A.Juozaitis. Latvija kryžkelėje

Arvydas Juozaitis, www.respublika.lt 

Rinkimų uvertiūra

Valdis Zatleras, baigiantis pirmąją ketverių metų Latvijos prezidento kadenciją, ryžosi kandidatuoti dar vienam terminui. Šis pasiryžimas, pareikštas prieš gerą mėnesį, netapo staigmena. Vieša erdvė jau seniai gaudė, kad dabartinis prezidentas eis toliau – kandidatuos. Kodėl? Todėl, kad Latvijoje jau susiklostė tradicija: prezidentas tarnauja dvi kadencijas. Guntis Ulmanis ir Vaira Vykė-Freiberga tiek ir išbuvo, tiek leidžia konstitucija. Vadinasi, nėra pasirinkimo, nes tauta  paskelbs V.Zatlerą prastai dirbusiu net pirmąją kadenciją.

Tokia padėtis provokuoja nepilnavertiškumo kompleksą. Net gydytojas V. Zatleras akivaizdžiai nervinosi. Tad pasiryždamas stoti birželio 2-ąją prieš Seimą, jis žengė ir kelis žingsnius į šalį.

Pirma, jis nutarė „atsiskaityti“ už savo darbo kadenciją. Tokios tvarkos nenumato jokie reglamentai – prezidento galia Latvijoje pernelyg menka, nėra už ką atsiskaitinėti. Šalį oficialiai valdo vyriausybė ir Seimas, prezidentas tik atstovauja. Tačiau V. Zatleras ėmėsi naujienos prieš pat paskelbdamas sprendimą kandidatuoti. Surengė savo paties paskaitą. Padarė tai ne Seime ir ne Pilyje (saugant Livonijos tradiciją, taip vadinama prezidentūra), o akademinėje vietoje – Latvijos Universitete. Deja, į paskaitą didžiojoje auloje nesusirinko nė pusė Seimo narių. Spauda, pažiovavusi, pranešė apie įvykį keliais sakiniais, TV kanalai parodė kelis vaizdus.   

Antra, V.Zatleras, nutarė aplankyti visas penkias Seimo frakcijas ir pasiūlyti joms savo paslaugas. Jį išklausė tiek 29 kairiosios opozicijos „Santarvės centras“ deputatai, tiek 7 kraštutinių tautininkų deputatai. Visi linkčiojo, visiems jis patiko. Kandidatas susilaukė net valdančios koalicijos branduolio „Vienybė“ paramos. Premjeras Valdis Dombrovskis paliudijo visų 33 jos narių paramą, pažadėjo įregistruoti Z.Zatlerą kaip valdžios kandidatą. Skaičiuodamas kiekvieną balsą, pretendentas išreiškė pasitikėjimą savo jėgomis: 51 deputato balsą jis gaus.

Alyvos į džiugiai rusenančią ugnį įpylė net 8 opozicinės koalicijos „Už gerą Latviją“ oligarchai: ir jie – už V.Zatlerą. Atrodė, Seime įsivyravusi nebūta vienybė, primenanti imperijos laikų politinį biurą.

Tai buvo gerokai įtartina.

Iškėlimo teatras

Gegužės 19 dieną prasidėjo kandidatų registravimas. Pirmieji iš ankstyvo ryto, 8.06 val. atskubėjo „Vienybės“ atstovai ir įrašė V.Zatlerą į rinkimų komisijos blanką. Po pusvalandžio,  8.28 val. pasirodė „Už gerą Latviją“ vadovas Edgaras Zalanas. Ir jis, nesutrikęs, įrašė tą pačią pavardę. Padarė tai oligarchų bei pirmojo prezidento G. Ulmanio vardu.

„Už gerą Latviją“ – turtuolių koalicija, kurios branduolys –  Tautos partija, o jos vadovas yra Andris Škėlė. Tai jis 2007  m. pavasarį iškėlė traumatologijos ir ortopedijos chirurgą V.Zatlerą į olimpo viršūnę. Nes jo partija tuo metu laikė Seimo vadžias. Šiandien A. Škėlė smukęs, tačiau nuo savo „kūdikio“ nesitraukia – vis šiokia tokia paguoda reitingų skaičiuotėse.

Žinoma, V.Zatlerui tai nuolatinis galvos skausmas. Nes jo atsiradimas 2007 m. turi komizmo. A. Škėlė ir dar trys oligarchai „paskyrė“ jį prezidentu Rygos zoologijos sodo kavinėje. Žiniasklaida jau tą pačią dieną prilipino V.Zatlerui „prezidento iš zoologijos sodo“ etiketę.

Dabar – nauji rinkimai, ir kandidatų registravimas baigtas gegužės 24 d. Likus kelioms dienoms, padėtis priminė Vidurinę Aziją: „zoologijos sodas“ nerado antro kandidato. Ir vis dėlto politologai lažinosi, kad jis bus, kad „juodas arkliukas“ vis vien iššoks. Spauda skelbė populiariausių Latvijos žmonių reitingus. Jų viršūnėje buvo stebuklinė pasaka: valstybės kontrolierė Ilgūna Sudraba ir Ventspilio meras Aivaras Lembergas. Dvi priešybės, ugnis ir vanduo: korupcijos pažabojimo deivė ir korupcijos liūtas. Štai kaip Latvija garbina priešybes!

Seime, žinoma, realią įtaką turėjo tik A.Lembergas. Gegužės 23 d. jo remiama partija ir išvedė į rinkimų maniežą „juodąjį arkliuką“ – milijonierių Andrį Berzinį.

Demokratija – juodo biznio uždanga 

Latviją šiandien valdo ne partijos, o ekonominės grupuotės. Jų susidėliotos deputatų mozaikos  – tai partijų pavadinimai. Bet koks krustelėjimas viršūnėje liudija papildomas išlaidas. Štai kodėl V.Zatlero perrinkimas atrodė logiškas visiems – tiek įsitvirtinusiems valdžioje naujiems žmonėms (po 2010 m. lapkričio Seimo rinkimų), tiek oligarchams, tiek susitaikiusiems su apverktina padėtimi politologams. Ir ko norėti, kai žmonėms pasakoma: „O kas kaltas? Jūs patys atnaujinote Seimą: dabar jame 60 proc. naujų narių“. Ko norėti? Seimo autoritetas per 7 darbo mėnesius nusmuko iki 10 proc. populiarumo. Nors oligarchų A.Škėlės, A.Šleserio ir A.Lembergo finansinės piramidės netrukdė dirbti V.Dombrovskio vyriausybei (juk krizė!), tačiau parlamentui jų kombinacijos sparčiai sugadino reputaciją.

Paskutinis lašas į korumpuoto įvaizdžio taurę krito kitą dieną po kandidatų registracijos pabaigos. Naktį saugumo tarnybos atliko per 40 kratų, aptikdamos Rygos prekybinio uosto vadovo saitus su aukščiausiais politikais. Ir čia – Seimo sprendimas neduoti tarnyboms atlikti kratos oligarcho, savo nario Ainaro Šlėserio namuose. Apie šią gėdą prezidentas V. Zatleras sužinojo būdamas Varšuvoje, susitikimo su JAV prezidentu B.Obama metu.

Grįžęs namo, šeštadienį V.Zatleras žengė žingsnį, kurio niekas nelaukė.

Bjaurusis ančiukas virs gulbinu?

A.Zatleras trečią kartą pasinaudojo ypatinga prezidento teise tiesiai kreiptis į tautą. Jis paskelbė: Latvijos demokratija privatizuojama, ją valdo oligarchai: „Savo potvarkiu Nr. 2 aš inicijuoju Seimo paleidimą“. Tai precedento neturintis įvykis Latvijos istorijoje. Tiesa, paleisti Seimo jis negali, tačiau atiduoti referendumui – taip. Tą ir padarė.   

Kelios priežastys leidžią šį žingsnį pavadinti „kriziniu“.

Pirma, politinės krizės Latvijoje nebuvo, buvo įsisenėjusi ir palaipsniui gilėjanti korupcija. V.Dombrovskio vyriausybė vykdė ekonominės krizės įveikimo planą. Vykdė žiauraus taupymo sąlygomis, tačiau vykdė. Antra, sprendimas padarytas iki prezidento rinkimų likus penkioms dienoms. Trečia, V.Zatleras pakirto šaką, ant kurios pats sėdėjo, ką jis ir pats supranta: „Šiuo žingsniu aš tikriausiai perbraukiu savo galimybes būti išrinktu“, – pasakė jis kreipimesi. Nes, jeigu referendumas ir įvyks birželio 30-ąją, tai birželio 2-ąją prezidentas vis vien bus renkamas. Seimas neduos savo „budeliui“ 51 narių balso.

Tad ką jis padarė? Dovaną netikėtam konkurentui A.Berziniui?

Lietuviams reikia paaiškinti, kad A.Berzinis – to paties vardo ir tos pačios pavardės Tautos partijos narys, jau buvęs Latvijos premjeru. Čia kitas asmuo. Šis A.Berzinis – milijonierius  bankininkas (vien laisvų kišenpinigių deklaravęs 10 mln. Lt) , nuobodžiaujantis Seime „nepriklausomas“, pensininkas, be menkiausios politinės kvalifikacijos. Per savaitę jis bemat atsiskleidė leisgyviais vogravimais apie valstybę ir jos užsienio politiką – gėda klausyti. Ir vis vien jis tapo Žaliųjų-valstiečių partijos, už kurios stovi Ventspilio oligarchas A.Lembergas, kandidatu. Savo finansuojamam dienraščiui Neatkarīgā Ventspilio meras šitai pripažino (tariama nuosaka).

Visa tai reiškia, kad V.Zatleras nebus išrinktas pirmame rinkimų ture. Tai – gėda. Seimą valdo meras, kuriam metų metais nenutrauktos korupcijos bylos ir kurio kabinetas taip pat buvo užplombuotas specialių tarnybų operacijos metu.  

Vadinasi, iki gegužės 28 d. Seimo malonės meldęs V.Zatleras (jis viešai atsižadėjo ir Lietuvoje sausio mėnesį pažadėtos paramos Ignalinos statybai), suprato, kad jo pastangos bergždžios. Tad ir paskelbė karą … kam? A. Šleseriui? A.Lembergui? Ar Seimui?

Jeigu Latvijos Seimas birželio 2 d. nė vienam iš kandidatų neduos 51 balso, jis pasielgs teisingausiai. Tada bus keliami nauji kandidatai.

2011 m. gegužės 29 d.