Trečioji Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija paskirta Neringos gyventojai, rašytojo Tomo Mano memorialinio muziejaus direktorei Vitalijai Teresai Jonušienei už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą. Garbingoji premija laureatei bus įteikiama šeštadienį sausio 7 d. Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.
Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės
taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro tarybai ir savivaldybės tarybos
komitetui, atsakingam už kultūros sritį.
“Tai, kad vienas ryškiausių pasaulietinės lietuvininkų kultūros puoselėtojų gimė būtent Kuršių nerijoje, mus labai įpareigoja įprasminant Liudviko Rėzos vardą. Trečius metus skiriama premija svarbi prisimenant XIX amžiaus pradžios tautosakininko, poeto, kultūros veikėjo, gimusio Kuršių nerijoje, vardą ir Lietuvos kultūrai svarbius darbus. Šių metų premijos laureatės, aktyviai dalyvaujančios Neringos kultūriniame ir socialiniame gyvenime, veikla labai svarbi Kuršių nerijos vertybių puoselėjimui ir jos vardo garsinimui pasaulyje”, – teigia Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus.
V. T. Jonušienė kartu su tautodailininku Eduardu Antanu Jonušu 1976 m. inicijavo Liudviko Rėzos 260-jų gimimo metinių paminėjimą Neringoje, kuris tapo reikšmingu postūmiu įtvirtinant Liudviko Rėzos asmenybę ir išryškinant jį kaip lietuvių kultūros simbolį kurorto svečių akyse. Šių iniciatyvų rezultatas – Juodkrantės Kaimo gatvė 1976 m. buvo pavadinta L. Rėzos vardu.
12 metų (1995-2007) vadovaudama Tomo Mano kultūros centrui ir 15 metų (nuo 1996) rašytojo T. Mano memorialiniam muziejui Nidoje, V. T. Jonušienė prisidėjo prie daugelio iniciatyvų, edukacinių programų, susijusių su Kuršių nerijos etninės kultūros puoselėjimu, knygų apie Kuršių nerijos istoriją ir kultūrą leidybos, Tarptautinio T. Mano festivalio rengimo.
Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija skiriama nuo 2009 metų. Pirmoji buvo suteikta tautodailininkui Eduardui Antanui Jonušui, praėjusiais metais – istorikei doc. dr. Nijolei Strakauskaitei.
Sveikinu ir linkiu galių einant Lietuvių Tautos keliu.
Sveikinam Vitą, džiaugiamės ir didžiuojamės. Valio!!!!!!!
Tai nuostabus žmogus, ypgnatias talentas, nepakartojamas muzikas, lietuvybės propaguotojas, amžininkų ir draugų vadintas neblėstančiu birbynės Mocartu, nuostabių muzikinių horizontų atradėjas, visada taktiškas, tėviškas, nuoširdus ir dzūkiškai paprastas. Gaila, kad jo nebėra, bet muzikoje jis gyvuos, kol gyvuos Lietuva