Antradienis, 17 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Trišalė taryba atidėjo sprendimą dėl Darbo kodekso iki ketvirtadienio

www.alkas.lt
2017 03 07 20:53
0
Trišalė taryba | lps.lt nuotr.

Trišalė taryba | lps.lt nuotr.

Trišalė taryba | lps.lt nuotr.
Trišalė taryba | lps.lt nuotr.

Kovo 7 d., Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje (SADM) vyko Trišalės tarybos posėdis.

Paaiškėjo, kad nebuvo iki galo sutarta, todėl bus šaukiamas dar vienas papildomas posėdis, kuriame tikimasi galutinai išspręsti daugiausiai ginčų sukėlusius naujojo Darbo kodekso klausimus.

Daugiausiai nesutarimų kilo dėl darbo ir poilsio laiko nuostatų, viršvalandžių, atostogų, taip pat dėl profesinių sąjungų ir darbo tarybų funkcijų pasiskirstymo.

Posėdyje buvo sutarta dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pakeitimo. Nuspręsta, kad teritorinės darbo biržos organizuos savišvietos ir neformaliuoju suaugusiųjų švietimo būdu įgytų kompetencijų ar kalbos mokėjimo lygio bei kompiuterinio raštingumo vertinimą ir pripažinimą.

Taip pat sutarta tobulinti įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, darbo rinkos paslaugas ir kitas nuostatas. Pavyzdžiui, sutarta sudaryti galimybę asmenims, kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl to, kad jie atsisakė siūlomo darbo ar neatvyko į teritorinę darbo biržą, taip pat kitais atvejais, kai be svarbių priežasčių nevykdė pareigų, nepanaikinti registracijos teritorinėje darbo biržoje, suteikiant jiems asmens, praradusio bedarbio statusą statusu. Be to, nutarta konsultavimo paslaugas papildyti palaikymo darbo vietoje paslauga, kuri skirta teikti pagalbą įsidarbinusiam asmeniui – spręsti adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti bei teikti kitą pagalbą siekiant efektyvios ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką. Iš viso sutrata dėl 11 Užimtumo įstatymo nuostatų papildymo ar pakeitimo.

Ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje taip pat turėtų būti sprendžiama ir dėl naujojo Trišalės tarybos pirmininko.

Premjeras Saulius Skvernelis vis dar tikisi, kad Trišalei tarybai pavyks iki Seimo pavasario sesijos pradžios susitarti dėl pagrindinių ir daugiausiai ginčų keliančių kodekso klausimų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog jei Trišalei tarybai laiku nepavyks susitarti, naujasis Darbo kodeksas gali būti dar kartą atidėtas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Trišalė taryba tęsia siūlomo naujojo Darbo kodekso svarstymą
  2. Trišalė taryba baigė svarstyti naująjį Darbo kodeksą, visais klausimais nepavyko sutarti
  3. Seimas atmetė Respublikos Prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso
  4. Seimas nesiima tobulinti naujojo Darbo kodekso, tai darys tik po rinkimų
  5. Seimas priėmė darbuotojams palankesnes naujojo Darbo kodekso pataisas
  6. Seimas iš naujo svarstys naujojo Darbo kodekso projektą
  7. Seimas spręs, ar atidėti naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą
  8. Seimas svarstė Darbo kodekso pataisas dėl kolektyvinių darbo santykių
  9. R. Karbauskis neatmeta galimybės atidėti Darbo kodekso įsigaliojimą
  10. Premjeras paragino Seimo narius atmesti Prezidentės veto naujajam Darbo kodeksui
  11. D. Radzevičius. Naujasis Darbo kodeksas padės kurti gerovės Lietuvą? Kaip, kam ir kokią?
  12. M. Zasčiurinskas. Darbo kodeksas – ne pergalė prieš Prezidentę, bet pralaimėjimas verslui
  13. Profesinių sąjungų protesto akcija „Už pokyčius – už subalansuotą Darbo kodeksą – už veto“ (video, nuotraukos)
  14. Prie Vyriausybės palapines pasisatęs jaunimas žada grįžti pirmadienį (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Savaitgalio poilsiui negana

Tėvams – papildoma poilsio diena

2022 04 20
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?

Siūloma trumpesnė darbo savaitė visiems mažamečių tėvams

2021 10 21
Algirdas Sysas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Socialdemokratai įspėja dėl DK keitimo

2021 09 08
K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės

K. Krupavičienė apie priverstinį skiepijimą: Žmogaus orumas yra neliečiamas

2021 08 11
Valstybinė darbo inspekcija | vdi.lt nuotr.

Daugėja pažeidimų spaudžiant darbuotojus išeiti savo noru

2021 03 26
Rasa Budbergytė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti nuotolinio darbo metu patirtų išlaidų atlyginimą

2021 02 11
Skaidrumas ir viešumas – svarbu ar tik pasenęs rinkiminis šūkis?

Skaidrumas ir viešumas – svarbu ar tik pasenęs rinkiminis šūkis?

2021 02 09
2008 metų krizę Europos šalys bandė įveikti vykdydamos griežto taupymo politiką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šios priemonės tik krizę prailgino ir sustabdė ūkio atsigavimą. Todėl šiuo metu Europos komisija ir Europos šalys su dabartine pandemijos sukelta krize kovoja ne didindamos „diržų veržimą“, o skatindamos vartojimą, panašiai, kaip tai darė JAV, kuri daug greičiau nei Europa įveikė 2008 metų krizę. Vartojimas didėjimas skatina prekių ir paslaugų gamybą ir pardavimus, o tai savo ruožtu kuria naujas darbo vietas, didina pelnus verslininkams, skatina investicijas ir didina valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamas, nes auga pajamos iš tiesioginių, mokant mokesčius nuo atlyginimo ir pelno, ir netiesioginių vartojimo mokesčių ( PVM, akcizai ir pan.) Todėl vartojimo didinimas, kurį skatina atlyginimų augimas, yra naudingas ir darbuotojams, nes auga atlyginimai, ir verslininkams, nes auga pelnai, ir valstybei, nes auga pajamos į biudžetą. Viena iš vartojimo skatinimo priemonių yra Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. Lietuvoje priklausomai nuo laikotarpio MMA uždirba palyginti nedaug apie 120 000-180 000 darbuotojų. Naujasis Darbo kodeksas nustatė tvarką, kad MMA galima mokėti tik už kvalifacijos nereikalaujantį darbą, todėl uždirbančių MMA darbuotojų skaičius nuolatos mažėja. Dabar MMA „ant popieriaus“ sudaro 607 eurų, o atskaičius mokesčius minimalus atlyginimas „į rankas“ yra apie 440 -450 eurų, priklausomai nuo šeimyninės padėties ir kitų veiksnių. Retas darbuotojas, uždirbantis tokį mažą MMA, gali skirti lėšų taupymui, todėl beveik visas MMA padidėjimas išleidžiamas vartojimui. Kita teigiama MMA didinimo pusė, skatinanti vartojimą, yra ta, kad padidinus MMA pradeda kilti ir darbuotojų, dirbančių kvalifikacijos reikalaujantį darbą, atlyginimai, nes jų atlyginimai tokiu atveju susivienodina arba priartėja prie MMA. Todėl paprastai po MMA padidinimo darbdaviai pradeda didinti mažus atlyginimus už kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Trečia teigiama MMA didinimo pasekmė yra ta, kad padidinus MMA sumažėja „šešėlis“ t. y. „vokelių“ dalis darbuotojų atlyginimuose. Ketvirta, didesnis MMA didina atotrūkį tarp bedarbio socialinės paramos ir darbinių pajamų dydžių, todėl skatina bedarbius įsitraukti į darbo rinką, o ne gyventi, gaunant bedarbio ir kitas socialines pašalpas bei lengvatas. Tai labai svarbu dabar, kai bedarbiais yra apie 14% darbingo amžiaus Lietuvos žmonių. Tiek kiek sumažėja bedarbių, tiek padidėja mokesčius mokančių darbuotojų, o tai sumažina biudžeto išlaidas ir padidina biudžeto pajamas, kurias galima skirti viešojo sektoriaus finansavimui. Todėl darbuotojai gali džiaugtis didinamais atlyginimais, o verslininkai didėjančiais viešais pirkimais ir augančiais pelnais. Siekiant išvengti „politizavimo“ Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA bus paskaičiuota pagal formulę, susiejant MMA didinimą su Lietuvos Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimu ir keturių ES šalių, kuriose MMA yra didžiausias vidurkiu. 2017 m. ir 2018 m. MMA buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų VDU su priedais, kurį pateikia Lietuvos finansų ministerija. 2019 m. Trišalėje taryboje buvo pateikta Lietuvos banko siūloma MMA apskaičiavimo formulė, susiejant MMA su sekančių metų VDU prognoze be priedų. Kadangi sekančių metų prognozuojamas VDU buvo didesnis nei einamųjų metų metų, o numatomas MMA didinimas gana ženklus, Trišalėje taryboje po nedidelių diskusijų šiai formulei buvo pritarta, nors dėl formulės pakeitimo neįskaityti priedų prie atlyginimų, MMA augimas buvo 3-4 eurais mažesnis nei būtų apskaičiuotas pagal ankstesniais metais naudotą formulę. 2020 m. Trišalės tarybos posėdžiuose MMA klausimo svarstymas buvo vis atidedamas Vyriausybės atstovams teigiant, kad laukiama naujų Lietuvos ūkio prognozių. Rudeniop Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir privačių bankų ekonomistai paskelbė, kad Lietuvos ūkis sėkmingai įveikia pandemijos sukeltą krizę, Lietuvos metinis BVP gali net augti, o jei jis kris, tai labai nedaug, visiems vieningai sutariant, kad 2021 m. Lietuvos ūkis vėl sėkmingai vystysis. 2020 m. rugsėjo 30 d. Trišalės tarybos posėdyje buvo svarstoma ar MMA didinti iki 642 eurų pagal Lietuvos banko pateiktą formulę, ar pasiūlius profesinėms sąjungoms - iki 663 eurų (o jei tiksliai suapvalinti centus – 664 eurai) pagal ankstesniais metais Trišalėje taryboje naudotą formulę. Šio posėdžio metu nustebino darbdavių atstovų elgesys. Jie siūlė laužyti savo pačių susitarimus „depolitizuoti“ MMA didinimo klausimą, nedidinti MMA arba net šį klausimą atidėti po pirmo rinkimų į Seimo turą, o tai reikštų, kad MMA klausimas vėl yra „politizuojamas“, nes naujos ūkio prognozės bus paskelbtos tik metų pabaigoje. Darbdavių argumentai buvo maždaug tokie „mes pasitarėme su savo nariais ir jie pasakė, kad dėl neaiškios ateities dabar MMA didinti nereikia“. Nepateikdami jokių savo skaičiavimų darbdavių atstovai abejojo Lietuvos banko parengtomis išvadomis, nors jos yra daug atsargesnės nei optimistinės privačių bankų prognozės. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Lietuvos banko paskaičiuotas prognozes pavadino teorija, kuri neturi nieko bendro su praktika, nors Lietuvos bankas savo prognozėms naudoja daugybę ekonominių rodiklių, gaunamų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio, įvertina ir galimus teigiamus, ir neigiamus veiksnius kiekvienai Lietuvos ūkio šakai ir visai Lietuvos ekonomikai, o prognozuodamas bendradarbiauja su Europos centriniu banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Nepaisant visų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir privačių bankų ekonomistų skelbiamų optimistinių prognozių, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius gąsdino, kad dėl dabartinės ekstremalios padėties verslas galvoja apie išlikimą, todėl siūlė nesvarstyti MMA klausimo, atidėti jį po rinkimų ir grįžti galbūt kitais metais, kai situacija pagerės. R. Sartatavičius vis tik pateikė vieną argumentą, teigdamas, kad labiausiai krizės paveiktame viešbučių ir restoranų sektoriuje dirba 42 tūkst. darbuotojų, todėl dėl MMA didinimo pusė restoranų ir viešbučių iki kito sezono išvis neatsidarys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius nutylėjo, kad iš 42 000 šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų MMA gauna tik maža dalis darbuotojų, kurie dažniausiai dirba kambarių tvarkytojomis arba padavėjais, o į vietinį turizmą orientuoti viešbučiai šiemet išgyveno seniai matytą „aukso amžių“. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėjo tik didieji viešbučiai, kurie dirba su atvykstančiais iš užsienio turistais. Tokie viešbučiai trūkstant klientų jau seniai atleido didžiąją dalį kambarių tvarkytojų, o juos išgelbėti gali ne MMA įšaldymas, valstybės teikiamos subsidijos kol atsigaus užsienio turistų srautai. Panaši padėtis yra ir viešo maitinimo įstaigose. Sumažėjus lankytojų skaičiui buvo sumažintas padavėjų skaičius. O keliasdešimt papildomų eurų per mėnėsį, skirtų padavėjo atlyginimui, tikrai nei restorano, nei kavinės į bankrotą nenuves. Restoranai yra labiausiai jautrūs gyventojų pajamų mažėjimui, todėl restoranų savininkai turėtų garsiausiai reikalauti, kad šalyje didėtų atlyginimai, nes jiems augant, auga ir lankytojų skaičius restoranuose bei kitose maitinimo įstaigose. Rimtesnis darbdavių argumentas buvo dėl poveikio krovininio transporto sektoriui, nes vilkikų vairuotojų atlyginimai sudaro 1.65 MMA, o kitos jų pajamas yra dienpinigiai. Tačiau tie patys Lietuvos transporto įmonių darbdaviai nuolat skundžiasi, kad visoje Europoje trūksta vilkikų vairuotojų. Todėl MMA padidinimas padarys vilkikų vairuotojų darbą labiau patrauklų ir padidins Lietuvos transporto įmonių konkurencingumą. Net jei darbdaviai sumažins dienpinigius ir „į rankas“ vairuotojai gaus tą patį atlyginimą, vairuotojams augs pensijos ir kitos socialinės išmokos, o tai paskatins rinktis vilkiko vairuotojo darbą. Nesuprantamas ir Vyriausybės atstovų Trišalėje taryboje pasiryžimas palaikyti mažesnį MMA didinimą. Daugiausia MMA uždirbančių darbuotojų dirba privačiame sektoriuje, o valstybinėse įstaigose jų yra labai mažai. Todėl padidinus MMA valstybės biudžeto pajamos iš karto padidėtų. Tai yra labai svarbu dabar, kai prognozuojamas didelis 1.5 mlrd. valstybės biudžeto deficitas. Kodėl darbdavių atstovai nori stabdyti MMA didinimą, kuris didina vartojimą ir yra naudingas verslui, ypač dabar, kai visa Europa stengiasi skatinti vartojimą? Gali būti keli paaiškinimai. Gal darbdavių organizacijų atstovai yra susiję su „šešėliniu“ verslu? Labiausiais MMA didinimas yra nenaudingas „šešėliniam“ verslui, kuris moka darbuotojams atlyginimus „vokeliuose“. Dažnai darbdaviai, ypač statybų bei paslaugų sektoriuose, moka darbuotojams oficialų atlyginimą, kuris yra MMA dydžio ar truputį didesnis už MMA, kai darbams atlikti reikalinga kvalifikacija, o kitą dalį išmoka „vokeliuose“. Todėl tiek, kiek padidėja MMA, tiek sumažėja „šešėlinis“ atlyginimas, o valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų. Gal darbdavių atstovai „politikuoja“ ir nori pakenkti dabartinei valdančiai koalicijai, kad rinkimus laimėtų jiems labiau palankios partijos? Prieš Seimo rinkimus Vyriausybei priėmus nepopuliarų sprendimą nedidinti MMA pagal iš anksto sutartą, keleri metai veikiančią ir „depolitizuotą“ MMA apskaičiavimo formulę, valdančios koalicijos reitingai kristų. O gal darbdavių atstovai tai daro paprasčiausiais dėl to, kad jiems trūksta ekonominio išsilavinimo ir bendras ūkio problemas bando spręsti priemonėmis, kurios tiktų spręsti problemas įmonės lygiu, laikant darbo užmokestį sąnaudomis, o ne investicijomis į vartojimą? Tai irgi neturėtų stebinti, nes dažnai darbdavių organizacijoms vadovavo ar vadovauja buvę kompartijos ir komjaunimo funkcionieriai, kagėbistai, žurnalistai bei kiti asmenys, neturintys ekonominio išsilavinimo. Koks bebūtų paaiškinimas darbdavių atstovų veiksmai Trišalėje taryboje svarstant MMA padarė žalą visų Lietuvos darbdavių įvaizdžiui, kuris ir be to Lietuvoje nebuvo geras. Autorius yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius, Trišalės tarybos pakaitinis narys

R. Garuolis. Darbdavių atstovai kompromituoja darbdavius

2020 10 07
Už darbą lauko sąlygomis turi būti mokama kompensacija

Už darbą lauko sąlygomis turi būti mokama kompensacija

2020 10 06
vRugsėjo 1-oji | smm.lt nuotr.

Rugsėjo 1-ąją tėvai gali pasinaudoti galimybe palydėti vaiką į mokyklą

2020 08 30
Rodyti daugiau

Naujienos

J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Neapmokestinamųjų pajamų dydis kils iki 540 eurų

2022 05 17
Biudžetas | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime priimtas patobulintas 2022 m. biudžetas

2022 05 17
Išvežami „Azovstal“ gynėjai | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio

2022 05 17
Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)
Lietuvoje

Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)

2022 05 17
Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas
Gamta ir ekologija

Praplečiamas Punios šilo gamtinio rezervato plotas

2022 05 17
Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka
Architektūra

Preiloje šventė – duris atveria atsinaujinusi Biblioteka

2022 05 17
„Pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu“: vienatvė – paskutinė ir stipriausia varžovė (video)
Kultūra

„Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)

2022 05 17
V. Zelenskis sveikina Ukrainos karius | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Ukrainos kariai prie Charkovo išstūmė okupantus už valstybinės sienos

2022 05 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žaliakalnis apie Romo Kalantos metai bus paminėti lietuviškais filmais (video)
  • Pastebėjimas apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Baniute apie D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Neapmokestinamųjų pajamų dydis kils iki 540 eurų
  • Seime priimtas patobulintas 2022 m. biudžetas
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio
  • Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant duomenis socialiniuose tinkluose? (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus peržiūrėta: 576; komentarų: 9
  • K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai peržiūrėta: 454; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija? peržiūrėta: 453; komentarų: 19
  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 436; komentarų: 24
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 422; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 411; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Tėvams – papildoma poilsio diena

by Ditė Česėkaitė
2022 04 20
0
Savaitgalio poilsiui negana

Socialinių reikalų ir darbo komitetas po svarstymo pritarė Vyriausybės pateiktam Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektui , kurio tikslas – tėvams...

Skaityti toliau

Siūloma trumpesnė darbo savaitė visiems mažamečių tėvams

by Ditė Česėkaitė
2021 10 21
0
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?

Seimo narys Lukas Savickas siūlo keisti Darbo kodeksą ir jame įtraukti sąlygą, kad vaikus iki trejų metų auginantys tėvai, anksčiau...

Skaityti toliau

Socialdemokratai įspėja dėl DK keitimo

by Ditė Česėkaitė
2021 09 08
0
Algirdas Sysas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Valdantieji antrą kartą mėgins pakeisti Darbo kodeksą (DK), kad šis negaliotų „neatidėliotinais atvejais“ vykdant „būtinas užduotis“. Pirmas toks bandymas rugpjūčio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žaliakalnis apie Romo Kalantos metai bus paminėti lietuviškais filmais (video)
  • Pastebėjimas apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Pajūrietis apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti
  • Baniute apie D. Vaiškūnienė, J. Vaiškūnas. Mirė paprastas žmogus
  • Nespecialistė apie Plaunančių siurblių robotų tipai: viskas, ką turite žinoti

Kitas straipsnis
Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai