A. Veryga. Skauduliai, kuriuos atvėrė karas dėl alkoholio reklamos išsaugojimo (91)

dr. Aurelijus VerygaNors alkoholio reklamos draudimo išsaugojimo klausimas dar nėra išspręstas, pabandysiu pažvelgti į jį kiek iš šalies ir apibendrinti, kas paaiškėjo stebint „fronto liniją“.

Pirmiausia tapo aišku, kad atsiradus interesų konfliktui ir spaudimui, politikai pradeda vengti diskusijų. Paradoksalu, tačiau tuo pat metu yra teigiama, kad su radikalais diskutuoti neįmanoma. Tačiau realybėje durys į frakcijų susitikimus yra uždarytos, o bandymas prisikviesti Seimo narius į jų patogumui pačiame Seime organizuojamas diskusijas alkoholio kontrolės tema, patiria fiasko.

Neabejoju, alkoholio, tabako kontrolės priemonės yra tik nedidelė iliustracija, tų problemų, kurias stebi ir dėl kurių piktinasi didelė dalis Lietuvos gyventojų. Nebestebina, kad nepasitikėjimas Seimu pasiekė sunkiai įtikėtiną lygį. Nuolat stebim procesus, kuomet politizuojami ekspertiniai klausimai (pvz.: žurnalistas sprendžia atominės energetikos klausimus ir t.t.). Tokie klausimai iš tiesų turėtų būti ekspertinių sprendimų lygmenyje, nes šios sritys yra pakankamai išanalizuotos mokslininkų ir yra pakankamai duomenų priimti mokslu pagrįstus sprendimus. Tačiau politizuoti tuos klausimus yra itin patogu interesų grupėms, kurios tokiu būdu gali tikėtis sau palankių sprendimų. Tik politikai ir alkoholio gamintojai gali sugalvoti teiginį, kad reklama neskatina vartojimo. Bet politikams šis argumentas atrodo pakankamas ir įtikimas. Įdomu būtų pažiūrėti, kaip reaguotumėte į situaciją kuomet jums susirgus į jūsų palatą susirinktų politikai ir spręstų apie gydymo taktiką. Bandau įsivaizduoti jūsų reakciją kuomet vienas politikų pareikštų, kad jūsų gydyti nereikia, nes jo senelė taip pat buvo gydoma, bet vis tiek numirė. Neabejoju, kad ir kaip abejodami, vis tik sprendimą paliktumėt gydytojui, o ne politikui. Keista, kad daugumai nekyla klausimų kodėl visuomenės sveikatos problemas sprendžia politikai, nors dauguma jų neturi jokios supratimo nei apie sveikatą, nei apie mokslą, nei apie tai, kokias pasekmes turės jų sprendimas.

Net ten, kur dėl priemonių sutaria viso pasaulio mokslininkai, mūsų politikai svaidosi epitetais apie Marksistinę ideologiją, Gebelso veiklos metodus, radikalizmą, talibanizmą ir panašiai.

Diskusijos apie alkoholio reklamą atskleidė ir žiniasklaidos problemas. Visų pirma, žiniasklaida vargiai išgyvena dėl įvairių apribojimų ir yra priversta versti dirbti žurnalistus vergiškomis sąlygomis, o tai atsiliepia jų produkcijos kokybei ir tai jau piktina kiekvieną Lietuvos gyventoją. Taip pat labai aiškiai pasimatė, kad žiniasklaida nėra laisva. Pamatėm, kaip atrodo tos žiniasklaidos priemonės, kurios priklauso komercinėms struktūroms, tiesiogiai susijusioms su alkoholio verslu. Turbūt pirmą kartą pamatėm, kaip vos įdėti dingsta straipsniai iš portalų, kaip trinami skelbimai apie renginius, kaip pateikiama tik vienpusiška informacija ir pan. Reikia pastebėti ir tai, kad dalis žiniasklaidos išliko objektyvi ir nušvietė procesą. Reikia nulenkti galvą prieš nacionalinį transliuotoją, regioninę žiniasklaidą, „Žinių radiją“, katalikišką žiniasklaidą ir kitus šaltinius, kurių platinamos žinios suveikė kaip veiksnys, paskatinęs apie tai kalbėti ir kitas žiniasklaidos priemones. Vis tik užsakyta informacijos blokada, kelis mėnesius veikusi komercinėje žiniasklaidoje privertė suabejoti teiginiais, kad žiniasklaida yra viena iš demokratijos garantų. Tiesa gal neteisingai pastebėjau, laisva žiniasklaida yra viena iš demokratijos garantų, o perkamos žiniasklaidos vadinti laisva neapsiverčia liežuvis.

Paaiškėjo ir dar viena pikantiška detalė. Pasirodo, kad tyrimus (tiksliau jų rezultatus) galima nusipirkti. Pasaulyje gerai žinomas fenomenas, kai pramonė bando nusipirkti „norimus rezultatus“ iš mokslininkų, tačiau, prisipažinsiu nebuvau girdėjęs apie tai, kad viešosios nuomonės tyrimo agentūros kurtų rezultatus pagal pageidavimą. Tenka apgailestauti, kad pas mus vis tik tai įvyko. Du kartus atliktos gyventojų apklausos apie jų požiūrį į alkoholio reklamos draudimą neparodė alkoholio gamintojams palankių rezultatų, nes didesnė dalis gyventojų pasisakė už draudimą nei prieš jį. Tuomet buvo rasta agentūra, kuri paskelbė tokius rezultatus, „kokių reikia“ ir nedelsiant pavadino tai Tautos nuomone.
Visu gražumu atsiskleidė ir lobistinės veiklos reglamentavimo trūkumai. Jokios lobistinės veiklos nedeklaruojantis Aludarių gildijos prezidentas, tuo pat metu būdamas Seimo nario patarėju ar padėjėju veikia kaip lobistas ir vykdo lobistinę veiklą Seime, niekam už tai neatsiskaitydamas ir tų interesų nedeklaruodamas. Maža to, šis veikėjas pareiškia žiniasklaidai, kad 50 nevyriausybinių organizacijų pasirašytas kreipimasis yra niekinis, nes Lietuvoje registruota daugiau kaip 1500 organizacijų. Tačiau tuo pat metu nemato problemos iškelti 4-5 didelių skandinavų kapitalo įmonių interesą aukščiau už asocijuotos visuomenės interesą.

Tenka tik apgailestauti stebint, kaip alkoholio gamybos bendrovės už santykinai mažą kainą perka sau vergus, kuriuos vėliau verčia žemintis ir atidirbinėti už gautus pinigus. Apgailėtinai atrodo paramą gavusių šokėjų ar krepšininkų laiškai ar pasisakymai, palaikantys alkoholio reklamą suvokiant, kokius pavojus alkoholis kelia jų pačių ugdomiems vaikams ir jaunimui. Neabejotina, kad šiems žmonėms tenka išgyventi vidinį konfliktą ir rinktis tarp pinigų jų mylimai sporto šakai ir moralinių vertybių.

Ši istorija parodė, kad Seimui neįdomūs to paties Seimo sukurti ekspertiniai mechanizmai, kurie turėtų padėti Seimo nariams apsispręsti ir nedaryti klaidų. Seimo nariams neįdomūs universitetų mokslininkų pateikiami tyrimai, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijos. Šių institucijų nuomonė Seimui yra svarbi tik tuomet, kai ji sutampa su partijų politinėmis ambicijomis.

Paaiškėjo ir dar viena pikantiška detalė. Pasirodo, kad nemaža dalis parlamentarų yra ne tik mažai išprusę, bet ir gana primityvūs. Išsilavinę, aukštos vidinės kultūros ir intelekto žmonės paprastai įsiklauso į mokslininkų ar tarptautinių institucijų rekomendacijas, nebijo ir nevengia diskutuoti apie spendimus ir problemas. Apmaudu, tačiau šį kartą diskusijų buvo vengiama sąmoningai. Tik itin neišsilavinę ir žemo emocinio intelekto parlamentarai yra mažiau paveikiami moksliniai argumentais ir įrodymais nei budelių galerijomis ar užkeikimais. Tai, kad būtent pastarosios priemonės davė didžiausią efektą, rodo ką iš tiesų išsirenkam mus atstovauti Seime. Be to pamatėm, kad dalis mūsų politikų yra itin žemos politinės ir bendrai kultūros žmonės.

Paaiškėjo ir sąmoningai trumpa parlamentarų atmintis. Šiandien kaltinantys visuomenininkus neetiškumu, spaudimu, budelių galerijų kūrimu politikai pamiršo ne taip seniai TV3 televizijos per Šv. Kalėdas transliuotas juodais kaspinais perrištas B.Vėsaitės ir A.Matulo nuotraukas, su tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Panašu, kad pamiršo, jog transliuoti melagingi teiginiai išprovokavo visuomenę realiems grasinimams fiziniu susidorojimu su Seimo nariais (skirtingai nuo mūsų siūlymų tiesiog neberinkti Seimo narių, kurie žada vieną, o daro kitą arba atsisako ginti visuomenės interesą). Tą kartą melas ir grasinimai suveikė ir Seimas ėmėsi švelninti įstatymo nuostatas. Šį kartą kaltinant visuomenę spaudimu (nors ji tik grasina realizuoti savo pilietinę teisę dalyvauti rinkimuose ir agituoti kitus) nutylima apie tai, kad alkoholio gamintojų mobilizuoti (o gal samdomi) piliečiai ir toliau siuntinėja Seimo nariams žinutes su grasinimais juos nušauti ar kitaip fiziškai susidoroti jei jie neatšauks reklamos draudimo. Tai gi kyla klausimas, kas iš tiesų valdo valstybę.

Ši istorija atskleidė ir tai, kaip mūsų parlamentarai suvokia demokratiją ir pilietines teises. Atsirado politikų pasipiktinusių NVO ir Bažnyčios ketinimais viešinti jų balsavimo rezultatus ir raginti nebalsuoti už juos ateinančiuose Seimo rinkimuose. Tai buvo pavadinta spaudimu Seimui. Keista bet aludarių kabinėjimasis ir grasinimas išsikelti iš šalies spaudimu nelaikomas. Tai laikoma atsakingo verslo dialogu su valdžia. Pasipiktinimas ketinimais viešinti Seimo narių balsavimus ir dalyvauti rinkiminėse kampanijose iš esmės parodo, kiek neskaidrūs yra rinkiminiai procesai, visuomenės dalyvavimas viešose diskusijose yra nepageidautinas, o parlamentarų darbų viešinimas sugriautų gana gerai surežisuotas rinkėjų kvailinimo ir pirkimo schemas.

Paaiškėjo ir tai, kad tokia sąvoka kaip laisvas Seimo nario mandatas egzistuoja tik itin retais atvejais. Realybėje partijų vadovai susitarę su interesų grupėmis „prievartauja“ savo bendrapartiečius priimti partijai naudingą sprendimą, galėsiantį garantuoti tinkamą paramą artimiausių rinkimų metu. Mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones palaikantys politikai būna priversti nedalyvauti balsavimuose, balsuoti taip, kaip liepia partijos vadai ar apskritai pasišalinti iš posėdžių salės. Sutikit, kad demokratija čia nekvepia.

Lietuvos politikai su dideliu entuziazmu imasi bauginti visuomenę apie galimus baubus Baltarusijoje ir Rusijoje, tačiau su ne mažesniu malonumu puola atstovauti tarptautinių tabako ir alkoholio bendrovių interesus, nors tos bendrovės savo pelną išsiveža iš šalies. Maža to, parlamentarai, kalbėdami apie savo ketinimus prisidėti prie kontrabandos mažinimo nepasidomi, kad vis daugiau tarptautinių tabako kompanijų skęsta bylose dėl jų pačių organizuotos ir vykdytos kontrabandos. Teigiama, kad reikia ginti Lietuvos pramonę, tačiau neįsigilinama, kad būtent reklama yra naudingiausia didelėms skandinavų kapitalo įmonėms, o maži Lietuvos gamintojai nėra pajėgūs pirkti tokios reklamos ir konkuruoti drakoniškai uzurpuotoje rinkoje.

Jei galima būtų teigti, kad Seimas yra šalies smegenys, priimančios sprendimus, nuo kurių priklauso viso organizmo – šalies funkcionavimas, galima sakyti, kad šias smegenis ėda smegenų vėžys, o pagrindinė šio vėžio priežastis yra elementaraus išsilavinimo stoka ir liguista meilė pinigams. Gera naujiena yra ta, kad yra vilties, jog šį smegenų vėžį galima išgydyti operuojant, o operacijos data jau numatyta (2012 m. spalio mėn. antras sekmadienis – t.y. sekantys rinkimai į LR Seimą). Bloga naujiena yra ta, kad organizmas savo smegenis turi išsioperuoti pats, o tai jau panašu į mokslinę fantastiką.

dr. Aurelijus Veryga yra Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos bei Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Politika ir ekonomika, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .

91 komentaras

  1. vytas:

    “nutylima apie tai, kad alkoholio gamintojų mobilizuoti (o gal samdomi) piliečiai ir toliau siuntinėja Seimo nariams žinutes su grasinimais juos nušauti ar kitaip fiziškai susidoroti jei jie neatšauks reklamos draudimo. Tai gi kyla klausimas, kas iš tiesų valdo valstybę.”

    Lietuvą valdo aludariai.

  2. vytas:

    “nutylima apie tai, kad alkoholio gamintojų mobilizuoti (o gal samdomi) piliečiai ir toliau siuntinėja Seimo nariams žinutes su grasinimais juos nušauti ar kitaip fiziškai susidoroti jei jie neatšauks reklamos draudimo. Tai gi kyla klausimas, kas iš tiesų valdo valstybę.”

    Gal alkocholio reklamos draudimas aukojamas už tai, kad aludariai leistų priimti įstatymą draudžiantį juridiniams asmenims finansuoti partijas? Bet jei ir čia ir ten bus pralaimėta, sakysiu, kad aludariai su pramonininkais sužaidė puikiai. Nenusimink Veryga, užsiminei apie

    “Ši istorija parodė, kad Seimui neįdomūs to paties Seimo sukurti ekspertiniai mechanizmai, kurie turėtų padėti Seimo nariams apsispręsti ir nedaryti klaidų. Seimo nariams neįdomūs universitetų mokslininkų pateikiami tyrimai, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos rekomendacijos.”

    Gal galima būtų tai populiariai paaiškinti, kaip tai padaryta, kodėl tai turėjo padėti išvengti klaidų, kaip aludariai sugebėjo tai apeiti.
    Taip pat labai norėtųsi pamatyti pavardes ir partinę priklausomybę tų, kurie balsavo, kad alkocholio reklamos draudimas būtų panaikintas.

  3. Jam tik dabar paaiškėjo, kad visi, patekę į seimą, dirba sponsoriams.
    Štukorius. 🙂

    O ir jo bei Matulo liguista kova prieš gėrimų reklamą yra jau Lietuvai netgi kenksminga: kas norės, tas gėrė, gers ir dar žinos kur gauti.
    O šiaip tai kiekvienas žmogus nors paragaus to nors kartą gyvenime, nes kiekvienas pereiname bandymų – klaidų periodą.
    Ir ar taps gėrimai (ar dar kas) priklausomybe, priklauso nuo auklėjimo šeimoje – kokie bus pavyzdžiai, tokie ir rezultatai.

    • p.s.:

      Matai, rimti mokslininkai sako, kad reklama veikia žmones ir alkoholio vartojimas didėja. Nebent galvoji, kad Lietuvoje gyvena ne žmonės.

    • Pikc:

      Reklamos tikslas – didinti pardavimus. Jei reklama neveikia, jos niekas nedaro. Jei daro, vadinasi, veikia. Vadinasi, pardavimai (taigi, ir alkoholio vartojimas) didėja. Aišku, kas geria, tas gers, bet reklamos tikslas – kad tie, kas geria, gertų daugiau, o kas dar nepradėjo – kad kuo greičiau pradėtų. Plius, tai, kaip ir parašyta, didžiąja dalimi tai yra užsienio kompanijų, kurios mūsų žmonių sąskaita didina savo pelną, interesai. Nematau reikalo juos palaikyti.

  4. vytas:

    Žvilgtelėjau Vl.Bortko “Idioto” paskutinę seriją. Iš kur pas rusus ta didybė. Ir nerandu kitokio atsakymo kaip iš baltų genčių.

  5. tikras lietuvis:

    Tie, kurie yra prieš sertifikuotą, patikrintą produktą, tie tokiais savo draudimais padeda klestėti nelegaliam verslui ir liaudies nuodijimui visokiais alkoholio surogatais.
    Ir ne reklamos draudimais čia galima ko nors pasiekti, o tik žmonių gyvenimo gerinimu (kad nebūtų tokių sąlygų, kada tik gerdamas jis sugeba nuimti stresą) ir jų sąmonės lygio kėlimu (kad jie rastų kitų, ne mažiau įdomesnių, užsiėmimų nei pasilinksminimai, vartojant alkoholį, ir leistų pinigus geriau sportui, menui, sodui, šeimai ir pan. dalykams).
    Taigi: jei jau kovoti, tai tai reikia daryti rimtai, nes reklamos draudimas tik atima pinigus iš sričių, kurias būtų galima paremti tais pinigais ir daugiau jokios naudos neatneša.

  6. vytas:

    Reklamos draudimas nėra nukreiptas prieš sertifikuotą, patikrintą produktą. Reklamos tikslas – didinti pardavimus nuo to alkoholio vartojimas didėja, taip pat didėja ir savižudybių skaičius. Alkoholio gamintojams nusispjaut ant kaimo vaikų našlaičių, kurie prarado girtą pasikorusį, kad ir varganą, tėvą.

    • tikras lietuvis:

      O kodėl nenagrinėti priežasties – dėl ko tas tėvas pasikorė?
      Dėl ko iš viso Lietuvoje kariasi žmonės?
      Dėl ko jie geria bele ką?
      Ar ne todėl, kad nebeliko sąlygų išgyventi?
      Štai kur yra blogio priežastis – neslėpkite to.
      O kaimuose, kaip taisyklė, žmonės geria pigius, savos gamybos ir pan. lygio alkoholinius gėrimus, kuriuos apibūdinti galima tik vienu žodžiu – nuodai.
      Tuo tarpu tokius nuodus, pvz., samagoną, stengiasi seimūnai leisti gaminti (netgi princą Čarzą vaišino ir kitus didžius svečius)…
      Tad klausimas yra toks: jei vartoti, tai ar ne geriau vartoti aukščiausios klasės produktą, o ne nuodą?
      Ir, žinome, niekam nieko jokiais draudimais pasaulio istorijoje dar nepavyko išgyvendinti.

  7. vytas:

    “O kodėl nenagrinėti priežasties – dėl ko tas tėvas pasikorė?”

    Viena iš priežasčių – alkoholio vartojimas.

    • tikras lietuvis:

      Alkoholis – ne priežastis, o pasekmė socialinės atskirties.

      • Donatas:

        Kaip suprantu tikras lietuvi, tu supranti, kad alkoholio reklama skatina daugiau vartoti alkoholio. Tau atrodo, kad tas žmogus pasikorė dėl socialinės atskirties. Gali būti ir taip, tačiau valstybė leisdama skatinti vartoti alkoholį tą atskirtį ir didina. Didina todėl, kad alkoholio vartojimo sukeltos pasekmės atneša valstybei daug daugiau nuostolių, nei ji gauna iį to pajamų. O tai reiškia, kad lieka vis mažiau pinigų, valstybei, kuriuos ji galėtų naudoti savo piliečių gerovei. Taigi alkoholis vienareikšmiškai yra priežastis, o ne pasekmė.

        • tikras lietuvis:

          O ne – geria dėl to, kad neturi kuo užsiimti, o neturi kuo užsiimti dėl to, kad neturi darbo – iš to viskas.
          Reklama, ką ji bešnekėtų, negali nieko įkalbėti – suaugusiųjų ji neveikia visiškai, o vaikams irgi neparduoda (iki 21m.).
          Reklama gali tik paskatinti pabandyti kokį tai neragautą gėrimą, tačiau kiekvienas rimtas pilietis jau turi išsirinkęs ką tai ir nieko daugiau nevartoja.
          O alkoholikai (arba mėgėjai išgerti), tarp kitko, reklamos ir net tv nežiūri, garantuotai. Jie linksminasi kalbomis tarpusavyje. Beje, yra iš jų tokių fruktų 🙂 , kurių išmone tik gali stebėtis ir stebėtis – labai kūrybingi žmonės (labai daug menininkų yra tame sluoksnyje, o jie kūrybos išmonės, minčių semiasi kaip tik tokiu būdu, kaip taisyklė) . Didžioji dalis, vis tik, yra tiesiog bėdžiai, todėl juos ir dera gelbėti pirmiausiai – jiems tik suteikus kitą užsiėmimo rūšį (darbą) savaime atkristų galimybė šlaistytis po pakampes ir išgėrinėti.

          • Donatas:

            Tai tu sakai, kad reikia reklamuoti alkoholį, nes žmonės neturi darbo. Kur logika – nesuprantu.
            Sakai suaugusiųjų ji neveikia visiškai. Tarkim yra taip kaip sakai (iš tiesų ji veikia ir suaugusius). Suaugę, anot tavęs, jau turi išsirinkę ką vartoti. Alkoholikams nereikalinga reklama – sutinku, nes jie jau priklausomi. Tuomet alkoholio pramonė leidžia didelius pinigus tam, kad užsiaugintų naujų vartotojų (kalbu apie vaikus ir jaunimą). Iki 21 metų neparduoda, bet kažkodėl jaunimas vartoja alkoholį. Taigi, jaunimas norėdamas išbandyti vieną ar kitą reklamuojamą alkoholio produkto labai rizikuoja tapti priklausomu. Nesakau, kad visi taps priklausomi, bet tikrai ne mažai pradės reguliariai vartoti alkoholį – o tiesus kelias į alkoholizmą, kaip tu sakai į bėdžius. Siūlau tau, kalbančiam, kad bėdžiui suteikus darbą nustos gerti, pabandyti padaryti eksperimentą – suteik jam darbą ir pažiūrėk ar jis nebegers. Nors gali ir nevargti – man jau teko tokius eksperimentus atlikti – jokių šansų.

            • tikras lietuvis:

              Taip nesakau (tai tavo mintis) – reklama ir darbininkų darbas yra du atskiri dalykai.
              Pati reklama man buvus nebuvus, bet va pinigai už ją,galintys padėti ir ženkliai kai kurioms gyvenimo sritims, yra svarbu.
              Dabar irgi reklamuoja alkoholį : tik per Lietuvos tv dienos laike ne (bet parodo vakare), o juk dienos laike, kaip taisyklė, Lietuvos tv nieko gero nerodo, todėl visi žiūri kitų šalių tv, o ten – alkoholio reklama, internete pilna alkoholio reklamos ir t.t.
              Taigi išeina, kad tik vaizduojamas yra reklamos uždraudimas, o ji iš tikrųjų vis tiek yra. Tik su tuo “draudimu” tikrai atima pinigus, kuriuos būtų galima gauti Lietuvai.

  8. Galindas:

    Kodėl niekas nepasidomi ir nerašo apie alkoholio reklamą, kainas Švedijoje, Norvegijoje ir kt., jei jų įmonės ir bankai dirba Lietuvoje. Prašau autoriaus parašyti sekantį straipsnį šia tema.
    Manau, kad reikia taip daryti, kaip Skandinavijos šalyse ir ne tik šioje srityje, bet ir socialinėje srityje. Ar apie tai kas nors diskutavo, berods niekas, o Seimo nariai važinėja po užsienius, bet nieko į mūsų gyvenimą neįneša, o klaidžioja nežinioje. NOrs Skandinavijoje ir demokratija ir gerovės valstybės seniai sukurtos, tai perimkime iš jų, mums nereikia dviračio išradinėti, o socialinę atskirtį ir tautos naikinimą reikia pašalinti.

  9. vytas:

    Rašai:
    “ar ne geriau vartoti aukščiausios klasės produktą”
    Pagrindinis reklamos tikslas pripratinti jaunimą vartoti alkoholį. Taip pat kaip tai efektyviau padaryti atliekami moksliniai tyrimai su visokiais priedais, kurie dedami į miksus, sidrus. Ir gamintojas neprivalo tuos priedus nurodyti etiketėje. Taigi alkoholio gamintojai ypatinga morale nepasižymi.

  10. vytas:

    Aikoholio reklama yra uždrausta Norvegijoje ir Prancūzijoje.

  11. vytas:

    B.Geitsas savo vaikams apmoka tik gerą išsilavinimą visi kiti apie 40 milijardų skiriami labdarai. Panašiai elgiasi maždaug tiek pat pinigų turintis kitas amerikietis V.Bafetas. Būtų dar geriau jei jie savo pinigus investuotų į ilgalaikius vertybinius popierius, o procentus atidavinėtų universitetams. Kaip galvojate, ar tokie veiksmai mažina socialinę atskirtį?

  12. besidomintis:

    Man labiausiai patinka Norvegijos patirtis – jokios alkoholio reklamos, alus parduotuvese iki 5,2 proc., pries ir po nustatytos valandos uzdengiamas, i kasa imusti negalima, specialios parduotuves Vinmonopolet, jose ir alus virs 5,2 proc., apsauginiai prie duru, grieztai nustatytas laikas, sekmadieniais nedirba. Kad Lietuvai tokia tvarka su pasakiskomis baudomis perpardavinetojams.

    • tikras lietuvis:

      Ar žinai, pvz., kad 100gr degtinės, pavartotas laiku, gali išgelbėti nuo mirties infarkto atveju?

      Jei galėtum taip išgelbėti gyvybę, ar gelbėtum, ar rėktum, kad alkoholis – blogai?

    • tikras lietuvis:

      Pakalbėk apie tai kada nors su policininkais – apylinkių įgaliotiniais, kurie kaip tik ir gaudo visokių gėrimų pardavinėtojus. Jie tau pasakys – tų pardavinėtojų yra tiek, kad net vieno procento neišgaudo.

      O štai juos atpurtyti, parduodant geresnės kokybės produktą už tą pačią kainą, tikrai įmanoma. Ir pinigai eitų į biudžetą, o ne žulikams – gėralų gamintojams su pardavinėtojais.

      Alkoholį pasigaminti ir pačiam yra vienas juokas (kiekvienas sodininkas tai žino) – ne be reikalo Benderis sakė 🙂 , kad yra du šimtai samagono gamybos būdų, o pats paprasčiausias – iš taburetės.
      Taigi išvada: kad atpratinti žmones nuo gėrimo, reikia, kad jie, visų pirma, turėtų kuo užsiimti (darbą), pragyvenimą, tada jie turės šeimą ir turės dėl ko stengtis.

      Šitam reikia ne tik ekonomikos išmanymo, bet ir moralės atstatymo mūsų visuomenėje, kur net vaikai žino kaip reikia gelbėti į bėdą pakliuvusius tėvus ir atiduoda pinigus tam, kad juos išpirkti (net nepagalvodami, kad juos apgauna, bet tai jau kita tema – apie žulikų gaudymą).

      • vytas:

        O štai juos atpurtyti, parduodant geresnės kokybės produktą už tą pačią kainą, tikrai neįmanoma. Geresnės kokybės produktas visada kainuos brangiau.

      • besidomintis:

        Savo vaikus specialiai veziau i Paryziu liepos menesi, kad parodyti naktini gyvenima, prancuzu galantiska gerima, vaiksciojima su vyno buteliais rankose, bet jokiu sukiu, tuo labiau mustyniu ir policijos patruliu nesimate, pravaiksciojome nuo sestadienio 22 valandos iki sekmadienio 4 valandos, negalejo atsistebeti, kai Louvre ant baliustrados pasideje sampano butelius, taures, uzkandele, gal 20 vaikinu ir merginu 25-30 metu puotavo. Prancuzijoje taip pat nepamatysi alkoholio reklamos. As pats visada turiu po ranka visokiu gerimu, kai noriu geriu alu, vyna ar degtinele, kokius 25-50 gramu. Po sunkaus fizinio darbo 100 gr degtines yra nuostabu, nes isplecia kraujagysles, atpalaiduoja raumenis. Po 50 metu kas vakara pries miega 50 gr degtines ar brendzio yra vaistai, kraujagyslems praplesti, nervams nuraminti ir gerai miegoti. Mano sunui krepsininkui patariau gerti alu ar vyna po sunkiu treniruociu ar varzybu. Alkoholis mazais kiekiais yra vaistai, alus labai tinka organizmo skysciu balanso atstatymui. Protingai geriantis zmogus visada turi gerimu atsargas, niekada neprisigers iki nukritimo, niekada neragins : isgerkime, paprasciausiai pasisedejimas jam su draugais bus malonus ir isgerus nuo vakaro 50 ar 100 gr degtines iki paryciu, pora tauriu vyno ar 1- 2 litrus alaus. Monsinjoras Svarinskas 1991 m. pavasari kalbedamas per TV pasake, kad blaivininkas yra tas, kuris negeria trecios taureles. Tuomet jau kelis metus buvau toks ir islikau iki siol, nes ankstyvoje jaunysteje nori nenori teko buti kaip visi studentai – nusilakti iki zemes graibymo, nes toks saunaus vyro pozymis buvo aplinkui. Del alkoholio esu uz Norvegijos ir Prancuzijos pavyzdzius – jokios reklamos. Nemanau, kad darba turintis zmogus nustos gerti – istikines, kad uzdirbtus pinigus skirs pragerti, ka tenka matyti vakaru Europoje su lietuviais emigrantais.

  13. Artūras Gotautas:

    Alkoholis apskritai yra nuodas.Kas vartoja alkoholi yra ALKOHOLIKAS.Aš nekalbu apie priklausomybę nuo alkoholio,ten jau “dugnas”.Alkoholikas yra tas,kuris vartoja alkoholi reguliariai,tad jeigu kiekvienais metais “per naujus metus” išgeriate šampano taurę,jūs esate tikras ALKOHOLIKAS,nes tai darot reguliariai kas metus..Žinau,kad visuomenėje yra paplitęs mitas,tai “saikingas alkoholio vartojimas” ..Nes kiekvienas vis nori save pateisinti.Jokio saikingo ar nesaikingo alkoholio vartojimo negali būti,jei žmogus taisyklingai masto (logiškai).Jeigu vartoji alkoholi jau esi ALKOHOLIKAS ir nereikia pateisinti savęs,nes tai nėra pateisinama.Sulyginimui galime paminėti saikinga narkomaną,kuris saikingai vartoja narkotikus ir jis “nėra” narkomanas,nes tai daro saikingai ir aukštos produkcijos gamini….Saikingas žmogžudys,kuris žudo žmones saikingai ir jis nėra žmogžudys,nes tai daro saikingai…Saikingas iškrypėlis,nes jis tvirkina vaikus saikingai ir jis nėra iškrypėlis,nes tai daro su saiku ir t.t…
    Susimastykim,ties ta vieta alkoholiu,tabaku ir visais kitais nuodais,kur randasi maiste,daržovėse,vaisiuose…
    Gamta alkoholio nepasigamina,jį pagaminame mes patys,pradėkime kiekvienas nuo savęs..
    Posakis..Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo,kol paties slenkstis nenuvalytas..Pradėkime valyti kiekvienas asmeniškai savo slenksčius.Slenkstis po slenksčio ir taps visa Lietuva Tauri..

    • tikras lietuvis:

      Pareiškėte kraštutinį požiūrį – pakalbėjote radikaliai, bet tokie požiūriai niekada nebūna teisingi.
      Kad ir dėl to: kefyras ar parūgusios sultys ir kiti produktai, jei pamatuoti su alkotesteriu, turi savyje alkoholio ir todėl, kaip tik, ir yra riba, leidžiama vairuotojams iki 0,4 promilės, tik po kurios jau fiksuojamas nenatūralus ir baudžiamas girtumas.

      • Artūras Gotautas:

        O kas verčia tamsta gerti kefyrą,parūgusias sultys ir kitus produktus,kur yra iki 0,4% promilės??..Matau “tikras lietuvi” save teisinti puolat dėl alkoholio,tai natūrali reakcija,nes ir žmogžudys,narkomanas,iškrypėlis teismuose teisintis puola ir ginti savo “pozicija”..
        Beje “tikras lietuvi” aš visada linkęs bendrauti su žmogumi,kurį pažįstu,arba bent norėčiau pažinoti..Nereikia teisintis už blogus darbus,reikia jų nebedaryti..

  14. tikras lietuvis:

    Tokie draudimai (reklamos, pvz.) tik tuština biudžetą, bet nedaro jokio poveikio norintiems gerti, kurie sako: gėriau, gersiu ir dar žinau kur gauti.

    Beje, jie (draudimai) buvo Gorbačiovo laike ir, kaip žinome, visiškai neturėjo jokios naudos – visas tas sumanymas griausmingai sugriuvo.
    Tas pats bus ir su dabartiniais, nes kraštutiniai požiūriai niekada nelaimi.

    Geriau jau tie žmonės pasistengtų, kad žmones kaip tai atitraukti nuo tokių pasilinksminimų – kuo, beje, užsiima anoniminių alkoholikų draugijos.
    Todėl mano pasiūlymas būtų toks: jei norime atmušti norą gerti ar rūkyti, tai po tų reklamų privaloma tvarka galėtų parodyti kokius tai atmušančius norą tai daryti vaizdus – rūkorių nuo vėžio suėstus žmones, subjaurotus alkoholikų veidus, ir pan., kas vaikams tikrai būtų atstumiantis faktorius (suaugusiam, kaip žinia, nieko nebeįpasakosi).

    • vytas:

      Tokie draudimai (reklamos, pvz.) tik tuština biudžetą, bet nedaro jokio poveikio norintiems gerti

      Nori pasakyti, kad alkoholio gamintojai, žinodami, kad reklama “nedaro jokio poveikio norintiems gerti”, geraširdiškai moka už reklamą, nes nori, taip papildyti valstybės biudžetą?

  15. besidomintis:

    Kalbesiu kaip verslininkas ; jei pardavimai yra uz 1000,00 litu, idejes i reklama 100,00 litu, galiu pakelti pardavimus iki 1300,00-1500,00 litu, visada laidosiu 100,00 litu, kad isgriebciau rinkoje 300,00-500,00 litu. Tokia verslo prigimtis – ka pardavineju, prekybos apimtys turi augti, mano prekinis zenklas buti labiau matomas uz konkurentu ir is to turiu gauti pelna. PELNA ! Visa kita – mociuciu pasakos verslui – prekiauti alkoholiu.

  16. besidomintis:

    Mano poziuris – reikia paklausti Lietuvos Sazines monsinjoro Alfonso Svarinsko – kaip atsakys – tebunie.

    • tikras lietuvis:

      Jūsų požiūriu geriau gyventi pagal nusenusių žmonių galvoseną.
      Klystate – taip jau buvo Brežnevo laike ir sugriuvo didelė valstybė.
      Nenorėkime, kad dabar dėl to paties sugriūtų ir mūsų valstybė.

      • besidomintis:

        Gyvenimo desningumai ir taisykles turi buti matuojamos vienu matu – amzinybes poziuriu, tai bent paskutiniuju dvieju tukstanciu metu aksioma.

        Nesuprantu, is kur paciam rudenines muses sindromas, visa laika zyzti, kabinetis, aiskinti taip, lyg pati savo teva teko pamokyti, kaip vaikus daryti. Visa laika tas priekabus ir reiklus tonas – negi gyvenime paskutiniu pastumdeliu tenka buti ?

        • tikras lietuvis:

          Argumentų nebėr? 🙂
          Gaila – laikiau jus rimtu komentatorium.

          • besidomintis:

            Ka galima paciam atsakyti ? Ar galima ka nors zmogui atsakyti, jei jis man aiskina apie Norvegija, jei nesupranta paprasciausio sakinio norvegiskai, tycia su klaidomis parasyto, kad suteikti dziaugsmo, nori kazka aiskinti man, perskaiciusiam pora knygu norvegiskai apie Norvegijos istorija, dar pora desimciu knygu norvegiskai apie Norvegijos ivairius dalykus is Deichmanske bibliotheket, pasistudijavusiam gana nuodugniai is 12 tomu nusipirktos norvegiskos Gyllendahl enciklopedijos, prisipirkusiam T.Heyerdahl beveik visas knygas ir dar bent 50 knygu norvegiskai, keleta is 19 amziaus, kur pusiau daniskai, pusiau norvegiskai, laiks nuo laiko pasiskaitanciam internete, pragyvenusiam gerus pora metu per 4 metus, pavazinejusiam nuo Oslo iki Bergen, Stavanger ir Trondheim, turinciam tikrai neblogu pazistamu norvegu, tiesa, jau 3 metai tenai nebuvusiam. Ka man atsakyti argumentuotai Schnaps / vin tema? Gailestis mane apima ir neviltis toki visazini dede sutikus.

            • Pastebėjimas:

              O tai jei alkoholio kompanijoms nebus galima skirti pinigų reklamai, tai gal jos tą dešimtą dalį galės nubraukti nuo kainos?
              Nes dabar reklamos biudžetas yra savikainos sudedamoji dalis.

            • tikras lietuvis:

              Tu čia pasikoliok, jei tik tau leidžia, o mes į temą pašnekėsim.

              Tad štai – užsieniečiai, kaip taisyklė, mąsto pagal užsienio sąlygas, tuo tarpu Lietuvoje viskas yra kur kas vargingiau, dėl ko žmonės, varguoliai, kurie ir sudaro didžiąją gėrikų dalį, geria tik tai ką gali įpirkti.
              Jei norime, kad jie ne žūtų, o gyventų, tai turime nuodus pašalinti iš jų gyvenimo, kuriame, be jokios abejonės nevalingai atsiduria ir jų šeimų nariai.
              Taigi pašalinimas iš jų gyvenimo erzacgėrimų įmanomas tik vienu būdu – valstybei parduodant jau aukštos kokybės gėrimus, jokiu būdu nepamirštant kitų sudedamųjų, kad juos ištraukti iš tos priklausomybės liūno: sudarymo sąlygų jiems grįžti į darbo rinką, propaguojant kaip alternatyvą sveiką gyvenimo būdą, propaguojant pinigų panaudojimą kitiems, ne gėrimui, dalykams, kurie pakeltų jo šeimos gerbūvį, o ne smukdytų ir t.t, ir pan.

  17. 45calibre:

    Taitik skaitai ir skaitai… O naudingo nieko nenuveiki. Atsitrauk kokia diena nuo knygų, išeik į gatvę. Apsidairyk aplinkui 🙂

  18. besidomintis:

    Alkoholio vartojimo priezastis gana aiskiai yra aprases Grigorij Klimov savo knygose, darydamas isvadas pagal daugybes tyrimu pastebetus desningumus, kuriu pagrindinis – trauka alkoholiui turi genetini issigimima ( degeneracija ) turintys zmones, kuriuos tam skatina juose esantis latentinis h.( vistgaidiskumo ) kompleksas. Netikejimas Dievu yra jau palengvinanti aplinkybe samonei degraduoti ir iklimpti alkoholizmo liune. Nedarbas ir skurdas nera lemiamos alkoholizmo plitima skatinancios priezastys, tai tik papildomos salygos ir taip degeneratams save pateisinti. Pasikartosiu, bunant vakaruose tenka sutikti daug lietuviu, turinciu darba, uzdarbi, bet tebesanciu alkoholizmo liune, su laiku jie praranda darba ir tampa benamiais valkatomis, vagimis. Jie nuo savo degenaratiskumo nepabega, tai jau igyta gimstant, absoliuti dauguma ju pradeti girtu tevu, tas zmoguje matosi pagal ryskius isorinius pozymius, susikaupimo stoka, amzina nerimastinguma. Ju tevai, ar bent tevas, pradejo juos alkoholio paveikti, tas kryzius juos lydi per ju gyvenima, ju vaikus, kurie, jei pradeti vel girtu, dar didesni degenaratai, vienintelis budas pasikelti jiems is to liuno, pirmiausia dvasinio, yra tikejimas Dievu.

  19. mrs:

    Kaip bebūtų keista, po šituo straipsniu tik “tikro” lietuvio komentarai argumentuoti, pasirodo, sugeba, kai netingi 🙂 Visų kitų – tik kaimo davatkų pagraudenimai ar anoniminių alkoholikų kalbos 🙁

  20. Artūras Gotautas:

    Akivaizdžiai matosi iš “komentatorių” kurie yra ALKOHOLIKAI…Jokio taisyklingo mąstymo pas anuos..Tik pasiteisinimai (krikščioniškos nuodėmės)..Darau neteisingai,bet žinau,kad bus atleista už tai (blogio ir gėrio sąvokos)..Sąmoningai nuodijat savo organizmus,tad toje vietoje,niekas negali tau pagelbėti,turi pats save suprast ir įsisavinti.Būkit teisingi,gyvenkit teisingai ir nereiks teisintis patiems prieš save,nes pagal “komentarus” pateisint puolat save,o ne kažką kita..Nesvarbu alkoholio kokybė,bet kokios kokybės jis yra daugiau-mažiau NUODAS..Jeigu nebus Pasaulyje paklausos,nebeliks ir pasiūlos,kol randasi visokio kalibro ALKOHOLIKŲ tol tas “verslas” gyvuos.Nebūkit “klientais”.Tvarkykimės kiekvienas nuo savo kiemo,rodydami taisyklingą pavyzdį savo vaikams.
    :Gamta teisi: silpną galvą ji kompensuoja tvirtomis alkūnėmis…

  21. Artūras Gotautas:

    Saldumynuose šokoladiniuose ypač “Rūtos” gamybos sudėtyje yra alkoholio.Apie “vakarietiškus” saldumynus nekalbėsiu,ten “priedų” yra tokių,kurie skatina net priklausomybę.Kur produkcijoje egzistuoja alkoholis manęs ir Šeimos nėra..Pasirinkti visad galime,jei yra poreikis,be alkoholio vaistus,saldumynus,sultys ir t.t.
    Visko ko mūsų organizmui reikia yra Gamtoje,kam dar tyčiotis iš jos ir su alkoholiu…??
    Gamta moko taip neįkyriai,jog mes per vėlai sužinom,kad ji-mūsų mokytoja…
    Gamta klūsta tik tam,kuris jos klauso….

    • tikras lietuvis:

      Ne visada galėsi pasirinkti – kitąkart tiesiog nežinosi.
      Arba kefyrą tai vis tiek gersi?

      • Artūras Gotautas:

        Išmintis ateina su amžiumi,bet kartais amžius ateina vienas…
        Gamta duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną,įtikinamai sako,reikia daugiau klausyti,negu kalbėti..

        • tikras lietuvis:

          Jau sukate į šoną, o, juk, reikėtų kalbėti iš esmės – betkokie kraštutinumai, kaip taisyklė, yra blogis.
          Pripažįstate?

          • Artūras Gotautas:

            “Kraštutinumai…?”
            Visi kalbame, kad sveikata yra brangiausias turtas. Tačiau kodėl į sveikai gyvenančius žmones dažnai žiūrima kaip į keistuolius? Ar iš tiesų natūralus, artimiausias žmogiškai prigimčiai gyvenimo būdas yra kraštutinumas? Toks klaidingas požiūris vyrauja todėl, kad žmonės dar neįprato nuolat rūpintis savo sveikata ir ją palaikyti, todėl patys dažnai puola į kraštutinumus. Pažiūrėję atidžiau į gyvenimą, labai greitai juos pastebėsime.
            Pradėkime nuo gyvenimo būdo. Pripažinkime, kad dabartiniai žmonės gyvena nejudriai, t.y, nėra pastovaus fizinio krūvio. Šaltuoju metų periodu judame ypač mažai, o sukruntame prieš vasarą, kai pamatome savo nejudrumo rezultatus. Va tuomet jau puolame sportuoti su tokiu uolumu, lyg ruoštumės olimpiadai. O atvėsus orams, vėl susisiaučiame į šiltus rūbus ir “užmiegame”.. iki pavasario. Ar tai ne kraštutinumai?
            Arba mityba – valgome visko tiek daug ir be sistemos, lyg būtume auginami svoriui.. o paskui alinamės dietomis – vėl kraštutinumai. Iškreiptas mūsų požiūris ir į poilsį – po išeiginių dienų turėtume kibti į darbus pailsėję ir žvalūs, tačiau kartais jas praleidžiame taip audringai, kad net posakis gimė: “pirmadienis – sunki diena”. Po tokio “poilsio” iki savaitės vidurio atsigaunama, o paskui – vėl viskas iš naujo. Panašiai elgiamės ir per atostogas..
            Kraštutinimu sveikatos srityje daugelis skaito gyvenimą be žalingų įpročių. Bet juk žalingais jie todėl ir vadinami, kad kenkia sveikatai – logiška? Beje, nesunkiai pastebėsite, kad draugų suorganizuoti vakarėlį su alkoholiu rasite visuomet, laiko tam taip pat visada rasite. O štai kompaniono sportuoti ieškosite ilgai, jei apskritai rasite – juk užimti dabar žmonės.. Ar nekeista, kad gadiname sveikatą ypač uoliai, o štai ją palaikyti sunkiai randame laiko?
            Daugybė mūsų gyvenimo įpročių tikrai neteikia sveikatos – tą patvirtina ir vis didėjantis įvairių susirgimų skaičius. Daug kenksmingų gyvenimo įpročių buvo perduodama iš kartos į kartą – dažniausiai dėl nežinojimo. Tačiau palyginus su ankstesnėmis kartomis, mes turime didžiulį privalumą – informaciją. Mes turime pasirinkimą: rinkti informaciją apie sveiką gyvenseną ir mokytis gyventi sveikai, arba tęsti ydingą patirtį.
            Kol žmogus nesupras, kad sveikata yra palaikoma sveiku gyvenimo būdu, tol jis sirgs. Kito kelio būti sveikam tiesiog nėra – atėjo laikas mokytis sveikatos kultūros. O kraštutinumai sveikatos srityje yra tuomet, kai iš vienos pusės – gyvename nesveikai ir aliname savo sveikatą, o iš kitos – visais būdais ją stipriname: intensyviai sportuojame, kaistame prityje, neriame į ledinį vandenį.. Tokie kraštutinumai, žinoma, yra pavojingi sveikatai.
            Paskui stebimės: štai pasportuoju, pasilaikau dietų, pavalgau sveikai, maisto papildus pageriu, o sveikatos nėra ir energijos trūksta. Taip yra todėl, kad gyvename kraštutinumais, kurie yra harmonijos pažeidimas. Sveikatos palaikymas yra kasdieninis ir nuolatinis – tai dienos režimas, sveikas maistas, judėjimas, grynas oras, gera psichinė būsena. Ir, žinoma, nieko, kas sveikatą alina.
            Sveika gyvensena – ne tik sveikatos palaikymo būdas, bet ir didelė vertybė. Ji dovanoja mums pilnavertį kokybišką gyvenimą, kuomet galime gerai jaustis, būti laimingais ir žvaliais bei realizuoti savo unikalius gebėjimus. Argi galime tai vadinti kraštutinumu?
            Kaip manote?

            • Vilmantas Rutkauskas:

              Toks aprašytas kraštutinai uolus rūpinimasis savimi – jau aiškiai siejasi su saviegoizmu. Tokiu pavyzdinai buvo toks Miklas Džeksonas.
              Todėl drąsiai galima sakyti, kad AB stinentai yra arba nepataisomi egoistai, arba ligoniai.

              • Artūras Gotautas:

                Na ir palyginai,nepamatuotai.9 kart matuok,o dešimta kirpk. “Egoizmas” ,”Abstinentas” ne lietuviški žodžiai…
                Pagal Vilmantą ALKOHOLIKAI yra tobulumo viršūnė,nes reikia dalintis su visais NUODAIS ir busi išrinktasis,tarp brolių paklydėlių…
                Mąstykim žmonės,dar kart Apmąstykim/Išmastykim/Sumastykim…
                Ar prie Alko reikia tokias temas aptarinėti,senosios Pasaulėžiūros/Pasaulėjautos broliai.?…Graudu darosi,graudu….. 🙁

  22. Simas:

    Tiesioginis kiekvienos alkoholio reklamos tikslas – konkretaus produkto reklama. Paviršutiniškai žiūrint, įsiūlys vartoti vienokį alkoholinį produktą vietoj kitokio. Deja kaip pastebėta ilgalaikiais vakarų šalių NEPRIKLAUSOMAIS nuo alkoholio gamintojų tyrimais, šios reklamos turi didžiulį poveikį besiformuojančiai vaikų ir jaunimo sąmonei ir joje įtvirtina sąsajas tarp bendrų teigiamų, prestižinių, siektinų dalykų ir bet kokių alkoholio produktų vartojimo.
    Taip pat tyrymais nustatyta, kad kiekvienas “saikingai” vartojantis ir neprasigėręs alkoholio vartotojas, savo degeneraciniais pliurpalais į alkoholio vartojimą įtraukia vidutiniškai apie 20 jaunuolių.
    Ačiū netikras lietuvi, kad tu parodei savo tikrąjį veidą. Kaip matome, ypač stengiesi viršyti eilinio alkoholinės degeneracijos propagandisto rezultatus. Lak savo brudą vienas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: