Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo

Petras Maksimavičius, www.ausra.pl
2011-10-15 08:35:12
2
Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo

Rugsėjo 14-16 dienomis Liubline vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinės, etninės ir kalbinės mažumos Europos Sąjungoje”. Ji surengta pradedant Lenkijai pirmininkauti ES tarybai. Tai jau antroji panašios tematikos konferencija Liubline. Prieš metus paminėtas Lenkijos tautinių mažumų įstatymo įsigaliojimo penkmetis. Tuomet konferencijos dalyviai svarstė, kaip per penkerius metus pasikeitė šalyje gyvenančių tautinių mažumų padėtis.

Šį kartą tris dienas buvo analizuojamos tautinių mažumų teisės Lenkijoje bei bandoma prognozuoti, kokia būsianti jų padėtis ateityje. Vakarų Europoje įprasta teigti, kad tautinių mažumų problemos labiau būdingos Vidurio ir Rytų Europai. Labiau įsigilinus matyti, jog mažumų padėtis ir teisės įvairiose ES šalyse skiriasi. Dalis šalių net nėra iki galo integravusios į savo teisinę sistemą Europos Tarybos ir ES institucijų keliamų reikalavimų, tačiau tai netrukdo tautinėms mažumoms puoselėti savo tradicijas ir kultūrą. Pastebėta, kad ne visas problemas galima išspręsti teisinėmis reguliacijomis, o daug kas priklauso nuo visuomenės išprusimo, demokratijos tradicijų, nerašytų elgesio taisyklių.

Prasidedant konferencijai Lenkijos Seimo Tautinių mažumų komisijos pirmininkas Marek Ast pažymėjo, kad Lenkija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tautinių mažumų traktavimą ir gali tuo pasigirti, o Lenkijoje galiojantis Tautinių mažumų įstatymas yra labai pažangus. M. Ast pridūrė, jog ne tik įstatymas yra pažangus, bet jis sėkmingai įgyvendinamas. Nepaisant šios nuomonės, po ilgų svarstymų ir diskusijų konferencijos dalyviai priėmė pareiškimą dėl išpuolių prieš tautines mažumas Palenkės vaivadijoje.

Konferencijoje dalyvavo tautinių mažumų problematika besidomintys mokslininkai, valstybės tarnautojai, politikai, tautinių mažumų atstovai.

Kalbuosi su Lenkijos lietuvių tautinei mažumai konferencijoje atstovavusiu Lenkijos lietuvių draugijos pirmininku ir Seinų „Žiburio“ mokyklos direktoriumi Algirdu Vaicekausku.

Petras Maksimavičius: Ar iš tiesų konferencijos dalyviai patvirtino šias Seimo Tautinių mažumų komisijos pirmininko išvadas?

Algirdas Vaicekauskas: Kad Lenkijoje Tautinių mažumų įstatymas yra pažangus – galima sutikti. Diskutuojama ne apie įstatymą, o labiau apie jo vykdymą. Ir dėl šito klausimo Seimo komisijos pirmininkas susilaukė daug tautinių mažumų atstovų pastabų. Kad vykdymas nėra pažangus, mes, lietuviai, įsitikiname ne kartą. Įstatymo vykdymo netobulumų patiria ir kitos tautinės mažumos. Vienas svarbiausių įstatymo nuostatų – sudaryti tautinei mažumai sąlygas plėtotis, draudžiant visas veiklas, kurios kokiu nors būdu skatintų asimiliaciją. Ir čia prasideda diskusija, ar, tarkim, nepakankamas švietimo finansavimas, vadovėlių lietuvių kalba trūkumas skatina asimiliaciją, ar ne. Kitas klausimas – sudarymas sąlygų, kad tautinė mažuma jaustųsi saugiai. Čia vėl prasideda diskusija, ar, tarkim, žmogus, pasinaudojęs įstatymo numatyta galimybe ir savo pavardę užrašęs gimtąja kalba, vėliau susidūręs su institucijų tarnautojais ir išgirdęs, kad pavardė yra keista, jaučiasi saugiai, ar ne. Taigi tų klausimų keliama labai daug. Ir vis dėlto prieita prie išvados, kad Lenkijoje nėra palankios atmosferos tautinėms mažumoms plėtotis ir jaustis saugiai, kadangi visuomenė nemėgsta kitokių negu lenkai.

Ar kitos tautinės mažumos Lenkijoje susiduria su panašiomis problemomis kaip lietuviai?

Kitų tautinių mažumų problemos yra labai panašios, nors gyvename įvairiuose Lenkijos regionuose, įvairus gausumas, skirtingos veiklos apimtys ir kt. Jos, manau, ir negali būti kitokios, kadangi problemų šaltinis yra tautinės daugumos nuostata mažumos atžvilgiu, o ji yra panaši visoje Lenkijoje. Čia labai mažai kalbama apie tautines mažumas mokyklose. Per visus mokymo etapus Lenkijos mokiniui žinios apie tautines mažumas pateikiamos per tris valandas. Tai gerokai per mažai, ypač tuose regionuose, kur gyvena tos mažumos. Lenkijoje nėra jautrumo tautinių mažumų problemoms. Mes tai patiriame savo krašte, ypač Seinuose, kur savivaldybių – miesto, valsčiaus ir apskrities veikla tautinių mažumų labui yra labai ribota. Be to, vykdoma veikla dažnai skatina asimiliaciją.

Ar konferencijos metu buvo paminėtas taip pat dvikalbių lentučių Punske sunaikinimo klausimas?

Taip. Šis klausimas atsispindėjo ir konferencijos priimtoje rezoliucijoje.

Kaip kitos tautinės mažumos tai komentuoja?

Tautinės mažumos komentuoja vienareikšmiai – kad tai yra išpuolis tautiniu pagrindu, pasikėsinimas į Lenkijos piliečių, priklausančių lietuvių tautai, vieną iš tautinio tapatumo elementų. Aišku, vėlgi tautinių mažumų ir valdžios atstovų (kurie neįžvelgia tautinio motyvo) nuomonė šiuo klausimu nesutapo. Kitos tautinės mažumos turi panašią patirtį su dvikalbėmis lentutėmis. Opolės vaivadijoje šis reiškinys prasidėjo žymiai anksčiau. Vokiečių tautinės mažumos atstovas teigė, jog jokie įstatymo straipsniai neapsaugos lentučių, neužkirs kelio pasikėsinimams prieš maldos namus, paminklus ir kt., jeigu nebus pagaliau pradėta auklėti Lenkijos visuomenė kitų tautų pagarbos dvasia. Apie tai kalbama jau labai seniai, deja, valstybinės institucijos, atsakingos už visuomenės auklėjimą, nedaro išvadų. Taigi valdžios atstovų neįžvelgimas tautinio motyvo nekeičia pačios tautinės mažumos jausmų, baimės jausmas išlieka. O tai, ko gero, gali turėti gilių pasekmių, pvz., tėvams renkant vaikui mokyklą: gal geriau tegul jis lanko lenkišką, nes buvimas tautinės mažumos mokykloje išduoda jį esant nelenku, o tai, gyvenant nedraugiškoje aplinkoje, gali turėti neigiamų pasekmių.

Ar tokios konferencijos teikia realią naudą tautinėms mažumoms, ar jos labiau reikalingos valstybės institucijoms, kurios kartkartėmis turi teikti ataskaitas ES institucijoms dėl tautinių mažumų padėties Lenkijoje?

Manau, jog konferencijos yra reikalingos, kad išsakytume savo nuomonę ir išklausytume kitų nuomonių. Ši taisyklė galioja visiems, taigi ir institucijų atstovams. Pagaliau gimsta tokios rezoliucijos, kur išsakoma daugumos suinteresuotos grupės nuomonė ir ji patenka į plačią visuomenę, ir tam tikra prasme prisideda prie jos pasaulėžiūros formavimo, kartais padeda priimti teigiamus tautinei mažumai sprendimus. Tokiose konferencijose turėtų dalyvauti visų pirma savivaldybių atstovai, tie, kurie vykdo įstatymą ir tiesiogiai savo veikloje susiduria su tautinėmis mažumomis. Manau, kad jiems dalyvavimas diskusijose leistų labiau suprasti tautinių mažumų problemas, lūkesčius. Ir svarbiausia – padėtų nugalėti baimės jausmą, kurį neretai sukelia tautinių mažumų buvimas jų veiklos aplinkoje.

Dėkoju už pokalbį.

„Aušra“, 2011/19

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
  2. J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
  3. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  4. „Kova“ dėl lietuviškų TV laidų Suvalkų krašte tęsiasi
  5. Lenkijos viceministras lankėsi Punske (video)
  6. Kviečia Punsko Žolinės
  7. P.Maksimavičius. Lenkijoje kyla nacionalizmo banga
  8. Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. arvydas damijonaitis says:
    12 metų ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  2. Redas Kovas says:
    12 metų ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas "Tautinė mažuma" Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje | unesco.lt nuotr.

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje

2025 06 03
Sveikinimo žodį taria LMA prezidentas akad. Jūras Banys, rėmėjai ir svečiai | lma.lt nuotr.

Apdovanoti geriausieji jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ atrinkti mokslo darbai

2025 05 26
S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

2025 05 16
LT Konferencija 2025 m.

Rengiama konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“

2025 05 04
Akimirka iš žygio „Stiprūs įvairovėje“ | VšĮ Jaunimo asmeninio tobulėjimo centro nuotr.

Mokymų jaunuoliams „Stiprūs įvairovėje“ vadovas pasidalino: ugdome supratingumą tautiniams skirtumams

2025 04 28
Vytauto Didžiojo karo muziejus | VDKM

Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija

2025 04 25
Vytauto Didžiojo karo muziejuje – Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – Lietuvos krašto apsaugos 35-mečiui skirta konferencija

2025 04 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
G.Vagnorius. Lenkijos politikų 1000 zlotų pakiša – Lietuvos valdžios ištižimo pasekmė

G.Vagnorius. Lenkijos politikų 1000 zlotų pakiša – Lietuvos valdžios ištižimo pasekmė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai