Rugpjūčio naktys žvaigždėtos… (2)

Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.

Tiesa, vidurvasario mėnuo buvo neramus: vartė medžius, kėlė stogus, tvindė gatves ir laukus. Ko galime tikėtis iš šio mėnesio? Manau, kad to paties išvengti nepavyks, bet norisi tikėti, kad nepašykštės ir giedrų naktų.

Mėnulio prasilenkimas su Marsu birželio 25 d. paryčiais

Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, kurio vadovaujama kariauna apgynė krikščioniškąją Europą nuo turkų invazijos. Galiausiai iš ankstesnio pavadinimo liko žodis skydas.

Dar žemiau išsidraikęs Šaulys. Tai pietinis žvaigždynas ir mūsų platumoje pakyla tik viršutinioji jo dalis. Esant idealioms oro sąlygoms, galima bandyti per teleskopą surasti garsiuosius: Lagūnos, Omegos ir Trigubą ūkus. Gausu čia ir padrikųjų bei kamuolinių žvaigždžių spiečių, bet gerą vaizdą pavyks pamatyt nukeliavus bent jau į pietų Europą ar šiaurės Afriką. Garsus šis zodiako žvaigždynas ir tuo, jog jame yra Paukščių Tako galaktikos centras, o jame labai masyvi juodoji skylė. Ją galime laikyti pirmąją, kurios egzistavimas buvo įrodytas praktiškai, o didžiausias indėlis ir laurai atitenka Hablo kosminiam teleskopui. Vakaruose ryškiausias bus Arktūras, o šiaurės rytuose – Kapela (lietuviškas pavadinimas Tikutis).

Uranas ir Neptūnas

Artėjant aušrai vaizdas keisis: Didysis Vasaros Trikampis jau leisis vakaruose, o rytuose tekės įspūdingasis Orionas (Šienpjoviai), kuris mums primins, kad vasara amžinai netruks ir ateis snieguota bei speiguota žiemužė. Įdomu tai, kad paryčiais Didieji Grįžulo Ratai šiaurėje ritinėsis pažeme lyg ne juokais norėdami nusileisti ir išbandyti medinių ratų tvirtumą.

Saulė keliaus Vėžio žvaigždynu iki 12 dienos, kai pereis į Liūtą. Dienos ilgumas trumpės beveik 2 valandomis nuo 15 valandų ir 53 minučių iki 13 valandų ir 51 minutės.

Mėnulis šį mėnesį pradės būdamas jaunas, pusę kairiojo šono matysim nuo 13 dienos. Pilnaties fazę pasieks rugpjūčio 13, delčią – 22,  o visiškai „sudils“ ir taps jaunu 29 dieną.

Iš planetų nebus matomi: Venera, Merkurijus ir Saturnas. Visos jos skendi Saulės spinduliuose. Beje, Merkurijus ir Venera pasieks apatinę ir viršutinę konjunkciją (vizualinį susijungimą) su gimtąją žvaigžde.

Marsas mėnesio pradžioje iš Tauro pereina į Dvynių žvaigždyną. Teka po vidurnakčio ir stebimas visą antrąją nakties pusę rytuose. Pro raudonąją planetą rugpjūčio 25 naktį praskries „besudylantis“ Mėnulio ragas.

Mėnulio ir Jupiterio „pasimatymas“ rugpjūčio 20 d.

Neabejotina aprašomo mėnesio pažiba bus Jupiteris. Tekės jis vėlai vakare ir bus matomas Avino žvaigždyne. Teleskopu stebimas regimasis skersmuo per mėnesį padidės aštuntadaliu, o regimasis ryškis pasieks -2,5. Tai reiškia, kad supainioti Jupiterį su kita planeta ar žvaigžde nepavyks – jis bus trečias pagal ryškumą po Saulės ir Mėnulio.

Uraną bus galima stebėti visą naktį žuvų žvaigždyne. Esant labai gerom oro sąlygom ir be mėnesienos jis matomas plika akimi, bet geriau pasitelkti žiūronus ar nedidelį teleskopą. Neptūno su žiūronais reikėtų ieškoti Vandenio žvaigždyne.

Rugpjūtis plika akimi matomomis kometomis pasigirti negalės, bet nenumaldomai artėja laikas kai naujai atrasta kometa Elenin (C/2010 X1) gali sužibti iki tokio ryškumo, kad ir be papildomų priemonių bus matoma žvaigždėtame danguje.

Rugpjūtis neabejotinai siejamas su „krintančiomis žvaigždėmis“. Tai Perseidų meteorų srautas, kuris daugiausia žybsnių danguje turėtų paberti rugpjūčio 12-ąją. Meteorų skriejimo radianas yra Persėjo žvaigždyne, bet dairytis reiktų aplink jį esančiame danguje. Iš kur tos kibirkštys danguje pabyra? Kalta Svifto-Tutlio kometa, o tiksliau jos paliekamas dulkių šleifas. Žemė kasmet skrodžia jį ir mažos dalelės, įlėkusios į atmosferą, įkaista bei skleidžia ryškią šviesą. Štai kodėl matome meteorų blyksėjimus. Gaila, bet šie metai bus nepalankūs, nes trukdys Mėnulio šviesa, tačiau pačius ryškiausius meteorus galėsime pamatyti, jei tik debesų skraistė neužstos mūsų „lango“ į kosmosą.

Dar nepavyko šiemet pamatyti Sidabriškųjų debesų? Gal naktimis miegojote? Pliaupė lietus? Nenusiminkite, šis mėnuo vis dar žada jų pasirodymą plačiajai auditorijai. Jei pavyks ne tik pamatyti, o ir užfiksuoti, tai nepasikuklinkite mums parašyti ir atsiųsti tai patvirtinančių vaizdų.

Tolimo ir svajingo minčių skrydžio žvaigždėtomis naktimis!