Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

S.Lapienis: be kosmoso technologijų net grybauti negalėsime

Vaidas Neverauskas, www.delfi.lt
2011-11-17 17:09:12
8
S.Lapienis: be kosmoso technologijų net grybauti negalėsime

S.Lapienis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.Pastarosiomis dienomis Lietuvoje sparčiai vyksta su kosmosu ir moksline veikla susiję procesai; Seime ratifikuota bendradarbiavimo su EKA sutartis, į Lietuvą antrą kartą per du mėnesius atvyko NASA Ames mokslinio centro vadovas Simonas P. Vordenas, vyksta konferencija SEMWO 2011 – didžiausias kosmoso įvykis Baltijos šalyse. Apie žemiškas ir kosmines perspektyvas DELFI kalbėjosi su vienu iš Lietuvos kosmoso asociacijos įkūrėjų Sauliumi Lapieniu.

– Esate „žaliasis“. Kodėl kosmonautika? Juk raketų kuras yra toksiškas

– Taigi šiuolaikinės raketos paleidinėjamos naudojant skystą vandenilį ir skystą deguonį – rezultatas vandens garai.

– O kaip tuomet „Roskosmos“ teiginiai, kad nukritus „Fobos-Grunt“ galima ekologinė katastrofa?

– Čia yra skirtingas daiktas. Yra raketa-pakėlėja, kuri kildama atmosferoje gamina labai karštus vandens garus, o jau kai išleidžia tą aparatą, jis gali turėti nuosavus variklius. Ir tų variklių grupės gali būti labai skirtingos. Mažesniems aparatams gali būti joniniai varikliai, gali būti atominis reaktorius. Ir greta to gali būti sudėtingų kuro rūšių, gali būti ir cheminis kuras, štai ir tas Marso zondo pavyzdys rodo tą patį. Visa, kas išeina iš atmosferos ribų, gali būti skirtingų rūšių, bet tai jau po to, kai raketa iškelia.

Galima sakyti, kad raketa kerta ozono sluoksnį – na kiek tai įrodyta kad dėl to plyšiai kažkokie atsiranda… Jeigu nori Žemėje turėti šiuolaikinę civilizaciją, jeigu nori turėtu gerą skaitmeninę televiziją, jei nori turėti šiuolaikinė bankininkystę, jeigu nori turėti šiuolaikinę GPS navigaciją, jeigu nori apskritai mobiliaisiais telefonais šnekėtis, tai to reikės.

Yra geras vieno iš Europos kosmoso agentūros vadovų pasakymas: „Išjunkime kosmosą dešimčiai minučių ir šiauriniame pusrutulyje civilizacija baigsis visiems laikams“. Internetai, televizijos, bankai, lėktuvai, laivai – viskas baigtųsi ir ilgam.

Beje, vakar gerus du posakius pasakė į Lietuvą atvykę astronautas Karolas Bobko ir kosmonautas Igoris Volkas. Kadaise I. Volkas dalyvavo laidoje su žinomu Rusijos žurnalistu Vladimiru Pozneriu. Ir V. Pozneris I. Volko paklausė koks yra tas pirmas įspūdis iš kosmoso. Tai I. Volko pastebėjimai buvo apie tai, kaip Žemė yra subjaurota mūsų pačių rankomis. Taip ir sako: „Už tai, ką mes su Žeme padarėme, šitą žmoniją reikėtų sunaikinti, ir mane taip pat“.

Vakarieniaujant su astronautais – K. Bobko ir I. Volku – taip pat dalyvavo J. Kairys su žmona. Pasakojau apie tai J. Kairiui ir išvertėme viską K. Bobko, kuris triskart skraidęs bei paklausiau jo nuomonės apie tai. Amerikietis sakė, kad jų skrydžio orbita buvo labiau elipsinė ir ne viską matė taip gerai, kaip I Volkas, bet juos pašiurpino Mozambiko vaizdai ir dar kai kas. Jo teigimu, „reikėtų pasirinkti kokią geresnė kryptį kažkur į Visatą ir nuskristi kur yra protingesnių, nes čia proto nerasta“.

– Esate kosmoso mokslo agitatorius. Kokie Jūsų motyvai?

S.Lapienis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
S.Lapienis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

– Sąsajos su kosmosu atsirado jau vaikystėje. Kažkada mano tėtis tarnavo medikų pulke Ukrainoje. Jis pasakojo, kad kai buvo paleistas pirmasis palydovas „Sputnik“, tarnaudamas jis tą palydovą matė.

1961 metais balandžio 12 d. kieme žaidėme su vaikais. Ir kažkas išėjęs pasako: „Žmogus į kosmosą pakilo!“ Visi rėkia, nieko nesuprasi, bet supratau tiek, kad žmogus į kosmosą pakilo.

Po to vaikystėje, 1969 metais liepą atostogavome ir per kažkokią Rusijos informacinę laidą Levitano balsu – jis ir karo pranešimus skelbdavo – pranešė, kad amerikiečiai išlipo Mėnulyje.

Turėjau reikalų su mokslu, visada domėjausi naujomis technologijomis, pats naudojuosi kai tik kas nors įdomesnio atsiranda.

2006 metų rudenį pradėjau dirbti Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūroje, o tų pačių metų gruodį prasidėjo nauja Europos sąjungos programa – Parama mokslui ir technologijoms plėtoti, kurioje pirmą kartą buvo įvesta kosmoso sritis. Tapau šios kosmoso srities kuratoriumi arba „ambasadoriumi“ Lietuvoje. Mano misija buvo skaityti paskaitas, pranešimus, supažindinti, verslui siūlyti dalyvauti kontraktuose.

Susipažinus su Vidmantu Tomkumi 2007 metais įkūrėme Lietuvos kosmoso asociaciją, mūsų būrys išsiplėtė. Pastebėjome, kad Mūro dėsnis, bylojantis, kad per 18 mėnesių į tą patį plotą sutalpinamų tranzistorių kiekis (atitinkamai – didėja procesorių sparta). Tas galioja ir technologijoms kosmose – dabar populiariausias palydovo formatas yra „CubeSat“. Bet kuriam iškiliam pasaulio universitetui paskambink ir paklausk „Ar turite „CubeSat“ komandą?“ – iškart pasakys – studentai ir dėstytojai jų prisigaminę ir laukia eilėje juos pakelti.

Grįžtant prie motyvų lietuviams – kodėl reikia išbandyti ir pasigaminti mažą palydovą? Viena – patenkini žingeidumą, parodai prieš save, prieš visuomenę ir pasaulį, kad štai, yra tauta, kurioje taip pat tai gali – padaryti techninį kūrinį, jį paleisti, jį valdyti. Ir mes einame toliau – mes norime, kad iš jo būtų iššautas toks mokslinės laboratorijos modulis ir jį sugrąžinti į Žemę ir patyrinėti tai, kas tame modulyje buvo. Beje, jeigu tai pavyktų, tai būtų šiuo metu mažiausias kosmoso istorijoje nuleistas nesudegęs objektas – viso labo 800 gramų. Kol kas mažiausias toks objektas yra 6 kilogramų. Tokiu būdu būtų parodyta, jog tautos proto branda yra tokia, jog gali tai padaryti.

Antra, žinant visą tą istoriją nuo Kazimiero Simonavičiaus laikų, iš tikro vertinčiau tai kaip pagarbos parodymą visai tai iki šiol buvusiai istorijai – pradedant Simonavičiumi, visai aviatorių mokyklai, kuri buvo sunaikinta Stalino laikais, astronomams ir jų pirmosioms observatorijoms, kosmonautams – jau minėjau Kuraitį ir jo sūnų Jelisejevą, kurio kosminė karjera buvo be galo sėkminga ir kuris kosmose tris kartus buvo „pirmą kartą“ – pirmą kartą buvo poroje kosmonautų, kurie į atvirą kosmosą išėjo dviese, pirmą kartą kosmoso istorijoje skrido į kosmosą tris kartus, buvo tarp tų komandos narių, kurie dalyvavo pirmą kartą susijungiant kosminiam laivui su kosmine stotimi. Dar yra Rimanto Stankevičiaus žūtis, praktiškai fiksavusi nesėkmingą „Buran“ programos pabaigą. Niekada ir jokiu formatu nebuvo pagerbta ta istorija, kuri buvo iki šiandien.

Kai turi daug duomenų, kai matai kaip vyksta pasauliniai forumai, kuriuose susirenka po du-tris tūkstančius dalyvių tų mažųjų palydovų kūrimo klasėje, tai matai, kad jau esi traukinio pabaigoje ar tik per žiūronus gali į traukinio galą žiūrėti. Laimei, dar esame kažkuriame vagone.

– Kokia ateitis laukia kosmoso tyrinėjimų?

S.Lapienis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.
S.Lapienis | delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

– Yra aišku, kad gyvų žmonių už Žemės magnetinio lauko šiuo metu negali išsiųsti, nes ten veikia beprotiška radiacija, todėl reikalingas energijos šaltinis, kuris sukurtų magnetinį lauką. Vadinasi, skrydžiui į Marsą žmogų reikėtų dviems metams patalpinti į stiprų magnetinį lauką. Kol kas tokiam reikalui tokiam reikalui yra tik vienas – atominis reaktorius. Vadinasi, žmogų reikės saugoti nuo atominio reaktoriaus, o ir dar tas magnetinis laukas… Vadinasi, žmonių kol kas siųsti negali. Todėl kol kas turbūt japonai pirmieji skraidins robotus – aišku jiems irgi reikalinga magnetinio lauko apsauga.

O štai su Mėnuliu problemų nėra – žmones gali siuntinėti, kinai, matyt, vien iš sportinio intereso ten žmogų nusiųs, galbūt kažkada ir indai. Amerikiečiams Mėnulis įdomus kai po pirmo skrydžio paaiškėjo, kad ten helio-3 galima gauti. Dabar jie perdarinėja savo daugkartinius kosminius laivus į daugkartinius transporto laivus. Amerikai tereikia 1000 tonų metams kad būtų patenkinti visi energetiniai poreikiai – o tai yra pati didžiausia energijos vartotoja pasaulyje. Šatlo talpa yra 25 tonos, o transportinis būsimas laivas iki kokių 40 tonų paveš. Pakaktų, kad kas dvi savaites traukinys toks vežtų helį ir viskas – energetikos problema išspręsta. Tai toks amerikiečių požiūris.

Kaip jau minėjau, dabar visa civilizacija, ypač šiaurinio pusrutulio, yra paremta kosmoso technologijomis – išjungsime ir gyvensime akmens amžiuje. Tai dabar verta performatuoti pasaulinį kosmoso ūkį, kadangi ten skraido didžiuliai objektai, jie tuoj kaip lietus pradės kristi, bus bėdų, vis vien kažkada nukris ant kokio miesto, nes jų daug. Pažiūrėjus iš aukščiau į Žemės gaublį, jis visas šviečia nuo palydovų – vietų maža. Kuo patogu pereiti į mažesnį palydovų formatą? Leidi tuos spiečius ir užtikrintai gauni visą informaciją su daugialypiu perdengimu. Juk kai leidi vieną brangų, milijardą ar du kainuojantį palydovą, mažytė bėda kokia nors – na nulūžo Saulės baterija, nebeveikia kas nors – ir nebėra milijardo. O jeigu paleidi tūkstančio ar dešimties tūkstančių palydovų spiečių, tai koks skirtumas, ar vienas, ar du, ar dešimt „užsilenkė“. Nebelieka jokių baimių su sugrąžinimu – sudegs. Baigėsi – konvejeriu leidi kitą spiečių, paleidimai paprasti, atpigę, brangaus kuro nereikia. Tai atsiranda nauja didelė problema arba niša pramonei performatuoti tuos palydovus, kurie užbaigs savo resursus, nes didelių tikriausiai nebereikės.

Šiuo metu bene rimčiausia problema Lietuvos pažangai kosmose yra neigiamas visuomenės požiūris – su kosmose susijusi veikla vertinama kaip pinigų švaistymas. Kaip tai pakeisti?

– Reikia daugiau kalbėti, daugiau rašyti, gebėti sudėtingą dalyką pasakyti suprantamai. Žmogui paprastai sunku suvokti tai, kas yra toli jo, ir kuo toliau nuo žmogaus, tuo mažiau supratimo. Tas pats yra ir su kosmoso technologijomis – gi ten toli. O ir kiekviename kaime niekas nepasako: „Močiute, tavo mobilus telefonas be kosmoso neveiks, pinigų už pieną iš banko nepasiimti, nes be kosmoso nebeveiks bankai, anūkas lėktuvu iš Anglijos nepaskris, nes lėktuvai apskritai sustos”. Bet per masines informavimo priemones gi tą nesunku padaryti. Turime planą išleisti vaikams knygą, kaip kad prieš penkiasdešimt metų tokia knyga vaikams buvo išleista apie kosmosą ir nuo jų pradėti – gi vis tiek vaikas supras, kad be kosmoso jam nei kompiuteris dirbs, nei interneto bus, nei skaitmeninės televizijos, nei mobilaus, nei pas senelę į Ameriką nuskrisi – nieko negalės daryti. Net grybauti ar žvejoti negalėsi, nes GPS nebus ir neatsiminsi tos savo vietos.

– Ačiū už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kosmoso verslininkas: kinai šturmuos Mėnulį
  2. Vilniuje vyks kosmoso konferencija
  3. NASA atstovai padės kurti kosmoso verslą Lietuvoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Algirmantas says:
    14 metų ago

    Nu jo patiko paskutinė pastraipa: “Šiuo metu bene rimčiausia problema Lietuvos pažangai kosmose yra neigiamas visuomenės požiūris – su kosmose susijusi veikla vertinama kaip pinigų švaistymas. Kaip tai pakeisti?

    – Reikia daugiau kalbėti, daugiau rašyti, gebėti sudėtingą dalyką pasakyti suprantamai. Žmogui paprastai sunku suvokti tai, kas yra toli jo, ir kuo toliau nuo žmogaus, tuo mažiau supratimo. Tas pats yra ir su kosmoso technologijomis – gi ten toli. O ir kiekviename kaime niekas nepasako: „Močiute, tavo mobilus telefonas be kosmoso neveiks, pinigų už pieną iš banko nepasiimti, nes be kosmoso nebeveiks bankai, anūkas lėktuvu iš Anglijos nepaskris, nes lėktuvai apskritai sustos”. Bet per masines informavimo priemones gi tą nesunku padaryti. Turime planą išleisti vaikams knygą, kaip kad prieš penkiasdešimt metų tokia knyga vaikams buvo išleista apie kosmosą ir nuo jų pradėti – gi vis tiek vaikas supras, kad be kosmoso jam nei kompiuteris dirbs, nei interneto bus, nei skaitmeninės televizijos, nei mobilaus, nei pas senelę į Ameriką nuskrisi – nieko negalės daryti. Net grybauti ar žvejoti negalėsi, nes GPS nebus ir neatsiminsi tos savo vietos.” Priminė man vieną anegdotą, kai vyras žmonos paprašė, jeigu gyvenime taip nutiktų, kad po kokio labai stipraus nukentėjimo būtų pajungtas ligoninėje prie aparatūros, kad jinai to neleistų ir atjungtų, tai žmona tuoj paėmė išmetė vyro mobilųjį, kompiuterį ir televizorių, žių, kad vyras jau miršta… 😀

    Atsakyti
  2. Algirmantas says:
    14 metų ago

    Įdomu kaip mūsų protėviai nepasiklysdavo kulgrindų labirintuose ir jokių GPS nebuvo, galiu paprastai atsakyti, nes turėjo orientyrus ir krypties pojūtį, bei gerai išlavintą vaizduotę ir atmintį. Man nereikalingi jokie GPS pasižiūri į žemėlapį ir viskas aišku nes atmintyje man lieka kelio kryptis…

    Atsakyti
  3. Algirmantas says:
    14 metų ago

    O visokio aparatūros tik žmogų atbukina, nelavina, nes žmogus pamiržta savo įgūdžius ir pasikliauja tik technologijom, bet kaip technologijos užsilenkia žmogus pradeda panikuoti arba vėl jeigu dar nevisai atbukę pojūtiniai įgūdžiai tai sugeba išsisukti iš padėties…

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      14 metų ago

      Tarkim, nekalbant apie tolimas ankstyvojo bronzos amžiaus Narvos ar Pamario kultūras, antri polologai tvirtina, kad, tarkim, net vėlesnėje pro-tėvystėje Baltai (jotvingiai, sėliai, kuršiai, žiemgaliai, galindai, latgaliai lyviai, prūsai,…) labai vargo, vidutiniškai teišgyvendavo apie 40 metų. Išimtinai labai retai teišgyvenę iki 50-ies, jau atrodydavo senių seniai. Protėvius ištisai kamavo dantų skausmai, kirminų, sanarių ir kitos įvairiausios ligos.
      Kokia dvasia ir kosmopasaulinė jauta to meto mūsų tėvuose – tai atskira tema….

      Atsakyti
      • Rimvydas says:
        14 metų ago

        o tai kodėl tada mūsų seneliai, proseneliai išgyvendavo ir iki 100 metų, nors nė karto pas daktarus nesilankė, dantų netaisė, technologijomis nesinaudojo ir t.t.? kuo jie kitaip gyveno iš esmės, nei kad protėviai prieš 4 – 2 tūkst. metų? man kažkaip nesueina galai…

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          14 metų ago

          Spėčiau, kad prosenelių šeimoje iš vienuolikos vaikų kone pusė mirdavo. Na, tarkim, likdavo stipriausi, sveikiausi – toliau sunkiam gyvenimui.

          Būtų įdomi ir atvirkščiai kita nuomonė…

          Atsakyti
          • Rimvydas says:
            14 metų ago

            Nemirdavo pusė. Imkim mūsų senelius, na prosenelius, apie kuriuos ir kurių vaikus (mūsų tėvus, dėdes ir tetas) žinome. Ir turėkime omeny, kad laikai buvo baisūs – I, II pasauliniai karai, badas ir nepriteklius. Taip kad tai dar tamsūs laikai, ne taip ir seniai po baudžiavos, o ir krikščioniška tamsa su savo prietarais dar buvo labai labai gaji. Tai tarkim mano tėvas iš 4 vaikų, kurių vienas mirė vaikystėje. Mama iš 11, kurių 3 mirė vaikystėje. Užaugo visi be jokių daktarų ir vaistų. Tai nemanau, kad tais laikais (prieš daugiau kaip 1 tūkst. metų), kai mūsų protėviai dar gyveno taikoje, mirtingumas buvo didesnis. Spėčiau, kad kur kas mažesnis, nes ir žinių žmonės turėjo kur kas daugiau – bent jau žyniai jas turėjo ir dalinosi su visa bendruomene.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            14 metų ago

            Sutinku su bet kokiais skaičiais – tik jei jie nepateikti krikščionių.
            Tačiau manau, kad, vis tik, bet kokiu atveju, protėvius lydėjo pa prasta išmintis, kad mirtis visada čia pat lydi. Tad jiems buvo svarbiau, ką paliks mums.
            Aš dažnai jų panašiai to paklausiu.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

Gitanas Nausėda

Prezidentas lankosi Japonijoje

2025 06 09
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai

V. Toporovas. Pirminiai pasaulio suvokimo vaizdiniai

2025 04 29
Lėktuvas

Nematoma GPS trikdžių grėsmė

2025 04 14
Lietuvių studentų įspūdžiai tiesiai iš NASA – prisideda prie misijų kosmose ir gyvybės paieškų Marse | lmt.lrv.lt nuotr.

Lietuvių studentų įspūdžiai tiesiai iš NASA – prisideda prie misijų kosmose ir gyvybės paieškų Marse

2025 04 02
Sirijus ir Šienpjoviai (Orionas)

J. Vaiškūnas. Kovo danguje –  žiemos žvaigždžių palydos ir Mėnulio bei Saulės užtemimai

2025 03 13
Dainius Razauskas | Youtube.com stop kadras

D. Razauskas. Šiapus fantastikos: Betrizacija pagal Stanislavą Lemą

2025 01 28
Žvaigždėtas dangus

J. Vaiškūnas. Sausio danguje – ryškiausios žiemos žvaigždės ir planetos

2025 01 17
Dirbtinis intelektas

Kokiomis technologijų naujovėmis išsiskyrė 2024-ieji?

2024 12 27
NASA stažuotės | MITA.lt nuotr.

LMT kviečia teikti paraiškas stažuotėms NASA

2024 11 18

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rusijos kino savaitėje naujausi pripažinti filmai

Rusijos kino savaitėje naujausi pripažinti filmai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai