Romualdas Ozolas, www.alkas.lt
Romualdas Ozolas
Atviras laiškas pasirašiusiems kreipimąsi „Kaip galėsime švęsti Velykas pirma nesusitaikę su broliais?“
Su kankinančiu gėdos ir pasibjaurėjimo jausmu matome, kaip Lietuvoje diena iš dienos išduodami ir parduodami lietuvių kultūros ir civilizacijos pamatai ir principai – sąžinė, ištikimybė, žodžio ir veiksmo vienybė, pasiaukojimas ir atsakomybė. Kas buvo padaryta didaus, buvo nuveikta laikantis šių dorybių. Būtent jos apgynė Lietuvą ir lietuvius, formavo istorinį Europos veidą.
Apie kokią Europos civilizaciją kalbate, tapatindami ją su išminties ir pakantumo, nuolankumo ir artimo meilės dorybėmis, intelektualais save laikantieji? Kada ir kur Europa jomis vadovavosi? Jos Europos vardu lietuviams buvo brukamos Lenkijos katalikų bažnyčios, klasta ir agresyvumu palenkiančios politinę didžiūniją.
Nelaimingoji mūsų tautos istorija per egoistinės sanglaudos su lenkų karalyste laikotarpį nėra „prarastieji amžiai“ – tai viso labo lietuvių didžiūnijos nutautinimo ir nutautėjimo metas, kurio esmės jūs nenorite pripažinti gal kaip tik dėl to, kad savo raginimais taikytis su mūsų valstybę niekinančiais ir naikinančiais „broliais“ jūs siūlote pratęsti ir šiais laikais.
Kas šmeižia ir niekina mūsų istorijos kelią nuo antikos iki naujausių laikų? Negi jums reikia priminti lietuvių vaidmens Žalgirio mūšyje bylą, kuri prasidėjo su Dlugošu ir tęsiasi iki šių dienų? Kodėl Lenkijos 1791 metų konstitucija ir šiandien slepiama po Gegužės 3-iosios konstitucijos vardu? Kas 1989 metais kūrė raudonąją autonomiją Vilniaus krašte, o 1990 m. kovo 11-ąją nebalsavo už Lietuvos valstybės atkūrimą? Ką reiškia Lietuvos piliečiams išduodamos Lenko kortos įsipareigojimas būti ištikimais Lenkijos valstybei – eilinę niekingą klastą ar šiuolaikinį Liublino unijos variantą? Kodėl jūs niekinate Kovo 11-osios eitynes, o nė žodžiu niekada neužsimenate apie Armijos krajovos veteranų ir jų įpėdinių debošus kur nors Vilnijoje arba prieš porą trejetą metų iš Lenkijos atvežto gaivalo manifestacijas Vilniuje?
Galima tik stebėtis, ką vapa rinkimų į savivaldybes rezultatų supančioti mūsų politikai, girdėdami vieno Lietuvos europarlamentaro išpuolius prieš Lietuvos valstybę, jos Konstituciją ir tautinį lietuvių orumą.
Tačiau jums, intelektualais save vadinantiems, dėl valdžios gramų ar kilogramų derėtis nereikia! Jūs tarsi ir laisvi žmonės! Tai kas jus ragina ar skatina rašyti servilistinius laiškelius, pridengtus blyškiais „krikščioniškosios civilizacijos želmenėliais“? Anų laikų jėzuitines tradicijas Lietuvoje pratęsti norintieji? Lietuviškoji naivybė? Ar tiesiog baimė vis stiprėjant visokiausio pobūdžio spaudimams, grasinantiems Lietuvą vėl paversti draudimų kultūros totalybe? Tai jūs laikote intelektualų priederme?
Kelias iš šiandien Lietuvai primestos situacijos yra. Jis vienintelis: atimti iš Lietuvą paniekinusio, apšmeižusio ir jos Konstitucijai nusižengusio lenkų tautybės Lietuvos piliečio jo lietuviškąją pilietybę ir su lenkų bendruomene Lietuvoje pradėti kalbas Lietuvos įstatymų kalba, o su Lenkija – normalų jau esančių susitarimų ir įsipareigojimų abipusį vykdymą. Kaip lygių partnerių, o ne vasalų, kurie turėtų atsiprašyti dėl to, kad jie buvo įžeisti.
<<>>
Dar nebuvau girdėjęs reikšmingesnių ir teisingesnių žodžių. Su didžiausia pagarba.
Kad taip tamstos žodžiai tiesiai seimūnams į ausį…
Tiesiai į “dešimtuką”.LIETUVA NETURI NUOLAIDŽIAUT,MES NETURIME KUR TRAUKTIS,NEBENT MADAGASKARAN.ROMUALDAI, LAUKIAM TAVĘS RINKIMUOSE,SU ŠIĄ POZICIJA TOLI NUEITUM.DIDELIS AČIŪ IR SĖKMĖS.
Na jau tik nereikia čia tų pasų atiminėt, ne jūs dalinot, ne jūs ir atiminėsit. Ir prašom paaiškinti kas yra tas lietuvių tautinis orumas?
Deja, iš Lietuvos niekintojų pasus atimti teks.
Tegul nemano tie mimikrijos, kad visi bus tokie nuolankūs lankams, koks buvo Brazauskas, Adamkus, Kirkilas, kos yra Kubilius. Kas sėja vėją, pjauna audrą. Nė žingsnio atgal! Bravo, Romualdai, imk vėliavą į savo rankas.
Didžiausia grėsmė Lietuvos (kaip valstybės) ir lietuvių (kaip baltų tautos kartu su latviais) saugumui yra nebaigtas Lenkijos 1919 metais pradėtas karas prieš Lietuvą.
Būtina pasirašyti su Lenkija šio karo Taikos sutartį, kurio pagrindinis punktas būtų okupacinės Lenkijos armijos išvedimas iš Lietuvos valstybės teritorijos – Augustavo, Suvalkų, Seinų, Punsko.
Lietuvos pretenzijų Lenkijai
KATALOGAS
1. Lenkija 1228 metais pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš
baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai
jotvingiai (dzūkai). Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų
etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje
Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931
metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
4. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir
1920-1939 metais.
5. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto
okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
6. …
7. …
8. …
Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).
Plius:
– pavogė didžiąją dalį LDK žemių;
– išpjovė vyčius, nenorėjusius krikštytis;
– AK vykdytas lietuvių genocidas.
Dėl trečio skyriaus karūnos vagystės – nesutinku:
Nukvakęs Vytautas, jau turėdamas aukštesnį titulą – būdamas imperatoriumi: Lietuvos , Gudų, Kievo Rusios, ir dalies Rusų žemių, užsigeidė krikščioniško žaisliuko – karaliaus karūnos.
Mindaugas taip pat buvo išdavikas, dėl karūnos nuodingo blizgesio išdavė Tautos tikėjimą. Ir dabar tas dedasi, dėl svetimos kultūros blizgesio išduodama Tauta. Bajorai išdavė savo kalbą, seniausią iš Indoeuropiečių kalbų, dėl lenkiško pšekų šnypštimo. Rusai buvo taip pat vėliau pasinešę į prancūzišką kultūrą, tai Petro pirmojo užkratas.
Nepagarba savoms vertybėms dėl svetimųjų blizgučių liaudyje įvardijamas: “nors ir nežmoniškai, bet kad kitoniškai”.
“Kaip lygių partnerių”. Absurdiška. Kokiu pagrindu trys milijonai, sugebantys daugiau nei pusę nepriklausomybės metų išsirinkti komunistus į valdžią, su silpna ekonomika ir niekingomis išlaidomis karinei gynybai gali turėti faktinę ar bent moralinę teisę tikėtis lygios partnerystės su Lenkija?
uchhhh, macniai čia ir teisingai. Dėkavoju !
Pagrindas orumui yra ne pareigos valstybės (ne valdžios) tarnystėje, ne tautiečių ar žemės kiekis, ne jos turtų žavumas ir gausybė (skubame save pateikti kaip pigaus alaus ir neorių merginų kraštą…), bet pareiga vienintelei žemei – tėvynei – motinai ir jos (mūsų) vaikams, vaikaičiams. Tik tas, kuris nedreba dėl savo asmeninės gerovės (“laimės”), gali pažinti ir įgyti orumą. Nuolankumo išmokę sunkiai randa kelią į paprastą pasiaukojimą ir drąsą. Mūsų krepšininkams dėl ryžto ir pasiaukojimo (vardan ko ?) rodo 300 spartiečių, stiprybės semiasi iš kažkur kitur, ne iš savosios praeities pavyzdžių (o jų yra pakankamai). Daugelis žino mūsų tautinės giesmės (gimno) žodžius, bet retas juos įsileidžia į savo širdį ir kasdieninę savo veiklą. Nustokime drebėti, padėkime vieni kitiems ir tikrai gausime tai, ko būsime nusipelnę. Vis tiek, gi gausime… 🙂
Avinistinių žydkrikščion. čionybės LT klūpalų mentalitetinis poreikis – gėdingai klūpoti, taip pat importiniais šventraščiais raginant ir kitus, – pritrenkia savaime.
Pilietiškumo principų amorfiškumas kritinėje būtinybėje – nykstančiai LT tautai išlikti – tai būtent prakeiktos christianizacijos palikimas, kuris nuo amžių klūpavinams dulkinamas.
Kaip tik ant stalo turiu keletą 89 metų gimimo “Atgimimo” laikraščių. Vyr. redaktorius – Romualdas Ozolas.
Taigi, matau – pilna žydkrikš. nuotraukų ir straipsnių, visai nepanašių į šįjį.
CHA
Nesvarbu kas buvo, svarbu kas yra.
Geras, ištrynė… Supratau, Vilmantas – tai redakcijos nuomonė.
Remiantis Lietuvos Konstitucija, pilietybę iš Tomaševskio būtina atimti.Nesvarbu kas dėl to supyks. Gerbkime pagrindinį Lietuvos įstatymą.
O negalima kaip nors stipriau paveikti? – iš Liet.pilietybės tas pšekius tik pasijuoks.
O tai tu skaitei kada nors tą konstituciją? Paskaityk. Mažiau nusišnekėsi ir kartu daugiau pagarbos konstitucijai parodysi.
Raminkis, lenkomane.
Vismantas > d. Pasiskaityk Lietuvos Konstitucijos 12; 14; 25 straipsnius. Lietuvos pilietis negali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Tomaševskis gi turi lenko kortą. Kituose str. rašoma kad yra nesuderinama tautinės nesantaikos kurstymas ir t.t. Siūlau ne tik paskaityti, bet ir vykdyti.
Ozolas pats siūlo vykdyti įsipareigojimus lenkams. Uh samgu net saityt kaip liepsnoja ir trykšta syvais patreotai. Kažin kaip Ozolas būdamas valdžioj pagiedotų
Kažkaip prisiminiau kaip Ozolas, prieš keliolika metų, nešiojo Seime portfeliuką ir visiems grasino, kad parodys kas jame yra. Po to portfeliukas kažkur užsimetė, visi pamiršo. O gal pardavė..?
Tarp tokių kaip Ozolas, Tomaševskiai nedasimastytu taip šnekėt. Dbar gi, tarp išverstaskūrių dar ne to išgirsim. Kai nebėra kam galvų išplaut,-apsurdo teatras. Valdininkijoje priviso nusikaltėlių, valstybės išdavikų jau galybė.
Romualdas pirmiausia yra Žmogus, ko nepasakysi apie ponus, pretenduojančius į svetimą teritoriją ir siekiančius lietuvių tautos genocido. Tarp visų niekšybių nepaminėta Draučių tragedija. O juk tokių “akcijų” būta tūkstančiai.Štai faktas- Ignalinoje, Liaudies g. gyveno Liudvikas Pilypas. Jauną jį paėmė į okupantų kariuomenę.Karininkas išrikiavęs naujokus klausia tautybės. Jaunuolis buvo pirmas ir atsakė, kad lietuvis. Okupantas jam trenkė į veidą ir pakartojo klausimą. Jaunuolis atsakė tą patį. Nuo smūgio neteko sąmonės ir kelis mėnesius išgulėjo komoje. Liko be sveikatos. Vėliau apako. Aklųjų draugija jau mūsų laikais jį šelpė, bet kažin ar žinojo, kas jį suluošino. O kiti kareivėliai? Kiti tapo lenkais. Štai kaip Vilniaus krašte buvo gaminami lenkai.Apie kokią skriaudą drįsta kalbėti daugiau už lietuvius turintys teisių Lietuvos priešai. Juk lietuvį už meilę Tėvynei net “sava” valdžia kaltina nacionalizmu,
Tai kada gi mes – lietuviai – susibursime ir pradėsime kurti naują Lietuvą, su sąžinės, tikros istorijos ir tautinės vienybės pamatais..? Kodėl tik rašinėjame usžsidarę savo kamarėlėse, bet nesusieiname ir netampame viena tvirtai surišta “šluota”..? Kaip Jus visus – sąžiningus, neabejingus, žinančius tiesą, tikinčius Lietuvos ateitimi – suburti, sukviesti, surinkti į vieną..?