Teismas atsisakė leisti Lietuvos lenkės pavardę rašyti lenkiškai (4)

Lietuvoje gimusios lenkės vardas ir pavardė dokumentuose turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, ketvirtadienį konstatavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas. Išnagrinėjęs Lietuvoje gimusios Malgožatos Runevič-Vardyn bei jos sutuoktinio, gimusio Lenkijoje, valstybei iškeltą bylą teismas nusprendė jų ieškinį atmesti.

Priimdamas sprendimą šiuo metu Belgijoje gyvenančios M. Runevič-Vardyn ir jos sutuoktinio Lenkijos piliečio Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) byloje teismas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimu.

Pagrindinis motyvas, dėl ko buvo atmestas ieškovų ieškinys, – jų patiriami nepatogumai dėl skirtingų pavardžių rašymo yra „asmeninio buitinio pobūdžio“.

Teisėja Bronislava Todesienė pažymėjo, kad M. Runevič-Vardyn gyvenime patiria nepatogumų dėl to, kad jos asmens dokumentuose nurodyti duomenys su lietuviškais rašmenimis, o mokslinėje literatūroje ją žino iš lenkiškomis raidėmis rašomos pavardės, tačiau šiuos nepatogumus ieškovė susikūrė pati, kai nusprendė pasirašinėti su lenkiška pavarde.

Be to, pasak teismo, nepatogumus patiria ir abu ieškovai, kai jų pavardės yra skirtingos, tačiau šiuos nepatogumus jie patiria tik buityje, pvz., užsisakydami lėktuvo bilietus, registruodamiesi viešbutyje, atsiimdami bendrą korespondenciją ir pan. Tačiau šie nepatogumai, teismo nuomone, nėra reikšmingi.

„Darytina išvada, kad nacionalinę teisę reglamentuojantys teisės aktai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės reglamentavimo sričiai“, – pažymėjo teismas.

Ketvirtadienį paskelbtas sprendimas dar negalutinis – ieškovai jį galės skųsti apeliacine tvarka.

DELFI primena, kad ieškovė siekė, jog Lietuvos lenkės dokumentuose būtų nurodyta ne „Malgožata Runevič“, o „Malgorzata Runiewicz“, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę „Wardyn“, Lietuvoje buvo įrašyta „Vardyn“.

Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų.

Teisingumo ministerija nesutiko su tokia pozicija ir pažymėjo, kad valstybėje kalbos interesas yra aukščiau už asmens, todėl prašymas pakeisti asmenvardžius yra nepagrįstas.

Dar gegužę ETT nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.

Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama jir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.

„Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu“, – pabrėžė teismas.

Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w – „Wardyn“ vietoje „Vardyn“, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.

„Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas“, – nurodė teismas.

Ketvirtadienį išnagrinėta byla – jau antroji tokio pobūdžio, nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme – birželį teismas atmetė Lietuvos pilietės, ištekėjusios už Austrijos piliečio, pareiškimą išduoti jai naują santuokos liudijimą ir Lietuvos piliečio pasą, kuriame būtų nurodyta jos pavardė su W raide.

Šis teismo sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *