XXI amžiaus pradžia – naujausių informacinių technologijų ir masinių pramogų laikotarpis. Dabar jaunimas interneto kavinėse, masiniuose pramoginiuose renginiuose pastebimas dažniau nei teatruose ar meno ir kultūros projektuose. Šią tendenciją stebėjusi Lietuvos meno kūrėjų asociacija inicijavo projektą „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ (AKIM), kurio tikslas – priartinti kultūrą kuo arčiau mokinių. Nuo šio rudens 600 Lietuvos mokyklų moksleiviai ir mokytojai dvejus metus galės skaityti lietuviškus kultūros žurnalus ir bendrauti su šalies menininkais, kurie ves ne tik teorinius, bet ir praktinius užsiėmimus.
Kultūros žurnalai – į mokyklų bibliotekas
ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas, kurio vertė – apytiksliai 4 mln. litų, yra skirtas 8–12 klasių mokiniams. Projektą įgyvendina Lietuvos meno kūrėjų asociacija kartu su partneriais – 11 meno kūrėjų sąjungų, 11 kultūros žurnalų redakcijų, 2 istorinio ir pilietinio ugdymo įstaigomis, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija ir Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA). Projektas sudaro galimybes bendrojo ugdymo mokykloms nemokamai užsiprenumeruoti net 11 kultūros žurnalų 24 mėnesiams. Tai ypač aktualu atokiau esančioms švietimo įstaigoms.
Nuo šio rudens visos užsiregistravusios mokyklos sulauks pirmųjų žymiausių kultūros žurnalų numerių. Iš viso projekte dalyvauja 11 kultūros žurnalų – „Kultūros barai“, „Naujasis Židinys“, „Metai“, „Knygų aidai“, „Krantai“, „Dailė“, „Literatūra ir menas“, „Fotografija“, „Muzikos barai“, „Kelionė su Bernardinai.lt“, „Tautodailės metraštis“.
Kaip teigia projekto vadovė Aušrinė Jonikaitė, ES remiamas sumanymas yra kompleksinis, didžiausios jo dalys yra menininkų pamokos mokyklose ir kultūros žurnalų prenumerata. „Visos 600 projekte dalyvaujančių mokyklų gaus nemokamą dvejų metų kultūros žurnalų prenumeratą, bet menininkų pamokas dėl riboto projekto biudžeto galime pasiūlyti tik daliai projekte dalyvaujančių mokyklų (apie 250 švietimo įstaigų)“, – sakė AKIM organizatorė.
Mokyklos registravosi labai aktyviai ir dalyvaujančių mokyklų sąrašas jau yra žinomas ir baigtinis. Projekte dalyvauja mokyklos iš visų Lietuvos savivaldybių. Pagal esamų savivaldybėje ir dalyvaujančių projekte mokyklų santykį aktyviausios yra mokyklos iš Alytaus, Telšių, Šalčininkų, Vilniaus, Tauragės rajonų, Druskininkų, Pagėgių savivaldybių.
Lemiamą žingsnį žengė ir LR švietimo ir mokslo ministerija, kuri paskelbė idėjų konkursą neformaliojo švietimo paslaugų plėtrai ir atvėrė duris meno žmonių iniciatyvoms. Projekto vadovės nuomone, šis kvietimas neatsitiktinis, švietimo sistema jau taip pat pajuto kūrybiško ugdymo stoką, nes kūrybiškas žmogus – tai laisvas ir tolerantiškas žmogus, lengviau prisitaikantis besikeičiančioje situacijoje. Kaip tik tokią jaunąją kartą mokykla ir stengiasi išugdyti.
Menininkai plės mokinių akiratį įvairiausiomis temomis
Savo žiniomis ir patirtimi su Lietuvos moksleiviais sutiko pasidalyti net 240 menininkų. Visi jie yra savo srityse pripažinti kultūros veikėjai, įvairių premijų laureatai. „Muzikų, rašytojų, kinematografininkų, aktorių pavardės galbūt mums yra labiau girdėtos per televiziją ar matytos spaudoje nei, pavyzdžiui, dailininkų, architektų ar literatūros vertėjų, bet ne todėl, kad jie – prastesni menininkai, tiesiog jų kūrybos žanrai nėra patrauklūs ar įdomūs televizijai ir laikraščių redaktoriams, todėl juos mažiau rodo, apie juos mažiau rašo“, – teigia projekto iniciatorė A.Jonikaitė.
Menininkų vedami užsiėmimai mokyklose bus netradicinės pamokos. Kiekvienas kūrėjas siūlo savo temą ir savo viziją. A.Jonikaitės teigimu, temos labai įvairios ir be galo įdomios. „Mūsų tikslas – sudominti mokinius viena ar kita meno sritimi, išplėsti jų suvokimą, kas yra menas, ir galbūt sugriauti kai kuriuos stereotipus apie menininkus, nes menininkai gali būti patys įvairiausi žmonės visomis prasmėmis“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Projekte sutiko dalyvauti dailininkė Raimonda Kasparavičienė, kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, pianistė Audronė Kisieliūtė, rašytojas Sigitas Parulskis, žurnalistė Gražina Sviderskytė ir daugelis kitų Lietuvos menininkų.
Pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Koncertmeisterio katedros docentė Audronė Kisieliūtė savo muzikos pamokose bandys sudominti mokinius poetų J.V.Gėtės (J.W.von Goethe) ir H.Heinės (H.Heine) poezija, skambančia R.Šuberto (R.Schubert) ir R.Šumano (R.Schumann) dainose. „Aš tikra, kad vidurinio mokymo grandyje temos, susijusios su vakarų Europos literatūros, poezijos, muzikos ir dailės sąveika, galėtų būti atskleidžiamos daug plačiau, o papildoma galimybė mokiniams susitikti su profesionaliais atlikėjais gyvai galėtų suteikti didesnį, kūrybiškesnį ir suprantamesnį meninį impulsą“, – teigia pianistė A.Kisieliūtė.
Kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė sutiko prisijungti prie sumanymo, nes jai tai nauja ir neįprasta sritis. Menininkė tiki, jog ir dėstytojai šiame projekte galės daug ko išmokti. „Meno kūrėjui tokie susitikimai vertingi, tai – kaip pabėgimas iš savo tvirtovės, sąlytis su jaunimo gyvenimo pulsu“, – akcentavo A.Marcinkevičiūtė. Lietuvos kino režisierė moksleiviams pasiūlys dvi programas – kino virtuvę bei kino kelią. „Pokalbis apie kino kūrimo procesą, būtiniausias kino profesijas ir apie kino sklaidą suteiks nuoseklų ir išsamų kino kūrybos principų suvokimą. Planuoju savo auditoriją įkvėpti ir kūrybiniam kino bandymui. Taip pat norėčiau pristatyti elitinį kiną, padėti orientuotis kino produkcijos gausoje, supažindinti ir paskatinti moksleivius žiūrėti autorinį ir europinį kiną“, – savo planus atskleidžia menininkė.
Projektas truks iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Šio sumanymo organizatoriai tikisi, kad moksleiviai, dalyvavę projekto veikloje, sužinos ir atras kažką nauja, įdomaus, nekasdienio. Tikėtina, jog kam nors susitikimas su menininku taps lemtingas, ir jaunuolis pasirinks vieną ar kitą kūrybinę profesiją arba naujomis akimis pažvelgs į paveikslą, kitaip išgirs muziką ir taps meno mylėtoju ir vartotoju.