Lietuvos Romuva kviečia gyventojų surašyme į klausimą apie „religiją“ pažymėti „baltų tikėjimas“ (77)

www.alkas.lt

Romuvė

Romuvė, alkas.lt nuotr.

Kovo 1 d. Lietuvoje prasideda visuotinis gyventojų surašymas. Tarp įvairių klausimų yra ir 16-tas klausimas apie asmens puoselėjamas dvasines vertybes: „Kuriai religinei bendruomenei Jūs save priskirtumėte?“

Siekdama sutelkti senojo baltų tikėjimo šalininkus, šia proga Lietuvos Romuva kreipėsi į Lietuvos ir viso pasaulio lietuvius ir kitų tautų žmones, branginančius senąsias baltų tradicijas, kviesdama atsakant į 16-tą klausimą „Kuriai religinei bendruomenei Jūs save priskirtumėte?“ rinktis „kitai“ ir pažymėti – Baltų tikėjimo.

Lietuvos Romuvos Krivis ir Europos Etninių religijų kongreso prezidentas Jonas Trinkūnas mano, kad  statistiniai duomenys turi atspindėti  ir lietuvių dvasinį nusiteikimą: 

„Prieš kelias dienas minėjome Pilėnų atminimo dieną (vasario 25 d.). Ši diena mums primena, jog mūsų protėviai savo gyvybės kaina gynė Lietuvą ir prigimtinį tikėjimą. Toks mūsų protėvių pasipriešinimas su ginklu rankose tęsėsi daugiau kaip du šimtus metų. Šiandien mes regime kylantį pavojų – ar išliks Lietuva? Jaunimas palieka Tėvynę. Nebejaučiami ir nebesuvokiami ryšiai su gimtąja žeme. Tai krikščionybės viešpatavimo vaisius. Bet aš tikiu, kad ne visi lietuviai pasidavė. Mes, baltų tikėjimo žmonės, einame protėvių keliu ir nepamirštame jų priesakų.“

J. Trinkūnas atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis baltų pasaulėžiūros šalininkų ne visuomet žino, kaip reiktų įvardinti savo pasaulėžiūrą, kad ji deramai atspindėtų surašymo statistikoje ir nepasimestų tarp daugybės religinių srovių ir pakraipų.

„Kreipiuosi į  visus lietuvius, į visus baltus ir į tuos, kurie dvasinės išminties ieško baltų kultūroje, į visus, kurie girdite ir suvokiate Protėvių balsą, ir mūsų Baltų tikėjimo svarbą. Kas kitas jei ne mes, esame prigimtinio mūsų protėvių tikėjimo ir pasaulėžiūros paveldėtojai? Todėl Surašymo metu kviečiu užsirašyti Baltų tikėjimo išpažinėjais“, –  ragina Lietuvos Romuvos Krivis.

Šį kartą gyventojai bus surašomi ir elektroniniu būdu. Elektroninis surašymas tęsis dvi savaites, nuo kovo 1 iki 16 d. Galėsite atsakyti į surašymo lapo klausimus bet kuriuo sau patogiu metu. Surašymo lapai turi būti užpildyti už visus būsto gyventojus. Duomenis bus galima papildyti arba patikslinti visą elektroninio surašymo laiką – nuo kovo 1 iki 16 d.

Elektroninis surašymas bus paprastesnis, nes dalis duomenų apie būstą ir gyventoją, jau bus įrašyti iš įvairių administracinių šaltinių. Be to, anketas užpildyti bus galima bet kuriuo patogiu metu ir jas koreguoti viso surašymo metu. Surinkti duomenys bus konfidencialūs ir naudojami tik statistikos reikmėms. Tinkamai užpildžius surašymo lapus elektroniniu būdu, antrojo surašymo etapo – gyventojų apklausos – metu, surašinėtojai šiuose būstuose nesilankys.

Elektroniniu būdu nesusirašiusius gyventojus nuo balandžio 5 iki gegužės 9 d. surašinėtojai lankys ir apklaus namuose.

Nuo kovo 1 iki 14 d. galite pildyti elektroninį surašymo lapą štai šiuo adresu  www.esurašymas.lt.

Užsienyje gyvenantys lietuviai taip pat gali pildyti šį elektroninį lapą, jei turi galimybę prisijungti prie surašymo svetainės, naudojantis elektroninės bankininkystės sistema, asmens tapatybės kortele su skaitmeniniu sertifikatu arba įvedant savo asmens dokumento duomenis. Jei tokių galimybių nėra, tuomet teks laukti šalies, kurioje šiuo metu gyvenama, gyventojų surašymo. Lietuvos Statistikos departamento teigimu, atitinkami surašymo duomenys iš kitų šalių Lietuvą pasieks per  statistikos agentūrą „Eurostat“.

Pasižiūrėti kaip pildomas elektroninio surašymo lapas galite čia:

Kategorijos: Mes baltai, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , .

77 komentarai

  1. Atsakykite:

    Kodėl ne “baltų pagonybė”? Juk nebežinom senojo tikėjimo.

    • Jonas:

      Todėl, kad baltų pagonybės jokia statistika neregistruos ir bus bergždžias darbas, nes Teisingumo ministerijos registre įrašyta “senąsis baltų tikėjimas”. O siūlydami skirtingus pavadinimu esmės nepakeisime tik neegzistuosime ir toliau oficialioje statistikoje.

    • vycka:

      senasis tikėjimas arba pagonybė yra vienas ir tas pats. Kaip pavadinsi nepagadinsi. O kad nežinom kažko – paistalas. Nežinom tik kai ko/šio bei to, o visi pagrindiniai dalykai yra žinomi, ir tradicijos niekada nebuvo nutrūkusios.

  2. drungis:

    ar yra nenutrūkusi dvasinių mokytojų seka? …beje, pagonis gal geriau vadinti šakniais (įsišakniję)? ..nes terminas pagonis buvo išvestas Romos popiežiaus kaip pažeminantis vardininkas

  3. Ievaras:

    Tai kad J.Trinkūnas dar rašė ir Lietuvių religija >> vietinių bendruomenių dievų religija >> Senoji religija

  4. drungis:

    o ar tie vis kutinami protėviai taip jau norėtų, kad jų puoselėtas dvasios pasaulis būtų įvardintas apskritai (ir dar kaip senasis)? taigi pati esmė yra apie čia ir dabar, ar ne?

    kitaip, kyla pavojus jog religinė veikla virs teatru (autentišku ir apmokamu)

    jei einam atgalios, tai gal kelkimės tiesiai į Gimbutienės atrastus laikus, kur moteriškosios augino augimėlį…

    pats vardas ‘baltai’, taigi tik keletas šimtų metų kaip nulietas…

    čiūto tūto dūno rūto

  5. sviesiai:

    Pataisymas: “kaip pavadinsi – taip pagadinsi”.
    Jei pavadinimas “pagonis” buvo sumąstyta Romos, kad atskirti “blogus nuo gerų” – tai jį prisiimdami, mes tik stipriname svetimą ideologiją.
    Pavadinimas “baltai” irgi yra primestas – sugalvojo taip pavadinti mūsų žemas užsienio istorikai, prieš ~150 metų.
    Nepriimkim to kas mums “lipinama”.
    Turim savo senuosius pavadinimus. Sarmatia. Patys pasidomėkime ir vadinkimės tuo kas esame ar norime tapti. Mąstykime ir veikime Savo galva.
    ..
    Klausimas: Juk paprastai mes neatsiliepiam šaukiami kitu vardu?

  6. O sarmatai – senas ruskelių ir lenkų projektas. Neklaidinkite žmonių arba pasiimkite istorijos elementorių.

  7. Artūras:

    e.surašyme,ETNOKULTŪRINIAI RODIKLIAI
    16. Kuriai religinei bendruomenei Jūs save priskirtumėte?
    spauskit kitai*bus nuorodą: Baltų tikėjimo.
    Pažymėkime mes ją vieningai.

  8. žilas:

    -yra begalė etninių dalykų, kurie dar gyvi tarp mūsų, gal juos saugokime mūsų šiuolaikiniame gyvenime, o “senasis baltų tikėjimas” yra senasis jau istorija. Nutrūkusi jau ta grandinėlė, nutrūkusi- ir su tuo reiktų susitaikyti

  9. Arvydas:

    Tradicija yra, viena vertus, visiems aiškus žodis, vartojamas pačiomis įvairiausiomis
    situacijomis, tačiau tai būtent tas atvejis, kai savaime suprantamybės klaidina.
    Tradicijos sąvoka yra viena sunkiausiai apibrėžiamų (mėginimų apibrėžti kaip
    tik todėl buvo ne vienas); bemaž taip pat, kaip ir laiko sąvoka. Aiškūs du momentai:
    vienas, kad terminas „tradicija“ nurodo specifinį mūsų santykį su laiku, ir antras
    – kad laikas, kurį patiriame per tradiciją ar kaip tradiciją, yra kitoks negu laikas
    fizikoje (įvaizdinamas tiese) . Tradiciją patiriame būtent kaip laiko
    turinius, kaip laiko užpildymą, ar veikiau – kaip to, ką girdime, skaitome bei
    matome, prisipildymą laiku.
    Romos imperijos laikais, kas nepriklausė Romai, buvo vadinami barbarai. O dėl Sarmatų, kai kur Rasos, / žemėlapiai /galėjo būti kaip ir Lietuvos vardo paminėjimas pirmą kart metraščiuose, vietoje prūsų parašė rusų.

  10. S:

    Tai ką būtų tiksliau įrašyti – “Baltų tikėjimas” ar “Senasis baltų tikėjimas”? Nes berods dvi šias versijas čia neseniai skaičiau. Paskutiniam surašyme atrodo buvo “Baltų tikėjimas” (~1200 žmonių)?

  11. :

    Ar jums būtinai reikia “tikėjimo”? Kodėl neužtenka tiesiog tikėti? Tikėjimas (religija) gimsta iš nežinojimo… ir savaime “uždaro” kelią pažinimui. Kam stengtis pažinti (tobulėti/evoliucionuoti), jei tiki (esi tikras), kad yra būtent taip, o nekitaip??? Be to, mūsų protėviai neturėjo jokio “tikėjimo”, bet turėjo savitą pasaulėžiūrą… Ne garbino, o gerbė bet kurį tvarinį (viskas yra gyva), gyveno gamtoje ir su gamta… Bet koks noras juos “pavadinti” (baltai, sarmatai, pagonys…), man yra absurdiškas. Tik stengiantis pažinti, gali gyventi…

    • Ievaras:

      pritariu Aš’ui,
      protėviai turėjo tokią pasaulėžiūrą, kokią jiems išaiškino Žyniai kiekvienoje gentyje atskirai ir skirtingai skirtingu laiku. mūsų pasaulėžiūra dabar grindžiama mokslu, tai tegul ‘krivis’ aiškina mokslo spragas ir taiso mūsų pasaulėžiūrą. tuo, manau, patrauktume daug šalininkų, nereikėtų tikėti ar netikėti.
      bet ‘krivis’ nesugeba sukurti net pavadinimo savo ‘tikėjimui’ – gaunasi kažkokių ‘baltų’, t.y. ir latviai turėtų vienodai mąstyti

      • Tikėjimas yra tik ėjimas protėvių ir jų dvasinių vertybių perdavos keliu, o ne mokslas atstojantis astronomijos ir kvantinės mechanikos žinias.

        • Taip tikėjimas labai glaudžiai susijęs su pasaulėžiūra ir jis pamažu knta keičiantis pasaulėžiūroms. Su tuo niekas nesiginčija.

          • Ievaras:

            iš kur jūs tą ‘tikėjimą’ ištraukėte? lygiuojatės į krikščionis, ar musulmonus (ir t.t.) – jie nesugeba paaiškinti kas yra Dievas, tai dar nereiškia, kad romuviams galima tikėti į bileką ir kalbėti, kad protėviai taip tikėjo. neįmanoma sužinoti į ką tikėjo protėviai. tautosakoje atsispindi tik tai, ką Žyniai teikėsi paaiškinti gentainiams. aiškino tai, ką pastarieji buvo pajėgūs suprasti.
            Jonai, tegul ‘vaidilų ratas’ ar ‘krivis’ aiškina. nerašyk, jei nesugebi. aš įdomiai skaitau, kai rašai apie astronomiją, ačiū.

            • Dar karta sakau – mūsų TIKĖJIMĄ galima poetiškai perteikti kaip ĖJIMĄ protėvių pramintu keliu. Nekalbame apie tikėjimą “bele kuo”, kalbame TIK apiė ĖJIMĄ. Patarčiau pasiskaityti pvz. apie japonų ŠINTO (japonų tautos kelias)sampratą tada suprasti apie ką čia kalbu.

    • Daiva:

      Bet mes juk stengiamės susikalbėti Šiandien. Tai kodėl reikia nenorėti ar bijoti įvardinti savo pasaulėžiūros, kurią, žinoma, buvo įsivardinę savo laiku ir protėviai? Juk jie irgi bendravo ir tarpusavyje, ir su “kaimynais”. Todėl reikia domėtis bei pasikliauti ir religijotyrininkais, ir kultūrų tyrinėtojais, nes jie gali daug paaiškinti tiems, kam atrodo, kad “neįmanoma sužinoti į ką tikėjo protėviai”. Būtinai tyrinėkit, rašykit ir aiškinkit…

      • Ievaras:

        čia visi aiškinasi, tik ‘vaidilų ratui’ ir ‘kriviui’ neįdomu. Vaiškūnas net siūlo “pasiskaityti pvz. apie japonų ŠINTO (japonų tautos kelias)sampratą”, kad suprasti romuvių ‘religiją’. Valio, reikėjo Delfyje pasiūlyti, per surašymą, užsirašyti ‘senojo baltų tikėjimo’ tiems, kas skaitė ‘bušido’ kelią 😀

  12. Artūras:

    Tai tik vienas iš pirmų žingsnių,atsiskiriant nuo katalikų,todėl tai suvokdami, turėtume vienytis.Susiskaldyti mes ir taip jau mokame.
    Statistikos departamentas,renka statistika,o toliau ją remiasi visas Pasaulis(tame tarpe ir Vatikanas).

  13. Daiva:

    Aš pastebiu kaip tik atvirkščiai, kad labiausiai gilinasi, tiria, tuo gyvena ir kitiems aiškina pirmiausia būtent krivis, vaidilos, Jonas Vaiškūnas ir daugelis kitų tikrų romuvių.

  14. :

    Jei tai yra Ėjimas, tai kodėl vis tiek kalbama apie tikėjimą? Kodėl baltų? Sąmoningas arba išminčius negali priskirti savęs prie kažkokio “tikėjimo”… Jis yra absoliučiai laisvas ir visiems/kiekvienam draugiškas. Tam nėra ribų: tikėjimo, geografinės teritorijos???

  15. :

    Artūrai, kaip galime nuo kažko atsiskirti, paskui vienytis? (“Tai tik vienas iš pirmų žingsnių,atsiskiriant nuo katalikų,todėl tai suvokdami, turėtume vienytis.”) Gal geriau plėskime akiratį, gilinkime žinojimą, švieskimės (kelkime sąmoningumo lygį) – tuomet vienas kitame ir matysime bendrybes, o ne skirtybes…

  16. mr:

    Kaip supratau čia pasiūlymas Romuvai vienytis su kitomis baltiško tikėjimo bendrijomis:
    http://www.baltai.lt/?p=2895

  17. Iš miškų:

    Ievarui,

    Jeigu būtum policininkas , tai suprasčiau- kabinėjies be jokių priežasčių , nes nori kyšio…

    • Ievaras:

      Manęs nesugebėsi įžeisti 🙂
      Geriau rašyk kur dingo ‘tikrieji romuviai’ (anot Daivos) nuo 1967 metų. Romuvoje, kiek matau, vien jauni žmonės. Net per ‘krivio’ įSIšventinimą nesusirinko ‘vaidilų ratas’. Kodėl apie žygeivius užsimenama tik pusę lūpų ir tik po 20 metų?

  18. leitis:

    Nei tikintieji įgaliojo vieną krivį registruotis valdiškoje įstaigoje nesąmoningu pavadinimu, nei visi lietuviai privalo laikytis vieno sambūrio “liturgijos”.
    Nei pagoniu, nei baltu savęs tikrai nepravardžiuosiu.

  19. Tikėjimas,tai gyvenimo būdas ,o religija ,tai sudėtinė dalis.Vieni išreiškia save melsdamiesi PERKŪNUI (atrapomorfiniam žmogiui),kiti…susilieja su KOSMINE energija ir t.t.Nėra visumos ir tvarkos,reti susiėjimai per šventes,tai negyvenimas,daugiau konvulsijos-lyg gyvi,bet nevisai.Ėjime turėtume,bent numatyti tikslą.Gerbiamas VAIDILA išdėstikite VAIDILŲ rato tikslus,kur einate,ar mums besiblaškantiems pakeliui.Su pagarba.

  20. Kaune,tai Vaidilos du kart per savaite eina trypti,sukti kūnišką rėdos ratą (puota ir linksmybės visuotinio maro metu)-tai vienas iš ėjimo būdas,ar kitur kas vyksta?

  21. Daiva:

    “Nėra visumos ir tvarkos,reti susiėjimai per šventes,tai negyvenimas”. Tai kad niekas ir nekelia tokio tikslo viešai aiškiai akivaizdžiai ir prikišamai visiems rodyti savo “gyvenimą”, įrodinėti savo gyvenimo tikslus ir prasmes. Tai vyksta esant poreikiui,atėjus tinkamam metui, susibūrus žmonėms, kuriems tai rūpi ir pan. Toks yra gyvenimas.

  22. Ievaras:

    “Tai vyksta esant poreikiui,atėjus tinkamam metui, susibūrus žmonėms,…”
    Pvz., vyko, kai reikėjo AMB’o prezidento vėliavą šventinti 😀 būčiau nekreipęs dėmesio bet, kad perdavėte vėliavą katalikams peršventinti; patys turbūt ir dabar nesuvokiate ką padarėte. J.Trinkūnas tada ‘atstovavo’ turbūt ne ‘baltų tikėjimą’… dar pats ir į ‘krivius’ nebuvo įsišventinęs 😀 Gal kas prisimenate kokią religiją romuviai atstovavo? (tingiu ieškoti internete)

  23. Daiva:

    O gal dar ką nors kitų žmonių “gyvenimuose” įžvelgiate, tiksliau prisimenate, netinkamo? Ir dar – niekada niekas nesiekia “atstovauti” kažko. Gyvenkite, klyskite, kurkite, gilinkitės, aiškinkitės, dainuokite, keliaukite, turėkite bendraminčių ir t.t. ir Jūs.

    • Ievaras:

      Va prisiminiau 😀
      romuviai atstovavo mūsų protėvių ‘religiją’ WCER, be kažkodėl pasaulinis ‘kongresas’ nepatiko ir įkūrė europinį ECER. Romuviai, kaip vadinasi ECER’e ta jūsų: ‘religija’, ‘tikėjimas’, ‘tradicija’ ar ‘prigimtinė religija’? Baltų ar lietuvių ten atstovaujate?

  24. Algis:

    Ziu zmones pesiojates be tikslo bile pasikandzioti bile purvais drabstyti bet pasiziurekite patys kokiam sude sedite ir smirdite ir kitus drapstote ir norite kad ir kiti taip smirdetu ir kaip kokis uzkrats kad ir kiti darytu cia rasau tiems kas pries romuvas eina. Romuvis ar galima ir kitaip kaip kiekvienas supranta savaip save ivertinti kokiu keliu zmogus eina taip save ir vadina, koks skirtumas kas ka kaip vadina svarbiausia kad tikslas yra bendras, as kuom tikiu tuom ir gyvenu…

  25. Vilmantas Rutkauskas:

    Algi,
    mąstai rimtai ir teisingai, tačiau rašai SVEPLUODAMAS. Turi save arba kompą pataisyti.

  26. :

    Jonai, priimu TIKĖJIMAS – tik ĖJIMAS… Tačiau jis YRA (ESTI), bet ne (buvo) “protėvių pramintu taku”…

  27. RMG:

    Romuviečiai yra kur kas platesnė sąvoka, negu baltų tikėjimą išpažįstančių žmonių sąvoka. Didelis, labai didelis žmonių, kūrusių pirmąsias ar vėlesnes Romuvos grandis (tarp jų “Pajautoje” buvo ir šių eilučių autorius), indėlis į mūsų Atgimimą. Iš Romuvos išsirutuliojo Baltų religinė bendruomenė, kitos tautinio judėjimo formos. Tai, kad Baltų religinė bendruomenė kviečia romuviečius rašytis “baltų tikėjimu” yra tik priminimas saviems, tačiau kitoks romuvietis, manau, gali rašytis ir kitaip.

  28. Algis:

    Sveikas Vilmantai mati pas mane kompe nera idiektos lietuvybes tai rasau taip kaip yra…

  29. vava:

    toli gražų neviskam pritariu, ką daro Trinkūnai, bet dar labiau eržina dirbtiniai katalikų dauginimo būdai. Gamtadieviškumą suprantu savaip (per ilgai knisuosi šioje sferoje tradicijų pavelde). Tiek to mano dūšia teko Trinkūnininkams. Savuose ratuose aš jiems nedraugas, bet už tų ratų ribų – tenka palaikyti

  30. Algis:

    Gal but Trinkunai kazka daro ir negerai, o gal ir gerai tik nevisiems priimtinu budu, bet uztat kazka tais daro… Visiems geras nebusi, kiekvienas gal noretu kad kitaip darytu, tokiu atveju kai patys zmones darysite tai ir darykite pagal save lengviausia matyti kito trukumus ar klaidas ar nepagal kazkieno nora daroma…

  31. ogi:

    Markulis irgi “kažką” darė pokario pasipriešinimo metu 🙂

    Trinkūnas pastatė hierarchinę piramidę protėvių pasaulėžiūros puoselėtojams, nors dar labai daug darbo, norint visuomenei tas pažiūras pristatyti. Romuviai patys nesugeba, o piramidė kiekvieną, turintį vertingų minčių, pastato į nelygią padėtį ir tuo skaldo mus bendraminčius. Blogiausia, kad Trinkūnas visur atstovauja ir pagal jį visuomenė susidaro nuomonę apie mus visus.

  32. Vilmantas Rutkauskas:

    Algi,
    turėsi kokių sumanymų vasarai – pakviesk.

  33. alva:

    Tas pasidraskymas del antraeiliu dalyku primena savivaldybiu rinkimus Vilniuje.Kol lietuviai tarpusavy aiskin asi,…Tomassevskis-valdo!Jo programos vinis-religinio komplekso kazkokiai lenku sventajai,gyvenusiai Vilniuje, statyba,kuris sutrauktu apie pusantro milijono piligrimu-kataliku. Nereikia painioti turistu su piligrimais.Po ju, kaip po skeriu-nieko nelieka!Ta gerai zinau,Jie kasmet is Lenkijos pro MERKINE traukia i Vilniu,i AUSROS vartus! Aciu Dievui, ne milijonai… a

  34. vava:

    pritariu alvai,
    dabar yra laqikas ir proga susitelkti, nepaisant asmeninių niuansų.

  35. alva:

    Ermi, ar cia turetu buti juokinga?

  36. Algis:

    Ermi pats esi butaforiskas nes pats matau netiki tuom kuom gyveni bet cia tik mano nuomone ir cia tik tavo reikalas is kitu saipytis saipydamasis iskitu saipaisi pats is saves is savo paties neismanymo ir supratimo…

  37. Ievaras:

    Kodėl niekas neatsakinėja į klausimus apie romuvių veiklą, kuri nesusijusi su protėvių pasaulėžiūros atkūrimu? Keičiate savo “religijos” pavadinimą tris kartus per dieną, atstovaujate WCER ir ECER. Ką bandote nuslėpti? Kodėl yra įslaptintintas “vaidilų ratas”?

    • Norint išgirsti atsakymą, reikia mokėti užduoti klausimą.

      • Ievaras:

        Jonai, aiškink ne man vienam. Tau gera proga patraukti žmones į Romuvą. Aš užsipuolu jus, o jūs paaiškinate ir visada atsiras užjaučiančių. Gal Romuvai nereikia pasekėjų, gal savų statistų užtenka?

        • Ievarai, pagirtinas noras klausti, aiškintis ir išsiaiškinti. Galima sudaryti net DUK. Ir į juos bus atsakyta. Bet kiek perfrazuojant mano buvusį kolegą G.Kakarą, kartoju – „Klausimai kartais būna svarbesni nei atsakymai“. Tad pirmiausia reiktų padirbėti prie gerų klausimų.

          O užbėgdamas už akių galiu pasakyti, kad taip – Romuva nieko nesiekia pritraukti ar pakeisti kieno nors įsitikinimus. Romuva kviečia eiti Lietuvių Tautos keliu. Romuva ir yra tuo keliu einantys. Geriausi ėjėjai yra tie kurie patys randa šį kelią.

  38. Algis:

    Ievarai ateis laikas ir gausite i rupimus jums klausimus atsakymus matyt dar neatejo laikas, nebutinai turite tuos atsakymus is zmogaus kokio tai gauti, o is aukstesniu jegu gali tai gauti viskas priklauso tik nuo jusu samonejimo ir budimo lygio, dauguma zmoniu nedirbdami su savimi viska nori gauti gatava neidedant jokiu pastangu, nekovok su kliutimi, o aptekek kaip vaduo kliuti ir ir viskas su laiku isaiskes…

  39. Petras:

    Ačiū komentatoriams,kurie sudominti senuojų mūsų tikejimų,surasime tikrą jo pavadynimą,svarbu užsiregistruoti kiek L.R.supranta seno tikejimo prasmę.

  40. Kaunietis::

    >Deja, kai perskaičiau sakinį, kad jaunimas palieka Lietuvą krikščionybės įtakoje, pajutau propagandinį tikslą, nes pasakyta nėra tiesa, o tai sumenkina pačią “baltiško” tikėjimo idėją, nes gula į tą patį tarybinės ar kitos tendencingos propagandos sluoksnį, kur teigė, pav. kad tikintieji tamsūs, nes tiki prietarais.
    >Po to, kai krikščionių bažnyčia buvo pagrindinė laisvos Lietuvos palaikytoja okupacijos metais, kviesti Dirbtinai rašyti surašyme kitą tikėjimą, kai dauguma Lietuvos žmonių krikščionys, yra taip pat dirbtina ir nenuoširdu. Nes žmogus turi užaugti (ir ne viena karta) tame savo tikėjime. Tikėjimą patikrina laikas.
    >Tarybinė ateistinė propaganda turėjo konkrečius žmonių psichologijos užvaldymo tikslus, “atimant” sielas iš bažnyčios valdžios. Pastebėkite, kad daugumos sektų, skelbiančių “Dievo žodį”, galutinis tikslas yra NAUDA iš pritrauktų žmonių.
    >Dar nepamirškime, kad Vilniaus krašte bažnyčia kai kuriais atvejais buvo lenkinimo įrankis.
    >Paklauskite, ką siūlo taip vadinamas “baltų” tikėjimas žmonių santykių srityje vietoje 10 Dievo įsakymų, vietoje pasiaukojimo žmogaus žmogui, vietoje artimo meilės? Ir, gal būt apaiškės, kad šiuo metu mes turime savo lietuvišką krikščionybės tikėjimą (nes be katalikų yra ir evangelikų), įnešusį ir kažkiek pažangos, ne tik prietarų?
    >Iš žmogaus pojūčių kilęs gamtos reiškinių ir žmonių tarpusavio santykių įvaizdinimas, išreiškimas, įasmeninimas dievybėmis nėra tikėjimas, o tik apeigų fizinės formos. Nes išreikšti dvasinę Dievo formą gali žmogus tik savyje kažkokiu pojūčiu- gal “esybe AŠ” (Vydūnas), gal giliu “jausmu”, gal “in-jan”- bet šitie užrašai vėl yra tik mūsų pačų susitartos išraiškos. Ginčijamės ne dėl “baltų” ar “krikščionių” Dievo, ginčijamės dėl išraiškos formų. Todėl Romuva yra geras reiškinys, jei žvelgsime į ją iš mokslinės, istorinės, tautos išlikimo, taip pat edukacinės pusės. Ir nėra blogis krikščionybė, kai ji skelbia artimo meilę.

  41. Algis:

    Kauniciui- taip taip tai kodel baznytinkai per prievarta atbogina vaikus i baznycias ir bando verbuoti ta pastebejau nes dirbu mokykoj energetiku vaikai nenori eiti i ta baznycia, ojuos prievarta nuveda tai cia gerai? Kiekvienas zmogus didelis ar mazas turi teise pasirinkti kuriuo jam keliu eiti as budamas 12 metu atsisakiau krikscionybes nes supratau kad tai melas ka jie skelbia dumia zmonems akis ir uz dumima pinigus susirenka zmogui nereikia jokiu tarpininku jeigu jis pats yra sus avimi ir kitais sazinigas ir jeigu suklydes gyvenime stengiasi pasitaisyti tai jam tos nuodemes jau yra atleistos o ne kazkoki tarpinkai atleidineja ir dar buna kad viesai per pamaldas paviesina kitu nuodemes tai cia va baznycia tokia.

  42. Egidijus:

    Sveiki visi! Jau buvo atejus surasinetoja-uzrasiau-senais baltu tikejimas. Jauciuosi atidaves garbe proteviams. dekoju Romuvai,kad esate ir esame.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *