Dalia Kuodytė, www.alkas.lt
Ar dar pamenate dvidešimties metų senumo kliedesius: „Lietuvai civilizaciją atnešė sovietai – pastatė fabrikus ir gamyklas, kelius ir geležinkelius, sukurtos prielaidos klestėti mokslui, švietimui, kultūrai… Jei ne „broliška“ pagalba, iki šiol vaikščiotumėte vyžoti ir traktoriaus nepažintumėte…“?
Tokią propagandą girdėjome iš Maskvos ir vietinių komunistėlių. Tuomet garbės reikalu laikėme į tokius melus reaguoti, įvertinti kaip Lietuvos laisvės priešų veikimą. Juk patys suvokėme ir kitiems drąsiai teigėme – o kas jų prašė tos „broliškos pagalbos“? O gal mums mūsų vyžos buvo brangios kaip ir mūsų laisvė, mūsų gyvenimo būdas?
Tarsi savaime suprantamos tuomet atrodė tokios vertybės kaip asmens ir tautos apsisprendimo laisvė bei pagarba kito tikėjimui, nuomonei, saviraiškai. Atrodė, kad per penkiasdešimt okupacijos metų gavom tokį skiepą, kad visiems laikams tapsime nepakantūs bet kokioms totalitarizmo apraiškoms, kur tai bepasireikštų. Atrodė, kad ne tik puoselėsime tas vertybes, bet ir būsime tie, kurių balsas kartais padės atsibusti snūduriuojančiai sočiai Europai.
Deja, skiepas nebeveikia. Esame abejingi, kai iš viso to, kas mums turėtų būti svarbu, išsityčiojama ne kur kitur, o Vilniaus universitete. Kovo 28 d. universiteto bendruomenė pakviesta pasiklausyti paskaitos apie Tibeto praeitį ir dabartį. „Tibetologų“ grupę, anot pranešimų, pasikvietė universiteto vadovybė, tarpininkavo Kinijos Liaudies Respublikos ambasada. Iš anksto buvo skelbiama, kad sužinosime visą „tiesą“ apie Tibetą. Tai, ką išgirdome, šokiravo – tokios neįtikėtinos demagogijos, melo, veidmainystės seniai nebuvome girdėję. O didysis paradoksas – prieš dešimtį metų šios Alma Mater rektorius a.a. prof. Rolandas Pavilionis pakvietė atvykti į Lietuvą Jo šventenybę Dalai Lamą XVI, Nobelio taikos premijos laureatą. Ir štai praėjus dešimčiai metų, tarp tų pačių sienų jau dergiamas pasaulio moralinis autoritetas, Žmogus, pirmasis pasveikinęs atkurtąją Lietuvos valstybę (balandžio 3 d.). Dar visiškai atminties nepraradusiems ar jos už grašius nepardavusiems neįmanoma ramiai klausyti apie „laukinio krašto civilizavimą, gamtos apsaugą, kultūros bei religijos puoselėjimą“. Ir ne vien dėl to, kad tai vos ne žodis žodin atitinka Lietuvos atžvilgiu vartotą propagandą. Juk visi suvokiame, kad už gražių žodžių slepiasi vienuolynų naikinimas, kinų kalbos prievartinis diegimas, branduolinių atliekų laidojimas Himalajų plynaukštėje… Ką bekalbėti apie tūkstančius tibetiečių, įkalintų vien už Dalai Lamos fotografijos turėjimą, apie tūkstančius vaikų, kurie, rizikuodami gyvybėmis, traukia kalnų perėjomis į Indiją, kad galėtų mokytis savo kalba, susipažinti su savo tautos tikėjimu ir papročiais…
Tai, kad Kinijos propagandistai leidžia sau tokį beprecedentį melą, gal ir neturėtų stebinti. Stebina ir ne tik stebina faktas, kad tokio lygio paskaitos vyksta aukštosiose mokyklose, turbūt tikintis, kad dalį jaunų protų gal ir pavyks apkvailinti. Bet ką manyti apie universiteto vadovybę, jos atsakomybę į mokslo šventovę įsileidžiant melą bei pagarbiai jam linkčiojant.
___________________________________________________________
Susiję straipsniai:
deja deja, pati Kuodytė pagal elgesį yra tikra komunistė.. pvz. seime kam ji atstovauja? Lietuvai? nepanašu. eilinė lobistų atstovė. lobistų kovojančių prieš aplinkos apsaugos ir pan. apribojimus
Ne straipsnis, o sapnai.
cia vis tas pats seno kuilio sapnas is Orvelo pasakecios 🙂
Gerbiama Dalia, deja, pirma pritariamai linkčiojome vienam didžiajam broliui dabar mokomės linkčioti kitam.
Prieš D.Kuodytei patenkant į Seimą turėjau vilties, kad ji nuveiks naudingų darbų Lietuvai, kaip kad nuveikė dirbdama LGGRTC. Deja, prasidėjo visiškai priešingi dalykai prakišinėjant antigamtines įstatymų pataisas ir pan, taigi visos šios apeliacijos į moralę mažų mažiausiai keistos…
Jeigu nuomonė neatitinka D.Kuodytės nuomonės, tai dar nereiškia, jog tai veidmainystė, melas ir demagogija. Atsiliepimo autorė galėtų pasiskaityti „Laisvės“ radijo (“Svoboda”) laidų vedėjo rašytojo Viktoro Šenderovičiaus (Виктор Шендерович) 2008 m. balandžio 13 d. pokalbį su rašytoju sinologu Aleksejumi Vinokurovu (Алексей Винокуров). Ko jau ko, o Šenderovičiaus tarybine propaganda tai tikrai neapkaltinsi :))
http://www.svobodanews.ru/content/transcript/443968.html [beje, yra ten ir mygtukas Слушать – galima ir paklausyti; visa laida 53 min., o nuo 13:54 – apie Tibetą]
Ačiū Benignai už gerą nuorodą į svobodanews.ru. Sudėtingas tas Tibeto klausimas. Vieniems atrodo labai paprasta, kad kinai okupavo Tibetą ir skriaudžia. Kiti žino dar ir kitą pusę. Tibetiečių gynėjai paprastai mėgsta akcentuoti vien tik negatyvius aspektus, kiti galbūt į juos žiūri pro pirštus. Bet įdomiausia, kad dažniausiai nei vieni nei kiti, pačiame Tibete ir/ar Kinijoje nebuvo ir ilgai negyveno, tiesiogiai to klausimo netyrė.
pasirodo mus taip pi de ralai skiepino…tai klausimas kas atsakingas uz komunizmo nusikaltimus gana logiskai nukrypsta i pi de ralini kapitalizma
antras klausimas…tai nuo ko dabar mus pi de ralai (siu laiku sarikovu genu turintys priespaudejai isvoge Lietuva) skiepina?
Kas tautai yra labiau svarbu – ekonominė gerovė, ar galimybė būti tauta savo žemėje, su savo kalba ir kultūra? Visada bus už ką padėkoti Kinijai, nes ji išties šį bei tą padarė Tibeto sušiuolaikinimui. Bet ar to iš tiesų nori Tibeto žmonės – juk matome ir kitą pusę – viena ranka duoda “trupinį aukso, o kita ranka naikina tautą ir kultūrą. Juk negalima manyti, kad jei Kinija nebūtų okupavusi Tibeto, tai jame technologinės civilizacijos laimėjimai nebūtų pasirodę.