www.alkas.lt
Šiandien, liepos 9-ąją, Nidoje klasikinės muzikos koncertu prasidėjo XV tarptautinė Tomo Mano šventė „Gimtoji Europa”. Visą savaitę vyksiančioje šventėje numatyta nemažai renginių literatūros bei kultūros istorijos, klasikinės muzikos ir šiuolaikinio kino mėgėjams.
Norinčiuosius susipažinti su iškiliais šių dienų Europos eseistikos, publicistikos, kultūros istorijos veikėjais turėtų patraukti rašytojo memorialiniame muziejuje rengiama žodžio programa, kurioje šiemet dalyvauja Lietuvos, Lenkijos bei Vokietijos atstovai. Sekmadienį, liepos 10-ąją, 16 val. programos renginių ciklą atidarys skaitymai ir pokalbis su knygos „Nemunas – vienos Europos upės kultūros istorija” autoriumi, kultūros istoriku bei publicistu Uve Rada (Uwe Rada). Patraukliai parašytas kelionės apybraižos ir istorinės apžvalgos derinys, sulaukęs didelio susidomėjimo ne tik autoriaus gimtojoje Vokietijoje, bet ir Baltarusijoje bei Lenkijoje, kur jau yra pasirodęs šių šalių kalbomis, kitąmet bus išleistas ir lietuviškai.
Lietuvai žodžio programoje antradienį, liepos 12-ąją, 16 val. atstovaus mokslų daktarė Irena Vaišvilaitė – bažnyčios istorike, menotyrininkė, baroko ekspertė, o penktadienį, liepos 15-ąją, 17 val. pokalbius paįvairins muzikos intarpai – kūrybos vakarą surengs profesorius Vytautas Landsbergis, kuriam talkins saksofonininkas Petras Vyšniauskas.
Ketvirtadienį, liepos 14-ąją, 16 val. vyksiantis susitikimas su garsiu Lenkijos ir Europos intelektualu, lenkų poetu ir eseistu Adamu Zagajevsiu (Adam Zagajewski) vadinamas vienu iš didžiausių festivalio įvykių. Pasak Tomo Mano kultūros centro kuratoriaus Antano Gailiaus, tai – pirmojo ryškumo Lenkijos kultūros pasaulio žvaigždė, prilyginama pačiam Česlovui Milošui.
Šeštadienį, liepos 16-ąją, 16 val. rengiamoje Tomo Mano bičiulių popietėje viešės dėstytojas bei parodų kuratorius, ilgametis Getės (Goethe) instituto darbuotojas Diteris Strausas (Dieter Strauss), kuris pristatys knygą apie Mannų šeimos patirtį išeivijoje.
Pasak festivalio muzikos programos kuratorės Vytautės Markeliūnienės, sudaryti repertuarą šiemet nebuvo sudėtinga, mat idėjas sufleravo renginio tema – Č.Milošo knygos „Gimtoji Europa” pavadinimas. Renkantis kūrinius atsigręžta tiek į didžiuosius Europos muzikos šviesulius Antoną Briuknerį (Anton Bruckner) bei Gustavą Malerį (Gustav Mahler), tiek į „mažųjų tėvynių” atstovus čeką Antoniną Dvoržaką, lietuvius Mikalojų Konstantiną Čiurlionį bei Jurgį Karnavičių. Jau pirmąjį festivalio vakarą šeštadienį skambės festivalio užsakytas kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūrinys „Čiurlionio metai”, skirtas M. K. Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms. Aštuoni koncertai į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią kasdien 20 val. publiką kvies iki kito sekmadienio. Juose pasirodys Klaipėdos kamerinis orkestras, kamerinis choras „Aidija”, fortepijoninis trio „Kaskados”, Kauno styginių kvartetas, garsūs solistai.
Liepos 13-liepos 15 dienomis ant Urbo kalno rengiamos tradicinės kino naktys prie švyturio: čia bus rodomos vokiečio Vimo Venderso (Wim Wenders) juostos, Lietuvos jaunųjų režisierių kūryba, režisieriaus Vytauto Damaševičiaus filmas, skirtas Č. Milošui, bei Kristijono Vildžiūno juosta „Kai apkabinsiu tave”. Programa prasidės dar iki nusileidžiant nakties ekranui: judesio spektaklį „Kiaurai” pristatys režiserius ir aktorius Benas Šarka, koncertuos grupė „Saulės broliai” bei gitarų duetas „Remenson” koncertai.
Dailės mėgėjų šiemet laukia du renginiai. Liepos 11-ąją, pirmadienį, 17 val. Neringos istorijos muziejuje bus atidaryta XIX a. pab.-XX a. pr. Rytų Prūsijoje, Nidoje sukurtų darbų paroda, kurią organizuoja VšĮ „Nidden” ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Tradicinė festivalio paroda V. ir K. Mizgirių galerijoje, šiuosyk skirta menininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) kūrybai, bus atidaryta liepos 13-ąją, trečiadienį, 18 val.
Nors baigiamojo festivalio koncerto akordai nuskambės šeštadienį, kitą dieną laukia dar vienas renginys, skirtas šiuolaikinio meno mėgėjams: naujojoje kurorto kultūros oazėje – Nidos meno kolonijoje – liepos 17-ąją 18 val. vyks tarptautinio projekto „Migruojančios meno akademijos” dalyvių videoperformansas.
