E.Zingeris vengia svarstyti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą
Šiandien, balandžio 20 d. 13.00 val., Seimo II rūmų 443 salėje įvyks klaũsymai dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668 .
Norintys dalyvauti dėl leidimų į Seimo II rūmus (įėjimas nuo upės pusės) turėtų kreiptis el. paštu į J.Janušauskienę: jurgita.janusauskiene@lrs.lt
Pernai 2010 04 08 d. Lietuvos Respublikos Seimas atmetė Vyriausybė teiktą Įstatymo dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis projektą Nr. XIP-1644(2) galintį prieštarauti Konstitucijai, kadangi jame buvo siūloma leisti Lietuvos piliečio pase piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis dabar įteisintų lietuviškų įrašų sąskaita.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad: „pasas yra dokumentas, patvirtinantis asmens pilietybę ir jo/jos priklausomybę šaliai, todėl visi užrašai pase turi būti rašomi valstybinės (lietuvių) kalbos rašmenimis.“
Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, jog galima Lietuvos piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Šias Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadas yra teigiamai įvertinęs ir Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Thomas Hamambergas.
Atsižvelgęs į tai, jog Vyriausybės siūlytas įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimui, dauguma Lietuvos Respublikos Seimo narių 2010 04 08 d. po pateikimo pritarė kitam Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui, o būtent Gintaro Songailos, Ryto Kupčinsko teiktam projektui Nr. XIP-1668 , kuriuo taip pat leidžiama LR piliečio pase, esant pageidavimui, rašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis, tačiau tik greta lietuviškais rašmenimis užrašytų asmenvardžių, o ne jų sąskaita. Šis projektas yra paremtas latviškuoju vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį yra teigiamai įvertinusios įvairios tarptautinės organizacijos. Taigi, keičiamu reguliavimu nustatant vardo ir pavardės rašymo kompetentingų institucijų sudaromuose ir išduodamuose asmens tapatybę nurodančiuose dokumentuose tvarką, iš esmės įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas.
Nei Latvijos tautinės mažumos, nei kaimyninės tautinių mažumų padėtimi suinteresuotos valstybės Latvijai nėra pareiškusios jokių pretenzijų dėl šio įstatymo. Latviškas sprendimas, leidžiantis rašyti asmens pavardę valstybinei kalbai nebūdingais lotyniškais rašmenimis antrame paso puslapyje, neprieštarauja tarptautiniams žmogaus teisių standartams.
Seimas pernai balandžio 8 d. buvo nusprendęs, kad šio įstatymo projekto Nr. XIP-1668 galutinis priėmimas turės įvykti 2010 06 08 d., tačiau tai padaryti atidėliojama iki šiol.
Ypač šio įstatymo priėmimui priešinasi TS-LKD Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris savo vadovaujamame komitete iki šiol vengiantis svarstyti dar pernai Seimo po pateikimo priimtą vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIP-1668. E. Zingerio vadovaujamas komitetas iki šiol nėra pateikęs savo išvadų dėl šio įstatymo projekto.
Būsimų balandžio 20 d. klaũsymų dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668 medžiagą galte parsisiųsti iš ČIA.
