Strategija „Lietuva 2030“ žada pakeisti Lietuvą

Vakar įvyko konferencija, skirta valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2030“ pristatyti. Konferencijoje pranešimus skaitė premjeras Andrius Kubilius, Všį „Geros valios projektai“ vadovas Tadas Langaitis, UAB „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis ir asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris.

Konferencijoje buvo pristatyta strategijos idėja, aptarti Lietuvos visuomenės, ekonomikos ir valdymo tobulinimo būdai, pateiktos problemų sprendimo galimybės.

Strategijos „Lietuva 2030“ idėja kilo minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį. „Atsirado noras pažiūrėti, ką pasiekėme per tuos dvidešimt metų ir kartu numatyti, ką galime pasiekti per kitą dvidešimtmetį. Taip atsirado Pažangos Taryba, kuri pradėjo diskutuoti, kaip reikėtų kurti Lietuvos ateitį, – sakė A. Kubilius.

Valstybės pažangos strategijos iniciatoriai numatė naujus Lietuvos vystymosi kelius ir tikslus nei buvo iki šiol. Pagrindinis konferencijos pranešėjas A. Kubilius sakė: „Jei prieš dvidešimtmetį mums buvo aišku, kad svarbiausia – nepriklausomybė, laisva rinka, integracija į Vakarus ir panašiai, tai dabar aš matau kitą tikslą. Šis amžius bus globalus naujųjų technologijų amžius. Tokioje greitoje pasaulio raidoje laimės tos valstybės, kurios gebės išlikti globaliai konkurencingos. Modernumo, gebėjimo konkuruoti iššūkis yra pats svarbiausias.“

Anot premjero A. Kubiliaus, yra trys būdai pasiekti užsibrėžtos pažangios valstybės vizijos: tobulinti valstybės valdymo aparatą, padėti pagrindus moderniai ekonomikai – pasinaudoti tuo, ką regionui duoda Skandinavijos šalys, skatinti mokslinius tyrimus, pritraukti užsienio investuotojų ir tokiu būdu plėsti verslą, ir paruošti visuomenę priimti šiuos iššūkius.

Všį „Geros valios projektai“ vadovas Tadas Langaitis mano, kad svarbiausia yra skatinti žmones atsikratyti skeptiškumo: „Žmonės netiki, kad valdžiai gali rūpėti sutelkti visuomenę, lygiai taip pat visuomenė netiki ir savo pilietinėmis galiomis. Reikia įrodyti žmonėms, kad nėra viskas taip blogai, kad mes galime pakeisti ir patobulinti savo valstybę ir visuomenę. Mes siekiame, kad kritinę visuomenės masę sudarytų kūrybingi, iniciatyvūs žmonės ir tai yra pagrindinis strategijos „Lietuva 2030“ tikslas.“ T.Langaičio nuomone, svarbiausia yra sukurti realią savivaldą pradedant nuo bendruomenės ir perduodant jai realią valstybės valdymo galimybę. „Švietimo sistemą taip pat turime koncentruoti į komandinį darbą ir iniciatyvumą, o taip pat ir kurti mokymosi visą gyvenimą galimybę. Propaguoti blaivią gyvenseną tarp Lietuvos žmonių. Tai pagrindinės strategijos, kurias jau išgryninome, – teigė T. Langaitis.

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris sakėsi kreipiąs dėmesį į konkrečias gyvenimo sritis ir atradęs penkias didžiausias problemas, kurios nulemia valstybės vystymąsi – visuomenės mentalitetas, valdžios uždarumas nuo visuomenės, kompetencijos stoka, rezultatų nematomumas ir bendradarbiavimo stoka. „Kompetencija nėra tik mokymasis. Rezultatyvumas neturi būti kiekybinis, todėl svarbus visuomenės įsitraukimas,“- teigė E. Leichteris.

Konferencijos klausęsis politologas Alvydas Medalinskas sakosi pasigedęs kultūros ir tautos identiteto puoselėjimo akcentavimo strategijoje „Lietuva 2030“: „Strategija galėtų būti svarbus Lietuvą telkiantis veiksnys, tačiau žmonės neims diskutuoti, kol manys, kad tai tik dar viena valdžios strategija. Jei mes strategijoje nepalaikysime tautos identiteto klausimo, globalizacija mus tiesiog nušluos nuo žemės paviršiaus. Bus Lietuva, šis žemės lopinėlis, tačiau nebus jame nieko lietuviško. Manau, kad premjeras A. Kubilius, teigdamas, kad kultūra yra tik koncertai ir teatrai, per siaurai supranta kultūrą. Kultūra yra kur kas daugiau – tai visų pirma lietuvių kalba, papročiai, lietuvių tautinis savitumas.

Alvydui Medalinskui antrino ir TS-LKD frakcijos Seimo narys Egidijus Vareikis: „Lietuviais mus padarė kultūra, o ne Europos Sąjungos fondai. Kultūra nėra tik pramoga. Ne kultūra stovi ant ekonomikos, bet ekonomika susikūrė ant kultūros. Svarbiausias klausimas ateities strategijoje būtų, mano manymu, prognozė, koks bus moralinis klimatas 2030 metais.

2011 metais numatoma šią strategiją dar turi patvirtinti Seimas, ji turi būti pristatyta socialiniams ir ekonominiams partneriams. Šios strategijos iniciatoriai žada ją dar tobulinti, o įgyvendinimą pradėti ne anksčiau kaip 2013 metais.