Žodis „bakterijos“ daugeliui vis dar kelia nerimą, nors didžioji dalis žmogaus kūne gyvenančių mikroorganizmų jam nekenkia, o daugelis yra būtini. Vien storajame žarnyne gyvena šimtai skirtingų bakterijų rūšių.
Kartu jos sudaro sudėtingą ekosistemą, kurioje vienos rūšys padeda kitoms, o organizmas gauna naudos iš jų veiklos.
Ką daro gerosios bakterijos
Skaidydamos skaidulas, kurių žmogaus fermentai nesuvirškina, kai kurios žarnyno bakterijos gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis, pavyzdžiui, butiratą. Jis yra pagrindinis storosios žarnos gleivinės ląstelių energijos šaltinis ir padeda palaikyti žarnyno sienelės vientisumą.
Kitos bakterijos dalyvauja gaminant vitaminą K ir kai kuriuos B grupės vitaminus.
Gerosios bakterijos taip pat užima vietą ir maistą, kurių kitu atveju galėtų pasinaudoti ligų sukėlėjai. Kai kurios gamina medžiagas, kurios slopina kenksmingų mikroorganizmų dauginimąsi.
Didelė dalis imuninės sistemos ląstelių yra žarnyno sienelėje, todėl mikrobiota nuolat „bendrauja“ su imunine sistema ir padeda jai mokytis atskirti, į ką reaguoti, o ką toleruoti.
Dažniausiai minimos gerųjų bakterijų grupės
Lactobacillus genties bakterijos gyvena ne tik žarnyne, bet ir burnoje bei kitose gleivinėse. Jos gamina pieno rūgštį ir dažnai randamos fermentuotuose pieno gaminiuose. Bifidobacterium genties bakterijos ypač gausios kūdikių žarnyne, o su amžiumi jų kiekis paprastai mažėja.
Šių dviejų grupių padermės dažniausiai naudojamos ir probiotikų papilduose.
Verta žinoti, kad net tos pačios rūšies skirtingos padermės gali veikti skirtingai. Todėl, renkantis papildą, svarbu žiūrėti ne tik į rūšies pavadinimą, bet ir į padermės žymėjimą bei tai, kokiam tikslui ji buvo tirta.
Kas sutrikdo pusiausvyrą
Mikrofloros pusiausvyrą gali pakeisti antibiotikai, staigus mitybos pokytis, kelionės į šalis su kitokiu maistu, ilgalaikis stresas ar ligos. Pusiausvyros sutrikimas, vadinamas disbioze, gali pasireikšti pilvo pūtimu, nereguliariu tuštinimusi ar diskomfortu po valgio.
Šie simptomai gali turėti ir kitų priežasčių, todėl užsitęsus juos reikėtų aptarti su gydytoju.
Kaip palaikyti gerąsias bakterijas
Pagrindas yra įvairi mityba su daug augalinio maisto, nes skaidulos ir prebiotikai yra gerųjų bakterijų maistas. Prebiotikų daug svogūnuose, česnakuose, porose, šparaguose, bananuose ir avižose. Fermentuoti gaminiai papildo žarnyną naujomis bakterijomis.
Tam tikrais laikotarpiais, pavyzdžiui, vartojant antibiotikus ar po jų, kai kurie žmonės papildomai renkasi probiotikus.
Plačiau apie tai, kam reikalingos gerosios bakterijos ir kaip jas palaikyti, rašo Merita savo straipsnyje apie žarnyno mikroflorą.













