Trečiadienis, 23 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Paveldas – dovana iš praeities ateičiai

www.alkas.lt
2022-09-23 07:30:34
2

Rugsėjo 21 d. Valstybinė kultūros paveldo komisija Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio spaudos konferencijos metu pristatė pranešimą apie kultūros paveldo apsaugos raidą, būklę ir pažangą.

Tai nauja Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcija ir toks pranešimas buvo pristatomas pirmą kartą.

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės žinovė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.

12 nepriklausomų, deleguotų ir skiriamų įvairių sričių ekspertų gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.

Pranešimą skaitė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, pristatyme ir diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza ir Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos Seimo nariai bei Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimas – tai apibendrinta ilgalaikės ir nuolatinės institucijos kauptos, analizuotos ir sistemintos žinios, kurios gautos svarstant įvairias strategines paveldosaugos problemas, visuomenėje kylančius klausimus bei susitinkant su ja ir institucijomis, vykdant išvažiuojamuosius posėdžius, kuriuose išgirstami vietos bendruomenės bei specialistų pastebėjimai dėl paveldo apsaugos.

Tokiu būdu, išklausius įvairias nuomones, galime pareikšti savo, kaip žinovo nuomonę.

„Pranešimą dedikavome tvaraus paveldo sumanymui pritardami „Europos paveldo dienų“ tematikai, o drauge siekdami atkreipti dėmesį, kad paveldas ir yra tvarumas, arba tvaru tuomet, kai paveldą suvokiame kaip iš praeities išlikusį išteklių, svarbų trimis klasikiniais tvarumo aspektais – ekonominiu, socialiniu ir aplinkos.

Pranešimui sukūrėme ir vaizdinį identitetą –  begalybės ženklą, nes paveldas yra praeitis, dabartis ir ateitis, o paveldo vertės daro poveikį aplinkai ir turėtų veikti kaip galinga šiuolaikinės paveldosaugos varomoji jėga“, – teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Tvarumas aplinkos bruožu yra labiausiai pabrėžiamas Lietuvoje ir dažnai susiaurinamas iki energetinio veiksmingumo, tačiau tvarumo sampratos nederėtų susiaurinti, o reikėtų plėtoti tokią tvarumo sampratą, kokia pripažįstama tarptautinėje bendruomenėje.

Valstybine kultūros paveldo komisija | Asociatyvi nuotr.
Valstybine kultūros paveldo komisija | Asociatyvi nuotr.

Paveldas – nacionalinio saugumo turtas, kurio apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys (kalbant ne tik apie finansinę paramą, bet ir apie moralinės šio valstybės turto reikšmės puoselėjimą).

Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo išsaugojimas viena iš esminių pirmenybių valstybės mastu.

Ypač tai svarbu karo Ukrainoje kontekste, nes paveldui ir su juo susijusiai tautos tapatybei kyla grėsmė – paveldas ne tik ne saugomas, bet tampa ir ekonominiu bei politiniu taikiniu.

Svarbu pažymėti, kad pasikeitė ir institucijų požiūris į karo grėsmę ir jei anksčiau paruošiamieji darbai buvo daromi tik formaliai, jau prasidėjus Rusijos agresijai ir jai besitęsiant supratome, kad paveldo naikinimas gali būti tikras, tad svarbu kurti priemones kaip maksimaliai būtų galima apsaugoti paveldą ir kitais, UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje, nenumatytais būdais.

Šį teiginį pagrindžia ir tai, kad Kultūros ministerijos iniciatyva tobulinami teisės aktai, kurie aktualūs UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos kontekste.

Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat prisideda prie šių darbų.

Strateginis kultūros paveldo apsaugos pribrendęs darbas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo keitimas.

Dabartinė paveldosaugos sistema yra paini, kultūros paveldą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai neaiškūs ir įvairiai interpretuojami, dėl to paveldosaugos problemų įvardinimas bei minėto įstatymo keitimas, tikimės, bus išdiskutuotas su visuomene bei profesine bendruomene ir nesukels susipriešinimo tarp skirtingai manančių ir kultūros paveldą vertinančių asmenų.

Esant aiškioms kultūros paveldo apsaugoje naudojamoms sąvokoms, vykdomoms procedūroms, tarptautinių teisės aktų nuostatų integravimo praktikoms (kaip pvz. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija), atsiras mažesnės galimybės interpretacijoms ir į procesą bus įnešta daugiau aiškumo ir skaidrumo.

Kultūros ministerija, kaip kultūros paveldo politiką formuojanti institucija, rodo išskirtinę kompetenciją ir lyderystę šio įstatymo kūrime, kaip priklauso.

Valstybinė kultūros paveldo komisija aktyviai dalyvavo Kultūros ministerijoje vykusiose institucijų ir žinovų pasitarimuose bei diskusijose.

„Iki jų pateikėme Kultūros ministerijai probleminių aspektų sąrašą su argumentacija.

Pavyzdžiui, pasisakyta dėl galiojančiame Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įvardintų sąvokų ir jų apibrėžčių, kurios neaiškios tiek žinovams, tiek visuomenei, todėl jos turi būti tobulinamos, identifikuotos problemos dėl kultūros paveldo atkūrimo ir autentiškumo, statuso „saugomas“, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų ir kitų subjektų kompetencijų, vertybių pradinės ir teisinės apsaugos, specialiųjų planų rengimo ir kt.“ – teigia Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Pastaraisiais metais didelis dėmesys buvo skiriamas Pasaulio paveldo sąraše esančioms Lietuvos vertybėms bei UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijai.

Pranešime pabrėžiamos šios konvencijos įgyvendinimo problemos ir galimi sprendimo būdai, taip pat skirtas dėmesys ir Lietuvoje atliekamų kultūros paveldo tyrimų archyvavimui, saugojimui, sisteminimui ir viešinimui.

Atkreipiamas dėmesys į pradėtą nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesą ir jo apimtis – šiuo metu inventoriuje yra duomenys apie 460 vertybių.

Deja, inventorizavimo procese kol kas dalyvauja tik 4 fiziniai asmenys ir tik 4 savivaldybės, nors pareiškusios norą buvo 7 savivaldybės (rugsėjo 13 d. duomenimis).

Didžiausią darbą atlieka Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai ir Kultūros paveldo centro žinovai.

Atsižvelgiant į tokias inventorizavimo apimtis ir suinteresuotumą, sutvarkyti inventorių užtruks dešimtmečius, todėl būtina skatinti savivaldybes prisidėti prie inventorizavimo darbų, nes kaip pastebėta, savivaldybių paveldosaugininkai profesionalūs ir suinteresuoti paveldo apsauga, todėl jų indėlis inventorizuojant paveldą būtų ženklus.

Pagirtinas kai kurių Lietuvos savivaldybių finansinis indėlis į kultūros paveldo apsaugą ir teigiamo požiūrio skatinimas.

Pastaraisiais metais pastebima akivaizdi savivaldybių skiriamų lėšų paveldui augimo tendencija, tai pat džiugu ir dėl to, kad Kultūros ministerijai kasmet pavyksta padidinti finansavimą paveldo tvarkybai.

Tiek visuomenė, tiek Valstybinė kultūros paveldo komisija pastebėjo tendenciją, jog istorinių ansamblių teritorijų pritaikymas yra sprendžiamas paveldo išsaugojimui nenaudinga linkme, jas padalinus į atskirus skirtingo reikšmingumo lygmens sklypus.

Apie šią išvadą ir kitas sistemines problemas yra pasisakoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos atliktame Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrime, kurio pristatymas bus spalio 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Spaudos konferencijoje dalyvavo institucijų, kurių žinovu ir patarėja yra Valstybinė kultūros paveldo komisija, atstovai.

Lietuvos Prezidento patarėjo Mindaugo Bundzos nuomone, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimas – naujiena, kuri turėtų tapti gerąja praktika.

Šios institucijos ekspertinę patirtį reikia pasitelkti dar pačioje proceso pradžioje, kad ji galėtų tinkamu laiku identifikuoti problemas ir pateikti savo nuomonę konkrečiu atveju.

Pasak patarėjo, paveldas – ne problema ar iššūkis, o savasties dalis.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, dėkodamas Valstybinei kultūros paveldo komisijai už dėmesį kultūros paveldui pastebėjo, jog bendradarbiavimas su ja vyksta nuolatos ir džiugu, kad visos kultūros paveldo lauke dirbančios institucijos dirba kryptingai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities
  2. G. Karosas: Kultūros paveldas visą laiką atsilygina atradimais (video)
  3. Būtina tobulinti su paveldu susijusią teisėkūrą
  4. Savivaldybių dėka skiriamos lėšos kultūros paveldui didėja
  5. Kultūros paveldo ateitis regionuose. Kokia ji?
  6. Kultūros paveldo apskaita Lietuvoje ypač svarbi grėsmės akivaizdoje
  7. Iš JAV atgabentas žymaus išeivio architekto inžinieriaus Jono Muloko archyvas perduotas Lietuvai
  8. Statybos istoriniuose ansambliuose – meškos paslauga kultūros paveldui
  9. Patvirtintas veiksmų planas kuriant veiksmingesnę paveldosaugos sistemą
  10. Atsakingos įstaigos raginamos išsaugoti Kauno Ąžuolyno vientisumą
  11. Siūloma pertvarkyti Kultūros paveldo centrą
  12. Trakuose – po autobusų stoties priedanga – gremėzdiškas „Rimi“ prekybos centras
  13. Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis?
  14. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga
  15. Liubavo dvaro sodyba paskelbta kultūros paminklu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Problemų yra. Pavyzdžiui, Palangos Botanikos sodo teritorijoje stovi koplyčia su joje atliktu kultūrinio paveldo statusą turinčiu LDK Kęstučio dukters LDK kunigaikštienės Birutės (Vytauto Didžiojo motina) vitražu (a. a. arch. L. Pocius). Tačiau “nežinomi architektai” vitražą koplyčios viduje užstatė altoriniu paveikslu, užrakino duris ir ši kultūrinio paveldo statusą turinti vitražinė kompozicija visuomenei bei turistams tapo nebeprieinama.
    Valstybinė kultūros paveldo komisija “nežinomus architektus” turėtų sudrausminti, nes jų saviveikla griauna valstybės istorijos pamatą.

    Atsakyti
  2. P.Skutas says:
    3 metai ago

    Teoriniai pranešimai – tokie kaip šis – yra sovietinio tipo kalbėjimai apie nieką. Reikia kalbėti apie konkrečius objektus ir padarytus ar nepadarytus sprendimus dėl jų tvarkymo, išsaugojimo, kalbėti, svarstyti viską labai detaliai ir viešai. Ataskaitose turėtų būti konkrečių atliktų darbų vertinimai, o jų pristatymuose diskutuojama, reiškiama nuomonė dėl to kas kūrybiškai padaryta išsaugant ar neišmanėlškai sunaikinant paveldą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23
Susisiekimas, neįgalieji | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia

2025 07 23
Žuvys
Lietuvoje

Per pusmetį į vandenis išleista virš 17 mln. žuvų jauniklių

2025 07 23
Žvyrkelis
Lietuvoje

Žvyrkelių asfaltavimo programa įgauna pagreitį

2025 07 23
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai |
Lietuvoje

Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas

2025 07 23
Namų atnaujinimas
Lietuvoje

Namų atnaujinimui numatyta 26 mln. eurų paramos

2025 07 23
Pinigai
Lietuvoje

Tyrimas: kuo lietuviai keistų II pensijų pakopą

2025 07 23
Kompiuteris ir šuo
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama

2025 07 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime
  • Quiet Grunge revoliucija: pilkos ir smėlinės spalvos sugrįžta
  • Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia
  • Kaip išsirinkti sportinę aprangą moterims?

Kiti Straipsniai

Raminta Popovienė

Ministerija siūlo koreguoti stojančiųjų į aukštąsias mokyklas balus

2025 07 23
Tautosakos archyvas

Lietuvių tautosakos archyvui – 90: šiai progai įprasminti Valstybės pažinimo centre atidaroma speciali paroda

2025 07 23
Kad būtų užtikrinta būtinoji pagalba, kasdien šalyje reikia per 300 donorų kraujo

NKC prašo skubiai paaukoti kraujo, senka beveik visų grupių atsargos

2025 07 23
Gedimino pilies kalnas

„Šventaragis“: ant Gedimino pilies kalno vyks koncertai su ausinėmis ir ateities vizijos

2025 07 23
Kremzliniam audiniui būdingo karkaso su inkapsuluotomis užląstelinėmis pūslėmis panaudojimo kremzlės gydymui schema

Lietuvių mokslininkai kuria ateities gydymą osteoartritui

2025 07 23
Ignalina atšventė 159 gimtadienį

Ignalina atšventė 159 gimtadienį

2025 07 23
„Kartų kaita“, 1976 m.

Susitikimas su menotyrininke Danguole Ruškiene

2025 07 22
Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje

2025 07 22
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

2025 07 22
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą

Kada išvysime neseniai aptiktas karališkąsias insignijas ir kitus radinius?

2025 07 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Aktualioji istorija“: Šiaurinė Sarmatija Klaudijaus Ptolemajo žemėlapyje

„Aktualioji istorija“: Šiaurinė Sarmatija Klaudijaus Ptolemajo žemėlapyje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai