Senoji Lietuvos sostinė Kernavė liepos 8-10 d. jau tryliktą kartą tarptautine eksperimentinės archeologijos švente „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ pažymi vieną reikšmingiausių Lietuvos Valstybės datų – Mindaugo karūnavimo dieną.
Renginys kaip ir kasmet šurmuliuos Kernavės miestelyje ir nepakartojamame žmogaus ir gamtos sukurtame Kernavės piliakalnių kraštovaizdyje. Pilies kalno piliakalnyje ir Pajautos slėnyje įsikurs Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie parodys ir papasakos, kaip buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi būstai, gaminamas maistas. Šventės svečiai galės patys pabandyti senoviniu būdu užkurti ugnį, nulipdyti puodą, paskanauti archajiškų valgių ar iššauti iš lanko. Akmens amžiaus gyvenvietėje gyvosios archeologijos meistrai, vilkintys rekonstruotais Narvos ir Pamarių kultūrų ir ankstyvojo bronzos amžiaus kostiumais, atkurs akmens amžiaus žmonių aplinką. Neolitiniame būste bus audžiami ir pinami drabužiai, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Šalia darbuosis akmens amžiaus medžiotojai, akmeninių ir titnaginių įrankių, lankų gamintojai, o greta jų įsikurs jau ankstyvųjų viduramžių gyventojai, kurie pristatys amatus bei kasdieninį gyvenimą.
Šiemet pirmą kartą bus galima išvysti pelenų muilo gamybą, vilnos vėlimą, archajišką popieriaus gamybą ir knygų iliustravimą, susipažinsime su senąja heraldika bei skydų dekoravimu. Jau antrus metus matysime įspūdingą 9-10 a. Vengrijos ankstyvojo valstybės formavimosi laikotarpio amatų ir kasdieninio gyvenimo būdo pristatymą (Jenio gentis), o taip pat ir pirmą kartą rodomą senovės Vengrijos klajoklių gyvenseną – amatus, maisto gamybą, karybą ir muziką (Vengrija, „Onogur“ asociacija).
Juvelyrai iš Sankt Peterburgo pirmą kartą pristatys Šiaurės Vakarų Rusijos bei Skandinavijos kraštų juvelyrinius dirbinius, kostiumo dekoravimą, medžio apdirbimą. Klubas iš Latvijos „Senzeme“ pirmą kartą demonstruos senovės latgalių, žiemgalių ir lyvių kostiumus. Vyks legendinių Lietuvos žirgų – žemaitukų parodomoji programa, šaudymo iš lankų varžybos.
Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, rusų, lenkų karybos klubai, o senosios muzikos gerbėjus pirmą kartą pradžiugins populiarus ansamblis iš Latvijos „Auli“ bei atlikėjai iš Lietuvos – „Žalvarinis“ ir „Marga muzika“. Renginio metu bus demonstruojama ir senovės muzikos instrumentų gamyba, aidės būgnų, dūdmaišių, ragų, kanklių , dambrelių bei kitų archajiškų muzikos instrumentų garsai.
Viduramžių miesto aikštė vilios įprastiniu šurmuliu. Čia sutiksite klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas ir klajūnus. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai, galėsite dalyvauti įvairiose archajiškose rungtyse ir žaidimuose. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas dr. A. Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą. Vaikams bus rengiami edukaciniai konkursai. „Lektoriume“ bus skaitomos paskaitos bei demonstruojami video filmai apie Kernavės kultūrinį paveldą.
Šventės svečiai turės galimybę pabendrauti ir su Pilies kalno prieigose archeologinius tyrinėjimus atliekančiais Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologais, artimiau susipažinti su archeologų darbo paslaptimis.
„Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje vykdomi nuo 1979 m. Daugiau kaip tris dešimtmečius vykdomi rezervato teritorijos tyrinėjimai atskleidžia Kernavės archeologinės vietovės – UNESCO Pasaulio paveldo objekto – išskirtinę istorinę vertę, o senovės amatų bei gyvenimo būdo rekonstravimas suteikia galimybę sugrįžti į tolimą praeitį „gyvai,“ pajusti civilizacijos ištakas, kaimyninių kultūrų sąveiką, ryšius tarp praeities ir dabarties“ – teigia projekto vadovas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.
Kernavė – archeologinė vietovė, unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Kultūrinis rezervatas įsteigtas 1998 m. siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kultūros vertybes, jas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir propaguoti, organizuoti mokslinius tyrimus.
Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas driekiasi 194,4 ha teritorijoje, aplink rezervatą suformuota buferinė apsaugos zona (2456,2 ha). Kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių:
Per 30 sistemingų mokslinių tyrinėjimų metų atrasta, nustatytos ribos ir dalinai ištirta 15 įvairių laikotarpių archeologinių vertybių. Šiandien ištirta tik apie 1,75% kultūrinio rezervato teritorijos, tačiau to visiškai pakanka, kad apie Kernavę galėtume kalbėti kaip apie unikalų objektą ne tik Lietuvos ar Rytų Europos, bet ir pasauliniame kontekste.
Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn., buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem kriterijais:
Kernavės archeologinė vietovė – vienas iš keturių UNESCO Pasaulio paveldo objektų Lietuvoje. Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis, Kuršių Nerija ir Struvės geodezinis lankas.
Bilieto kaina į renginį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“– 10 Lt. Vaikai iki 16 metų renginyje galės lankytis nemokamai.
Rengėjai praneša, kad atvykti į Kernavę automobiliu yra patogu autostradoje Vilnius – Kaunas pasukant ties Vieviu, autostradoje Vilnius – Ukmergė pasukant ties Avižieniais, Bartkuškiu arba Širvintomis. Šventės metu mažiausias transporto srautas yra kelyje per Bartkuškį.
Daugiau žinių apie renginį rasite ČIA.
