Neįgaliesiems pasiūlyta metus nedirbti

2026 02 20

Nutraukus 19 mln. eurų subsidiją neįgaliųjų įdarbinimui, apie tūkstantį II grupės neįgalumą turinčių žmonių gali netekti darbo. Jiems siūloma metus ...

Trišalės tarybos 30-mečiui – tarptautinė konferencija

2025 05 05

Prieš 30 metų mūsų šalyje įvyko visai visuomenei svarbus istorinis įvykis – 1995 metų gegužės 5-ą dieną profesinių sąjungų, darbdavių ...

Po ilgos pertraukos – Vyriausybės vadovo ir Trišalės tarybos susitikimas

2025 02 19

Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas antradienį susitiko su Trišale taryba, su kuria aptarė darbuotojams bei verslui aktualiausius ekonominės ir socialinės politikos ...

Vyriausybėje – susitikimas su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais

2025 02 13

Pirmininkas Gintautas Paluckas ir Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys ketvirtadienį susitiko su Vyriausybėje viešėjusiais Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariais, ...

Vyriausybė pritarė MMA didinimui iki 1038 eurų

2024 08 28

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2025 m. nustatyti 1038 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės ...

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ | lps.lt nuotr.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ švenčia savo 35- metį

2024 08 10

Rugpjūčio 10 d. viena didžiausia mūsų šalyje Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ švenčia savo 35- metį.

Nuo 2024 m. MMA didės iki 924 eurų

2023 06 28

Vyriausybės sprendimu, nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA didės 10 proc. arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių.

Trišalė taryba susitarė dėl MMA dydžio

2023 05 05

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba rado bendrą sutarimą dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo. Pritarta Vyriausybės siūlymui, ...

LPS „Sandrauga“ atstovės D. Gurevičienė ir J. Kvietkauskienė Vyriausybės posėdyje | „Sandraugos“ nuotr.

Skaidrumas ir viešumas – svarbu ar tik pasenęs rinkiminis šūkis?

2021 02 09

Profesinė sąjunga daug dėmesio skiria darbuotojų atlyginimams. Tenka patvirtinti, kad respublikoje apie darbo užmokestį, priedų sistemą bei kitas su darbo ...

2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę. Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių ( PVM, akcizai ir pan.) Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą. Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000-180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 440 -450 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių. Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui. Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA. Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose. Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais. Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu. 2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija. 2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų. Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę. 2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių. Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis. 2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms - iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę. Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas“, nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje. Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“. Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės. R. Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai. Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus lankytojų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves. Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose. Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai. Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą. Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas. Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą? Gali būti keli paaiškinimai. Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu“ verslu? Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam“ verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų. Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos? Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų. O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiais dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą? Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo. Koks bebūtų paaiškinimas darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras. Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius

2020 10 07

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ mitingas | Rengėjų nuotr. 2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau ...

Vyriausybė siūlo, kad Sausio 13-oji būtų nedarbo diena

2020 07 29

Sausio 13-oji | Rengėjų nuotr. Liepos 29 d. Vyriausybės posėdyje pritarta, kad Laisvės gynėjų diena, Sausio 13-oji, galėtų tapti švenčių ...

1995 m. gegužės 5 d. Lietuvos darbininkų sąjungos pirmininkė Aldona Balsienė pasirašo pirmą politinio pobūdžio susitarimą dėl trišalės partnerystės | www.lps.lt, archyvinė nuotr.

Lietuvos trišalei tarybai 25 m.

2020 05 15

1995 m. gegužės 5 d. Lietuvos darbininkų sąjungos pirmininkė Aldona Balsienė pasirašo pirmą politinio pobūdžio susitarimą dėl trišalės partnerystės | ...

LPSK griežtai nesutinka su darbdavių siūlomais Darbo kodekso pakeitimais

2020 03 27

lpsk.lt nuotr. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), išnagrinėjusi darbdavių organizacijų bendrą nuomonę dėl Darbo kodekso taikymo karantino laikotarpiu, savo ruožtu ...

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

I. Ruginienė. Kada Vyriausybė stos darbuotojų pusėn?

2018 08 25

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr. Beveik tris mėnesius Trišalėje taryboje vykstantis šokis aplink minimalios mėnesio algos (MMA) ...

Seimas po svarstymo pritarė naujojo Darbo kodekso pakeitimams

2017 05 30

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr. Gegužės 30 d. Seimas po svarstymo pritarė nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio naujojo Darbo kodekso ir ...

Žmogaus teisių komitetas nepritaria darbdavio teisei atleisti darbuotoją dėl jam pareikštų įtarimų

Po Trišalės tarybos susitarimų pataisytas Darbo kodeksas teikiamas derinti

2017 03 30

peteyparker.com nuotr. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija susitarimų Trišalėje taryboje pagrindu parengė Darbo kodekso, Užimtumo įstatymo, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo ...

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika

2017 03 13

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Žiniasklaida pranešė apie „sėkmingą“ trišalės tarybos sprendimą – darbuotojų atostogos per metus sieks ...

Trišalė taryba sutarė beveik dėl visų ginčytinų Darbo kodekso nuostatų

2017 03 10

socmin.lt nuotr. Po kelis mėnesius trūkusių diskusijų profesinėms sąjungoms, darbdaviams ir Vyriausybei pavyko sutarti dėl daugiausiai nesutarimų kėlusių Darbo kodekso ...

Trišalė taryba atidėjo sprendimą dėl Darbo kodekso iki ketvirtadienio

2017 03 07

Trišalė taryba | lps.lt nuotr. Kovo 7 d., Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje (SADM) vyko Trišalės tarybos posėdis. Paaiškėjo, kad ...

Mišri Seimo narių grupė nepritaria pateiktam socialiniam modeliui (video)

2015 10 15

lrs.lt, O. Posaškovos nuotr. Seimas elgtųsi socialiai neatsakingai, jei priimtų tokį socialinį modelį, kokį pateikė Vyriausybė, – teigė Mišrios Seimo ...

Trišalė taryba baigė svarstyti naująjį Darbo kodeksą, visais klausimais nepavyko sutarti

2015 09 29

Trišalė taryba užbaigė naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą. Socialiniams partneriams visais klausimais nepavyko sutarti, todėl Seimui bus teikiamos atskiros nuomonės. ...

Trišalė taryba tęsia siūlomo naujojo Darbo kodekso svarstymą

2015 07 29

Liepos 28 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje nuspręsta tęsti siūlomo naujojo Darbo kodekso svarstymą, ieškant galimybių ...

Minimalūs atlyginimai Lietuvoje kyla iki 1087 litų!

2012 04 01

Paskutinėje Seimo sesijoje buvo priimta Seimo nario, Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos pataisa, pagal kurią minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) turi ...

SKAITYTOJŲ PASTABOS

+++ apie Seimas panaikino G. Palucko teisinę neliečiamybę
Bartas apie Seimas panaikino G. Palucko teisinę neliečiamybę
+++ apie Kviečiama rinkti 2026 metų Lietuvos medį
Seimo Rimo Jo Seimo Rimo Jono Jankūno spaudos konferencija „Kas ir kodėl uždraudė diskusiją Seimo salėje apie PSO pandemijų sutartį?“no Jankūno spaudos konferencija „Kas ir kodėl uždraudė diskusiją Seime apie PSO pandemijų sutartį?“ apie K. Braziulis. Milijardiniai projektai be diskusijų: kas už to slypi?

Žyma: trišalė Taryba