau dauguma) atliko gerą darbą – apgynė lietuvius nuo banditų.
      O jūs aukštinate banditus, priskirdami juos šventųjų, t.y. partizanų kategorijai.

      Netgi girdėjau (per radiją ar tv – LRT) kaip buvusi tuomet kartu partizanė kritikavo vadą Žemaitį dėl to, kad tas, nesant įrodymų, paleido įtariamą veikimu prieš asmenį.
      O kaip tik Žemaitis parodė kuo tikras partizanas skiriasi nuo to, kuris į mišką atėjo tik savimi rūpintis: partizanas yra lietuvių gynėjas, dėl ko, neduok die, nuskriausti nekalto asmens, net rizikuojant savo gyvybe, nes būti partizanu yra aukotis Lietuvai ir ta auka yra tikra, kada ji yra atnašaujama, o ne, apsimetant, kad, būk, yra kas tai Lietuvos gynėjas, tuo tarpu pirmiausia rūpinasi savo skūros saugumu, o ne tuo dėl ko yra pašauktas.

  30. Artūras Gotautas:

    Pirma reiktu atsisakyti žodžio “partizanas”(ne Lietuviškas žodis,svetimas).Jie savęs taip nesivadino niekad,vadinosi tiesiog miško broliai.Pagrindinis “centras” buvo aplink Mėnaičius (Radviliškio raj.) apie 50 km spinduliu.Slėptuvės pamažu atkasinėjamos,atstatomos.Pripažįstu tinklas slėptuvių vertas Didžiulės Pagarbos.Sistema veikė vienas ryšininkas trim miško broliams,tad pagal tai ir slėptuvės sudarytos 1-3;3-9;9-27…
    Daug kur kalvose buvo įrengtos stebyklos,jos įvardintos “majakų” kalvomis.Kas vyko Balandiškiuose,nutylima,iškeliama Mėnaičių slėptuvė,kur ženkliai didesnį vaidmenį atliko “vadai” Balandiškiuose.
    Čia labai galioja sena taisyklė,kad “Plunksna galingesnė už tūkstantį stiprių vyrų”,tad ir šioje istorijoje griebėsi “vadai” plunksnos ir sau šiltai įsitaisę rašė “romanus”,pagal kurios dabar kuriamos knygos,eilės,filmai…
    Kas buvo ištremti,kalėjimuose pamirštama,ten knygų nerašė,bet per dešimtį ir daugiau metų kalėjimo žmonės sudėliojo švariai viska į savas lentynas..
    Dabar norėčiau paklausti,Mariaus ir kitų slapyvardžiais prisidengusiais ar aplankėte visas slėptuves “centrines”miško brolių,ar teko prisidėti darbais tyrinėjant jas,ar kas drįso pažvelgti gyliau į Tautušių gojų,į Arimaičių pusiasalį,į Balandiškius,į Dievogalą ir t.t.
    Kol nėra viena iš pagrindinių “paslapčių skrynia” iškelta iš Tautušių gojaus pelkės,neverta net “diskutuoti” apie teigiama ir neigiama…
    Miško brolių kova,tai buvo valstiečiu kova…Posakis: Laimėtas karas – nepradėtas karas..

  31. jonas:

    Visiskas ksenofobinis briedas sis komentaras. Zydri, raydoni… Kur tai girdeta? Tuoj bus zydai, cigonai ar dar kokie masonai. Pocius yra puikus istorikas. Jums suprasti jo knyga dar ankstoka.

    • Deputatas Abrabanelis:

      Kiek tam išgerti reikia? Ar miltukų užteks apsiuostyti? Apie žydus čia nieko nėra, jie irgi kovojo už Lietuvą. Raskit pas Lietuvos partizanus ką antisemitinio – Nobelio premiją duosiu 😛 Krivickas šį tą rašė apie sukomunistėjusį verslininkėlį Maušą, bet ten pašiepiamas konkretus kontingentas, kuris deja taip pat egzistavo. O ne žydai kaip tokie 🙂 Žydri, raudoni, o taip pat ir rudi yra visos žmonijos priešai – ir lietuvių, ir žydų, ir rusų, ir lenkų.

  32. Kemblys:

    Priešpilnis į pabaigą – jukš visi į pievas nuogi lakstyt 😀 😀 😀

  33. albinas:

    Perskaičiau visai idomia čia vykstančia diskusija. Bet labiausiai man čia “patiko” o tiksliau prajuokino “tikras lietuvis” kuris kaip patrakes šakalas blaškėsi ir puldinėjo kiekvieną komentatorių bandydamas aploti ir ikasti. Nuspirtas i šona cypdamas vel puldavo, ir taip visą diskusiją.
    Itariu ir mane tuoj puls. 🙂

  34. Išvada: autorius neteisus.

    O chuliganų bandymai apšmeižti (normalius komentatorius) žlugo.
    Su kuo juos ir sveikiname. 🙂
    Kartu patariame apsilankyti bendrojo lavinimo mokykloje, nes šiais laikais jų turimo išsilavimo (три класса при тюрьме 🙂 ) tikrai nepakaks.
    P.S. neturiu vilčių, kad jie pabaigs universitetus – ne ta publika.

  35. Elena:

    “Ko rusai nepadarė, stribų vaikai mums daro…”- tai byloja ir “tikras lietuvis” savo komentarais, o alkas.lt jį taip mielai toleruoja…. GĖDA! “Jei tai vis dar „demokratija“, tai kur prasideda įtakos agentų nusikaltimai? Regis taip panašūs dalykai buvo įvardijami ano meto gebistinėje terminijoje?” – klausiu disidentės Nijolės Sadūnaitės žodžiais.

    Disidentė Nijolė Sadūnaitė rašo: “Atrodo, J. Jurgelis norėtų diskusijos, tarsi stribai ir partizanai turi būti vienodai smerkiami už ginkluotą kovą. Ir jei šalia J. Jurgelio straipsnio padėsime „Politikos“ leidykloje išleistą „Partizanų teroro aukų atminimo knygą“, pamatysime, kaip plačiai po „demokratijos“ iškaba jau yra vykdoma žiauriausia propaleckinė visuomenės , ir ypač jaunimo dezinformacija. Jei tai vis dar „demokratija“, tai kur prasideda įtakos agentų nusikaltimai? Regis taip panašūs dalykai buvo įvardijami ano meto gebistinėje terminijoje? Argi Valstybės saugumo departamento generolas ir Prezidentūros patarėjas Jurgelis nežino, kad buvo valstybės okupacija ir aneksija? Kad žiauriausio teroro sąlygomis tūkstančiai tautiečių pakilo į žūtbūtinę kovą? Kad Tautos naikinimui okupantai naudojo kolaborantus su baisiausiu jų ginkluotu sambūriu – stribais? Kad Laisvės kovotojų diskreditavimui i miškus siuntė Sokolovo parengtus žudikus? Kad Lietuvos Laisvės kovų Sąjūdis buvo priėmęs Baudžiamąjį statutą ir turėjo dokumentų archyvus, bet juos okupantų ir jų kolaborantų struktūros naikino ir tebenaikina? Kad tokia pat dezinformacija vergijos metais jau buvo gaminama. Bet tik kitos valstybės vardu.

    O gal visa tai tik epizodas iš Marijono Misiukonio teisminio proceso scenarijaus?

    Be abejo, J. Jurgelis visa tai puikiai žino. Tačiau tarp šventvagiškų manipuliacijų Jono Aisčio mintimis jis rašo: „Stribų aukų vaikams, artimiesiems, valdiškose įstaigose rodomas pagarbus dėmesys.“

    Betgi tai akivaizdi netiesa, generole J. Jurgeli. Stribų (kolaborantų) aukos ir toliau išliekame aukomis. Tik mes save dar turime suskaičiuoti. Gal pradėdami nuo Vytauto Pociūno? Išsiaiškindami, kaip prie jo nužudymo ir kitų didelių nusikaltimų prisidėjo ir generolo Jurgelio kūrinys – Lietuvos VSD.”

    PAGARBA VISIEMS, žuvusiems už Lietuvos laivę, visiems Letuvos sūnums bei dukroms ir būkite prakeikti visi bloševikų pakalikai (kolaborantai), visi buvę komunistai ir jų palikuonys, tebedirbantys savo juodą darbą ir šiandien.

    http://www.youtube.com/watch?v=AXdv9QXX5xs&feature=related

    http://www.youtube.com/watch?v=5aq3Dkzj89s&feature=related

    http://www.youtube.com/watch?v=aRo_45XQKmI&feature=related

    • tikras lietuvis:

      Akivaizdžiai nesi objektyvi, o atstovauji probanditinius elementus, kurie buvo sumušti po karo – nieko nelaimės ir dabar.
      Lietuvai reikia ne jūsų melo, kada kraujeliai, net istorikams įrodžius, kad nužudė eilę žmonių visiškai neteisingai, yra aukštinami, o tiesos, kada lietuvis savo šalyje gali gyventi be baimės, kad vėl koks nors banditas ateis iš miško.
      Naudos iš jūsų Lietuvai – kaip iš ožio pieno.
      Todėl dar galite savo kalbas pavarinėti iki artimiausių rinkimų, kur eilinį kartą būsite nuleisti iš dangaus ant žemės.

  36. arvydas damijonaitis:

    Informacija strybų, lietuvšaudžių giminaičiams:
    Klaidina „draugams“ skirtas terminas “komunistai”: 1.”Komunizmas” yra totalitarinių, atsilikusių šalių (pvz. Rusijos imperija) smegenų plovimui skirta doktrina. Daugeliu atveju – “komunizmas”, “klasių kovos“ priedangoje, buvo siaubingų masinių žudymų doktrina. 2.”Keturių komunarų”, juos dar galima įvardinti kaip to laikotarpio Rusijos valstybinius TERORISTUS, istorija yra lašas tūkstančio Kremliaus agentų jūroje, tuo metu veikusių Lietuvoje.3.NKVD-KGB propagandiniai triukai nulėmė keturių teisėtai sušaudytų teroristų kanonizavimą. “Keturi komunarai”- Kremliaus valdomi žudikai, genocido vykdytojai, turėjo tapti keturiais “šventaisiais”, tikslu vykdyti neregėtas savo žiaurumu lietuvių tautos naikinimo akcijas.4.Tolimesnė raudonojo teroro istorija, masiniai lietuvių žudymai, kuriuos organizavo ir vykdė taip vadinami „komunarai”, leidžia teigti, kad sušaudyti jie buvo pelnytai. 5.Bolševikinės Rusijos imperijos spectarnybos – “keturių komunarų” legendos kūrėjos, smegenų plovimui skiria ypatingą dėmesį. Klasta, melas, totalitarizmas – blogio ir melo imperijos esmė. Lietuvšaudžių vaikai, vaikaičiai neatsako už tėvų siaubingus nusikaltimus, tačiau dėl galimo interesų konflikto, tautos demoralizavimo jų politinė veikla moraliai netoleruotina. Tokių asmenų santykinai daugiau yra buvusių „komunistų“ LSDP. Kai kolaborantų giminaičiai vienijasi partiniu principu, tai pavojinga, Rusijos spectarnybos jais remsis, juos maitins, nes Kremliui kraujo praliejimas yra įprastas dalykas. Jų tankai tik laukia įsakymo, o pretekstas atsiras.
    Nebaudžiami nusikaltimai skatina naujus nusikaltimus, todėl būtina teisiniu keliu priversti Rusiją sumokėti kompensaciją už NKVD-KGB vykdytus „trėmimų“ priedangoje masinius lietuvių žudymus okupacijos metu. Pagarbiai, Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: