Trečiadienis, 16 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Gudų poetas A.Mikus sukūrė dainą Galindų upei (video)

www.patriotai.lt
2011-10-01 08:30:44
39
Gudų poetas A.Mikus sukūrė dainą Galindų upei (video)

Gudų poetas ir muzikantas Alesius Mikus sukūrė dainą upei, menančiai rytinių galindų vardą, – Golediankai, dabar tekančiai per Maskvos miesto rytinę dalį. Daina atliekama atkurtąja prūsų kalba. Turint omenyje, kad rytiniai ir vakariniai galindai galbūt kilę iš vienos šakos, prie šios upės baltai galėjo kalbėti tarme, artima prūsiškai.

Alesius Mikus, žinomas ir kaip „Kryvakryž“ grupės muzikantas, dainos žodžius ir melodiją sukūrė ant minėtos Golediankos upės kranto. Čia ji ir užrašyta 2011 m. rugsėjo 21 dieną. Alesiui pritaria kanklininkas Aleksandras Subotinas – Liuboslavas.

Pati Golediankos (Glediankos, Goldiankos, Goliadenkos, Golodiankos) upelė dar žinoma Čurilichos (Čurichos) ir Ponomarkos vardais. XVIII-XIX amžiuje joje sukurta tvenkinių sistema. Šiuo metu išlikę keturi tvenkiniai (dar vienas – bevardžiame jos intake). Dabartiniu metu didžioji dalis upės, kurios ilgis siekia trylika su puse kilometro, teka vamzdžiais po žeme. Kai kurios paupio teritorijos 1991 metais paskelbtos gamtos paminklais. Vienoje iš tokių – Kuzminkos parke – ir sukurta bei atliekama ši daina.

Rytų galindai – baltų gentis, gyvenusi Protvos upės aukštupyje (dabartinių Maskvos, Smolensko ir Kalugos sričių teritorijoje). Metraščiuose pirmąsyk paminėti aprašant 1058 metų įvykius. Černigovo kunigaikštis Sviatoslavas Olgovičius kariavo prieš galindus apie 1147 metus.

APPI STESSE GALINDISKAN EMNIN
twaise wundan kai teksei emprikin
tit tauta sebbei wukaui rikins
titet wirs sin wartinna prei gennan

zmui stesses galindiskan appin
twaise pints eit pa auktaisin laiptan
kwei iskirstun izarwin palaipsan?
kwei aupaltun izarwiskan nabbin?

deiwe steisan pamirstans galindans
twaise spartis sin dabber auklippa
mes kirdim twajjan spartin izlipant
mes kirdim twajjan spartin izlendant

UPĖ TOJI GALINDŲ VARDO
tavo vanduo lai teka priekin
taip tauta sau kviečia rikius
taip vyras į savą kreipiasi žmoną

žmogau galindų upės
tavo kelias eina aukštais laiptais
kur išgirsti tikriausią paliepimą?
kur atrasti tikriausią bambagyslę?

dieve pamirštųjų galindų
tavo stiprybė save dar slepia
mes girdime tavo stiprybę išlipančią
mes girdime tavo stiprybę išlendančią

httpv://youtu.be/gnF7aMA8uXY

РЕКА ГОЛЯДСКОГО ИМЕНИ
твоя вода пусть течет вперед
так страна призывает достойных
так муж обращается к жене

человече голядской реки
твой путь по высокой лестнице
где услышать истинное указание?
где найти истинный пуп?

боже покинутой голяди
твоя сила еще скрывает себя
мы слышим твою силу поднимающейся
мы слышим твою силу вылезающей

Сочинено у реки Голедянки (лесопарк Кузьминки, г. Москва). Записано 21 сентября 2011 г. Песня и пение – Алесь Микус. Аккомпанирование на гуслях – Александр Субботин.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 39

  1. tikras lietuvis says:
    14 metų ago

    Netinka baltarusiams vadinti naudoti žodį gudai, kuris lietuviuose nuo seno reiškia kitokį: ir “baltą”(pvz., lietuvius, latvius, prūsus), ir ne “baltą” – pvz., priešą (štai kaip šaukė senovėje lietuviai, puldami “rusų” krašto tvirtovę: ažumuškim šituos gudus 🙂 ).
    Žodis gud’as yra indopeuropietiškos kilmės ir yra paplitęs po visą Europą ir net Indijoje, t.y. visur, kur buvo indpoeuropiečiai.
    Baltarusiai – tauta, susidariusi Stalinui sukūrus tokią valstybę.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      14 metų ago

      Indoeuropietis.

      Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    14 metų ago

    Ir dar.
    Straipsnis surašytas laikantis minties, kad “baltų” gentys, kaip ir visi, keliavo.
    Deja, gali būti ne taip: greičiau “baltai” – tai ne tie, kurie davėsi po pasaulį kaip šūds po eketę, ieškodami ko nepametę, o tie indoeuropiečiai, kurie tiesiog po to, kada indoeuropiečiai atsirado (asimiliavus jau čia buvusius) Europoje ir Indijoje, pvz, vėliau jau gyveno savo vietoje ir niekur nejudėjo.
    Tie, kurie judėjo, tie įgaudavo (jiems būdavo prilipinamos pravardės) savus pavadinimus, susikurdavo savo atskiras kalbas, tradicijas, o mes, manau, ramiai sau sėdėjom, pvz., savo miškuose ir juokėmės iš jų trydaliojimų. 🙂
    Todėl mūsų kalba yra artimiausia indoeuropiečių, nes mes ir esame artimiausi indoeuropiečiams.
    Kadangi mes, t.y. nesikeičiantieji (praktiškai), sėdėjom savo vietose, o visi aplink vis judėjo, tai mūsų gyvenamos vietos siaurėjo, kai kur, pvz., galindų genties (kas irgi įgauta jau vėliau, kiek tai judant link kokio tai keitimosi, nes atskiri pavadinimai, matyt, įgavo reikšmę ir juos reikėjo turėti) prie Maskvos žemes apsupo pasikeitėliai arba išėję iš indoeuropiečių (ką patvirtina ir mokslininkai, tvirtindami, kad slavai išėjo iš pakraštinių “baltų”) – slavai.

    Atsakyti
    • suomis says:
      14 metų ago

      Malonu matyti, kad šiuo klausimu mūsų nuomonės daug maž sutampa. 🙂

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        14 metų ago

        Kodėl ne visiškai? 🙂

        Atsakyti
  3. suomis says:
    14 metų ago

    O daina man patiko. Ir užveda ant minties, kad žmonės gyvenantys šiuose kraštuose yra savo prigimtymi taikūs, ir solidūs. Nes Baltų kultūra yra savaime solidi. Mūsų istorija per daug paslaptinga, čia ir visa bėda. Bet gal taip ir net geriau. Vat, skaitau lenkų istorinius straipsnius ir trūksta jų istorjografijoje solidumo, jaučiasi isterika, mėtimasis, savo kelio neapibrėžtumas. Neranda lenkai savo kelio, negali atsakyti – kas jie, iš kur atsirado.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      14 metų ago

      Lenkai kaip ir žydai yra iš šudros luomo. Galindai t y galai nuo žodžio galūnė medžio viršūnė o pagal upę tai upės ištaka. t y yra pradžia pirmas ir pirmas zodiakas yra avinas – karių valdovų luomas. O visa ta makalynė apie indoeuropiečius seniai laikas išmesti į šiukšlyną. Šita indoeuropiečių teorija mumis atskyrė nuo estų, kurie mums yra giminaičiai tie patys aisčiai. lyvis

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        14 metų ago

        Niekas mūsų neatskyrė nuo estų, bet jiems artimiausi giminaičiai yra čiukčios. 🙂

        Atsakyti
        • suomis says:
          14 metų ago

          Pasakyk Kimiui Raikonenui, kad jo artimi giminaičiai yra čiukčiai. 🙂 Jei, ponas pažinotum čiukčius, nustebtum, kad jie labai malonūs žmonės. Ir nereikia fašistiškai skirstyti žmonių. Jegu rimtai, tai pats šlykščiausias žmonių tipas yra – liumpenai, gyvenantys eilinio megapolio “betono džiunglėse”. Patarčiau atsikratyti nacistinio mėšlo, nes jis apriboja akiratį. Linkiu pačiam praturtėti, praplečiant matymo kampą.
          Geranoriškai su pagarba – suomis.

          Atsakyti
          • suomis says:
            14 metų ago

            Beje, feminizmas, komunizmas, homoseksualizmas, fašizmas, liberalizmas – yra urbanizacijos įtakotas mėšlas.

          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Nelietuvi, kas tau sako, kad čiukčiai – blogi žmonės?
            Pats išsigalvoji, o po to su savo išsigalvojimais kovoji.

          • suomis says:
            14 metų ago

            Atsiprašau jei įžeidžiau. Tai nebuvo mano tikslas.

  4. Jonas Vaiškūnas says:
    14 metų ago

    Šauni daina. Sveikinu Alesį!

    Atsakyti
  5. vertimas says:
    14 metų ago

    Lietuviškame vertime du kartus ta pati klaida: ir stesses ir steisan yra ne “tasai”, o “tos”, “tų”, arba visai neverčiami kaip artikeliai, t.y. turi būti “žmogau, galindų upės”, “dieve pamirštų galindų”. Ir skyrybos visai nėra: nei kablelių, nei taškų…

    Atsakyti
  6. suomis says:
    14 metų ago

    Beje, štai vienas lenkų straipsnis apie jų, savo šaknų ieškojimus.
    http://www.przeglad-tygodnik.pl/pl/artykul/nasi-przodkowie-sarmaci
    Čia, kaip tik sutinku su ponu Jonu, kad sarmatai nėra baltų giminaičiai, bet pilnai sutinku, kad lenkams(slavams) jie yra giminaičiai. Bet taip pat yra idomus faktas, kad slavai yra baltų giminaičiai. Tai yra, kad baltai (vakarų) maišydamiesi su sarmatais ir (hunais – gotais) transformavosi į slavus

    Atsakyti
    • Getautas says:
      14 metų ago

      Mano nuomone slavai – tai Ilyrai, kurie buvo pavergti baltų Sarmatų, ko pasekoje ir susiformavo Ilyrų ir baltų kalbų mišinys – slavų kalba.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        14 metų ago

        Ilyrai gyveno pradžioje m.e. Kosovo krašte.
        Jie, panašu, yra albanų protėviai.
        Su slavais juos poruoti, tai jau nesusipratimas.

        Atsakyti
        • Getautas says:
          14 metų ago

          Antikos laikais Ilyrai gyveno žymiai didesnėje teritorijoje. Tame tarpe, galbūt, ir Dunojaus ir Tysos tarpupyje, kuris šiandien priklauso Serbijai ir Vengrijai. Antikos laikais šį tarpupį valdė Sarmatai Jožygiai (Iazyges).

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Vargu vargu – tokių duomenų patvirtinimo niekas nepateikia.

          • Varguolis says:
            14 metų ago

            Harvey E. Mayer straipsnyje “SLAVIC, A BALTICIZED ALBANIAN?” rašo:

            “I am grateful to Hamp for his remarks about Albanian. They helped me identify Pre-Slavic as a variant of Pre-Albanian and support the notion that it was originally significantly different from Pre-Baltic under whose influence it later fell. In a way, Slavic resembles English, a powerfully Romanized Germanic language. But where the situation with English has been relatively easily identifiable, the analogous situation with Slavic has been very elusive. This is not surprising. The influence of conservative Baltic gave Slavic a conservative appearance. The influence of innovative neighboring dialects and languages (Celtic, for example) on Albanian gave it a much changed appearance. The immediate reaction has been: Albanian and Slavic look so different while Baltic and Slavic seem so much alike.”

          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Eilinė ir niekuo neparemta hipotezė.

          • Getautas says:
            14 metų ago

            Sunkus atvejis su ta Slavų protėvyne. Niekas jos neranda. Bent nesugeba 100 procentu įrodyti, kad Slavai atsirado būtent toje vietoje. Kai tik nurodoma kokia nors vietovė, tai tuoj išlenda faktai, kad ten gyveno Baltai, o ne Slavai. Štai ir Albanų vardai ir pavardės man labiau panašūs į baltiškus, negu į slaviškus: Alketa Maksuti, Andon Andoni, Olger Derada, Alma Alpina, Rudi Buja, Ledia Kurti, Nesrin Dindar, Sytrim Surdulli, Rita Robelli, Artan Berisha,… Viena matyti – Albanai, skirtingai nei Slavai, nėra priešiški dvigarsiams. Reiktų Albanų kalbą labiau pastudijuoti.

          • Getautas says:
            14 metų ago

            Čia peržiūrėjau keletą Albanų žodžių ir neradau nė vieno panašaus į slavišką. Tačiau, radau keletą žodžių, panašių į baltiškus:
            GISHT – PIRŠTAS,
            HĖNĖ – MĖNULIS,
            PISHĖ – PUŠIS,
            BARDHĖ – BALTAS,
            BREDH – EGLĖ (latviškai PRIEDE – PUŠIS).
            Įdomus Albanų žodis ZOT, reiškiantis DIEVAS. Aiškiai turi ryšį su Anglų GOD. Albanų žodis TABELĖ reiškia STALAS – vėlgi ryšys su Anglų TABLE. Berods ir prūsiškai žodis TABELIS reiškia STALAS.

          • Getautas says:
            14 metų ago

            Radau 16 bendrų Baltų ir Albanų žodžių: BARDĖ – BALTAS, BREDH – PRIEDE (latviškai), DHEMB – DANTIS, DIMER – ŽIEMA, FLOK – PLAUKAS, GISHT – PIRŠTAS, HĖNĖ – MĖNULIS, MJELLMĖ – GULBĖ, MJEKĖRR – SMAKRAS, MOT – METAI, MUR – SIENA, MŪRAS, PISHĖ – PUŠIS, PRANVERĖ – PAVASARIS, VERĖ – VASARA, VALĖ – VILNIS, RROTĖ -RATAS. Radau 11 bendrų Anglų ir Albanų žodžių: BANKĖ – BANK, BLU -BLUE, DARKĖ – EVENING, DARK, HELMETĖ – HELMET, LIQEN – LAKE, MĖNGJES – MORNING, NATĖ – NIGHT, PURO – PURE, STOMAK – STOMACHE, TABELĖ – TABLE, ZOT – GOD. Radau 3 bendrus Slavų ir Albanų žodžius: KREVAT – KROVAT, TRUP – TELLO, TRUP, BREG – BEREG. Baltiški žodžiai Albanų kalboje labiau pakitę negu germaniški ar slaviški. Išvada: Albanų ir Baltų kalbų bendrybės yra iš senesnių laikų, gal net iš IE prokalbės. Albanų (Ilyrų) kalba yra artima Germanų prokalbei. Na, o slaviški žodžiai Albanų kalboje gali būti skoliniai.

          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Šitie žodžiai gali būti indoeuropiečių kilmės.

          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Vienžo, su albanais lietuviai neturi ir negali turėti nieko bendro.

          • Varguolis says:
            14 metų ago

            Tikras Lietuvi, ne visi seni žodžiai buvo IE kalboje. Nepamiršk, kad ši kalba yra rekonstruojama, o ne gyva. Yra daug tokių žodžių, kurie aptinkami tik keliose IE kalbose, ar jų grupėse, bet ne visose kalbose. Iš sąrašo žodis FLOK šimtu procentų yra tas pats PLAUKAS. Germanai ir Slavai plaukus vadina kitaip, tačiau tai nereiškia, kad šis žodis nėra bendras Albanams ir Baltams. Tą patį galima pasakyti ir apie BREDH – PRIEDE, MJEKĖRR – SMAKRAS, MOT – METAI, PISHĖ – PUŠIS,…

          • Varguolis says:
            14 metų ago

            Dar keletas Albanų ir kitų kalbų bendrybių:
            Albanų – Baltų:
            BLETĖ – BITĖ, DAJĖ – DĖDĖ, ECI – EITI, KOSH – KAUŠAS, KURVĖ – KURVA, LĖM – LAUKAS, LULE – GĖLĖ, MAMA – MAMA, MĖSOJ – MOKYTI, MJALTĖ – MEDUS, PLOTĖ – PLATUS, RROBA – RŪBAI, VOGĖLUSH – VAIKELIS.
            Albanų – Anglų:
            HARK – ARCH, KĖNGĖ – SONG, LEHTĖ – LIGHT, MARTOJ – MARRY, MENDOJ – MIND, MĖ – ME, PESHK – FISH.
            Albanų – Slavų:
            ATĖ – OTEC, DOMĖ – KOMNATA, DOM, EMĖR – IMIA, FASULĖ – FASOL, PIJE – PIT.

          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Retas iš jų yra panašus į lietuvių.
            Kadangi mūsų kalba yra arčiausiai IE, tai pirma reikia žiūrėti į mūsų, paskui tik į kitas, kurie galėjo paveldėti iš IE, o galėjo ir gauti jį atsitiktinai.

          • Getautas says:
            14 metų ago

            ECI – EITI, KOSH – KAUŠAS, KURVĖ – KURVA, MAMA – MAMA, PLOTĖ – PLATUS, RROBA -RŪBAI yra aiškiai tie patys žodžiai. Iš jų MAMA ir PLOTĖ gali būti IE. Dėl kitų nežinau. Ką turite mintyje rašydamas “atsitiktinai”?

          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Kad atsitiktinai atkeliauja iš kitos kalbos arba, kitaip sakant, ryšių tarp tas kalbas vartojančių žmonių nėra, bet gali atkeliauti ar per kokį atklydėlį, keliavusį, pvz., per pasaulį, o gali dar kaip nors.

          • Getautas says:
            14 metų ago

            Gali atkeliauti tik žodžiai, žymintys naujus reiškinius (pavyzdžiui televizija, radijas, kompiuteris). Tačiau, žodžiai, žymintys pagrindinius reiškinius paprastai nekeliauja. Eiti, mama, metai, plotis, pušis, rūbai, smakras,… yra pagrindiniai žodžiai.

          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Pats sau prieštarauji: jei jų žodžiai (kaip sakai – pagrindiniai) atitinka mūsiškiams, tai tai parodo, kad tie pagrindiniai yra iš IE.

          • Varguolis says:
            14 metų ago

            Kadangi žodžių METAI, PUŠIS, RŪBAI, SMAKRAS,… nėra Anglų ir Slavų kalbose, gali būti, kad tai ne IE žodžiai. Tokiu atveju galima teigti, kad Ilyrai ir Baltai daug bendravo jau po IE prokalbės skilimo į daugelį kalbų.

          • tikras lietuvis says:
            14 metų ago

            Nebendravo, nes nebuvo dėl ko ir kaip bendrauti – jie prie vienos jūros, mes – prie kitos.
            O tuos žodžius jie galėjo, pvz., pasigauti iš su gotais klajojusių ne kurių galindų.

          • Varguolis says:
            14 metų ago

            Manoma, kad Slavų iki maždaug 500 metų iki Kristaus nebuvo. Kas tada gyveno tarp Baltų ir Ilyrų?

  7. Vartas says:
    14 metų ago

    Beje, šita daina yra lyg antroji dalis po štai šitokio Alesiaus Mikaus teksto apie rytinius galindus ir baltus apskritai:

    http://merjamaa.ru/news/galindas_kirwis_baltskie_identitery_ozhivljajut_mif/2011-09-19-346

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Padarė didelį įspūdį dainos atlikimo maniera. Visų pirma – tai nesiskerėčiojant Gamtoje, taryt ją gerbiant ir taip atsargiai, girdint ne tik save.
    Dideli tarpai tarp žodžių įprasmino žodžius, jie tapo savotiška palikta erdve išgirsti ir tai, apie ką dainuojama. Kanklininko judesiai taipogi primena dailyraščio eilutes, Dievams užrašomas ant atviruko.

    Galvoju, koks gi takelis turėjo šiuos žmones atvesti ligi Čia.

    Atsakyti
  9. Elgetas says:
    13 metų ago

    Galindai yra tas pats kaip lanzberginikai,hitlerininkai.GALINDE yra milžnė.Jos vardas paminetas net Ptolomėjaus žemelapyje.Jos runa ELE,pvz elektra.Žinot runą,pasimkit senovišką žemelapį ir žiurekt kur jai melstasi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip išsirinkti anglų kalbos kursus, kurie tikrai duoda rezultatų?
  • Žymėjimo sprendimai siaurose ar nestandartinėse aikštelėse
  • L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien
  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)

Kiti Straipsniai

PAPILDYTA">
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA

2025 07 11
Ar pavyks nukakti į Litovelį?

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

2025 07 07
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

2025 07 04
Bendraujame su vietiniu Lietuvos mylėtoju

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

2025 07 03
G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

2025 07 02
Išvykstame

G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

2025 07 01
Ovidijus Vyšniauskas

Ovidijus Vyšniauskas pristato naują dainą „Dabar žinau“

2025 04 20
Lietuvos Vytis – iš lenkų istoriko Jano Dlugošo (Jan Dlugosz) knygos „Stemmata Polonica“ nuorašo, padaryto apie 1555 m.

D. Kuolys. Ir kas mumis, lietuviais ir baltarusiais, taip nepadoriai žaidžia?

2025 01 23
Baltiški vandenvardžiai

V. Čekmonas. Gudų ir lietuvių santykiai praeityje. Iš kur gudakalbiai senkatalikiai?

2025 01 23
LDK naudotas Vytis su XV a. nusistovėjusiomis herbinėmis spalvomis: raudona, mėlyna, auksinė, sidabrinė

V. Apžvalgininkas. Lietuvos valdžia be žmonių leidimo atidavė gudų šovinistams Vytį?

2025 01 20

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bulgarijos gyventojų pasipiktinimas išsiliejo į riaušes

Bulgarijos gyventojų pasipiktinimas išsiliejo į riaušes

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai