www.alkas.lt
Minint poeto, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo 100-ąsias gimimo metines Lietuvos Respublikos Seimas ir Lenkijos Respublikos Seimas 2011 metus paskelbė Česlovo Milošo metais. Birželio 28 d. 9.30 val. Seimo parodų galerijoje bus pristatytos Č. Milošo atminimui skirtos parodos: Lenkijos Respublikos ambasados fotografijų paroda “Česlovo Milošo sugrįžimai” ir Lenkijos instituto Vilniuje parengta paroda “Česlovas Milošas. Poeto šimtmetis”. Parodoje taip pat eksponuojami dokumentai apie Česlovą Milošą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų, bus demonstruojamas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas “Czeslawo Miloszo Vilnius”.
10.00 val. vyks minėjimas Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje. Minėjime Seimo plenariniame posėdyje kalbės Lietuvos Respublikos kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Parodas pristatys Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas ir Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Janušas Skolimovskis (Janusz Skolimowski).
Lenkijos Respublikos ambasados ir Lenkijos instituto Vilniuje parengtose fotografijų parodose –pirmieji Česlovo Milošo sugrįžimai į Lietuvą, sutampantys su sistemos keitimosi ir socialinės transformacijos laikotarpiu ir vėlesni susitikimai su Nobelio premijos laureatais, rašytojais. Iš įvairių šaltinių surinktos, skirtingų autorių fotografuotos nuotraukos sudaro galimybę pažinti nežinomą Č. Milošo sugrįžimų į vaikystės bei paauglystės šalį kroniką.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengtoje ekspozicijoje – dokumentai, pasakojantys apie Česlovo Milošo gyvenimo Vilniuje metus: mokslą Žygimanto Augusto berniukų gimnazijoje, studijas Vilniaus Stepono Batoro universitete, veiklą leidinyje „Žagary“. Dalį ekspozicijos sudaro dokumentai apie Č. Milošo gimtąjį Šetenių dvarą, senelius, tėvus, poeto ryšius su Oskaru Milašiumi. Taip pat eksponuojamas Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomas Č. Milošo ekslibrisas (autorius V. O. Virkau).
Renginio metu bus demonstruojamas Vytauto Damaševičiaus ir Juozo Matonio dokumentinis filmas “Czeslawo Miloszo Vilnius”. 2007 metais sukurtas filmas yra paskutinis apie Nobelio premijos laureatą Č. Milošą, nufilmuotas jam pačiam dalyvaujant. Per 90 perkopęs poetas filmuojamas 2002 metais Krokuvoje, jo namuose Boguslavskio gatvėje. Prisiminimais poetas grįžta į vaikystę, vaikystės prisiminimus keičia studijų universitete metai, kelionės po kraštą, dalyvavimas literatūriniuose susibūrimuose, darbas žurnale “Żagary” ir Vilniaus radijuje, prisiminimai apie draugus ir kolegas. Poetas prisipažįsta, kad Vilnius vienu metu jam atrodė kaip laimės galimybė, kuri, deja, nei jam, nei miestui, neišsipildė. Grįžęs po 50 metų, poetas pasivaikščiojo po Alma Mater – Vilniaus Universitetą. Šiais kadrais ir baigiamas filmas. Filme skamba Česlovo Milošo tekstais sukurta lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės oratorija “Centones mea urbi”.
Seimo parodų galerijos lankytojai Česlovo Milošo atminimui skirtas parodas gali apžiūrėti atvirų durų valandų metu liepos 1 d. 11–15 val.
Česlovas Milošas gimė 1911 m. birželio 30 d. Šeteniuose, Lietuvoje. Poetas, prozaikas, eseistas, vertėjas, 1980 metų Nobelio premijos bei daugybės kitų prestižinių literatūros apdovanojimų laureatas, kurio kūryba verčiama daugiau nei į keturiasdešimt kalbų. Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos ir Lietuvos universitetų garbės daktaras, Lietuvos ir Krokuvos miesto garbės pilietis.
Mokyklos ir universiteto jaunystę Č. Milošas praleido Vilniuje, debiutavo kaip poetas, vokiečių okupaciją išgyveno Varšuvoje. Po karo dirbo Lenkijos Liaudies Respublikos diplomatinėje tarnyboje – JAV ir Prancūzijoje iki 1951 metų, kai Paryžiuje pasiprašė politinio prieglobsčio.
1960 metais išvyko į Kaliforniją, kur dvidešimt metų kaip slavų kalbų bei literatūros profesorius dėstė Berklio universitete. Iki 1989 metų publikavosi J. Giedroico (Jerzy Giedroyc) redaguotame emigraciniame Paryžiaus leidinyje “Kultūra” bei Lenkijoje. Nuo 1989 metų gyveno Berklyje ir Krokuvoje. Mirė 2004 metų rugpjūčio 14 d.
Poeto ryšiai su Lietuva ir Lenkija geriausiai atsiskleidžia jo paties žodžiuose, pasakytuose Nobelio paskaitoje, skaitytoje Švedijos Akademijoje 1980 m. gruodžio 10 d.: “Gera yra gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško masto, kur įvairios kalbos ir religijos sugyveno kartu šimtmečius. Aš turiu mintyje Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą. Mano šeima jau šešioliktame amžiuje kalbėjo lenkiškai, lygiai kaip daugelis šeimų Suomijoje kalbėjo švediškai, o Airijoje – angliškai; todėl aš esu lenkų, ne lietuvių poetas. Bet Lietuvos gamtovaizdžiai, o gal ir jos dvasios niekados manęs neapleido”…
Tarptautinių kritikų bei jo amžininkų poetų vertinimu Č. Milošo poetinė kūryba – vienas žymiausių mūsų literatūrinės nūdienos reiškinių.
Visų Česlovo Milošo minėjimui skirtų renginių programą rasite ČIA.
