Antradienis, 24 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

A. Juozaitis: Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės

Živilė Kavaliauskaitė, www.skrastas.lt
2012-10-28 13:57:18
47
PERŽIŪROS
8
A. Juozaitis: Imperijos nyksta, bet lieka imperiniai žmonės
Ar­vy­das Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me su šiau­lie­čiais pri­sta­tė pje­sę „Šir­dis Vil­niu­je“. Per is­to­ri­jos pri­zmę au­to­rius pa­žvel­gė į nū­die­ną | siauliukrastas.lt, G.Baranausko nuotr.
Ar­vy­das Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me su šiau­lie­čiais pri­sta­tė pje­sę „Šir­dis Vil­niu­je“. Per is­to­ri­jos pri­zmę au­to­rius pa­žvel­gė į nū­die­ną | siauliukrastas.lt, G.Baranausko nuotr.

Kal­bė­da­mas apie šių die­nų lie­tu­vių ir len­kų san­ty­kius, ra­šy­to­jas, pub­li­cis­tas, fi­lo­so­fas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Ar­vy­das Juo­zai­tis Šiau­liuo­se pri­sta­tė is­to­ri­nį tra­gi­far­są „Šir­dis Vil­niu­je“. Pa­sak A. Juo­zai­čio, nors Lie­tu­va, bu­vu­si ga­lin­giau­sia im­pe­ri­ja, su­ny­ko, im­pe­ri­nio bū­do žmo­nės li­ko.

He­ro­jai su­si­tin­ka po mir­ties

„Pa­ga­liau da­rau, ko no­rė­jau vi­są gy­ve­ni­mą – ra­šy­ti. Dvejus su puse me­tų tik ra­šau. Man ar­ti­ma dra­ma­tur­gi­nė gys­la“, – sa­kė A. Juo­zai­tis su­si­ti­ki­me, ku­ris vy­ko Šiau­lių uni­ver­si­te­te.

Vie­ną iš A. Juo­zai­čio pje­sių Šiau­lių dra­mos teat­re nu­ma­to sta­ty­ti re­ži­sie­rius Gy­tis Pa­de­gi­mas.

A. Juo­zai­čio is­to­ri­nis tra­gi­far­sas „Šir­dis Vil­niu­je“ (re­ži­sie­riai Jo­nas Vait­kus, Al­ber­tas Vi­džiū­nas) šį se­zo­ną ro­do­mas Vil­niaus jau­ni­mo teat­re.

Pag­rin­di­niai pje­sės „Šir­dis Vil­niu­je“ vei­kė­jai – bol­še­vi­kų ko­mi­sa­ras Fe­lik­sas Ed­mun­di­no­vi­čius Dzer­žins­kis ir Žeč­pos­po­li­tos mar­ša­las Juo­za­pas Kle­men­sas Pil­suds­kis – Vil­ni­jos kraš­to kai­my­nai. Mo­kę­si to­je pa­čio­je gim­na­zi­jo­je Vil­niu­je. Abu len­kų kil­mės, įra­šy­ti Lie­tu­vos ba­jo­rų kny­go­se. Abu – Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tai, ka­lin­ti Len­ki­jos ci­ta­de­lė­je.

Abu grio­vė Ru­si­jos im­pe­ri­ją. F. Dzer­žins­kis po mir­ties at­gu­lė Krem­liaus sie­no­je. J. Pil­suds­kio šir­dis pa­lai­do­ta Vil­niu­je.

Dra­mo­je šie he­ro­jai Šv. Te­re­sės baž­ny­čios rū­siuo­se su­si­tin­ka po mir­ties – 1936 me­tais, kai J. Pil­suds­kio šir­dis lai­do­ja­ma Vil­niu­je.

Vė­liau prie he­ro­jų pri­si­jun­gia ra­šy­to­jas Ba­lys Sruo­ga, poe­tas Čes­lo­vas Mi­lo­šas, Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių pa­li­kuo­nis Jur­gis Gied­rai­tis.

Gin­čo ašis – šir­dis. F. Dzer­žins­kis pje­sė­je sa­ko, kad J. Pil­suds­kio šir­dis Vil­niu­je – tik mė­sos ga­ba­las.

Gy­va is­to­ri­ja

Pa­sak A. Juo­zai­čio, nors Lie­tu­va, bu­vu­si ga­lin­giau­sia im­pe­ri­ja, su­ny­ko ir su­si­trau­kė, bet im­pe­ri­nio bū­do žmo­nės li­ko.

„Mū­sų krau­jas la­bai stip­rus tar­nau­ti ki­tiems. Da­bar idė­jų Lie­tu­vo­je trūks­ta, nes trūks­ta kri­ti­nės ma­sės žmo­nių, – sa­kė A. Juo­zai­tis. – Į Len­ki­ją bu­vo įsi­die­gia­ma la­bai grei­tai ir leng­vai, nes ir Že­mai­ti­ja len­kiš­kai šne­kė­jo. Jei Lie­tu­vo­je tu dar bu­vai lie­tu­vis, kal­ban­tis len­kiš­kai, Len­ki­jo­je – jau vi­siš­kas len­kas. Iš am­žių atė­jęs Lie­tu­vos už­tai­sas – šių žmo­nių gy­ve­ni­mo ener­gi­ja.“

Ar­vy­do Juo­zai­čio nuo­mo­ne, lie­tu­vių taps­mas sa­vi­mi yra su­si­jęs su at­si­sky­ri­mu nuo len­kų kul­tū­ros | skrastas.lt, G.Baranausko nuotr.
Ar­vy­do Juo­zai­čio nuo­mo­ne, lie­tu­vių taps­mas sa­vi­mi yra su­si­jęs su at­si­sky­ri­mu nuo len­kų kul­tū­ros | skrastas.lt, G.Baranausko nuotr.

F. Dzer­žins­kio at­ve­ju A. Juo­zai­tis sa­kė pa­nau­do­jęs hi­po­te­zę, kad ga­li­ma ap­vers­ti bly­ną, bet jis vis tiek ke­pa ant tos pa­čios ug­nies.

Ir pa­tei­kė prie­šy­bę: F. Dzer­žins­kis Su­val­kuo­se lau­kė Var­šu­vos paė­mi­mo, jau bu­vo su­for­ma­vęs Len­ki­jos re­vo­liu­ci­nę vy­riau­sy­bę; J. Pil­suds­kis, tas pa­ts lie­tu­vis že­mai­tis, su­tel­kė len­kus ir at­mu­šė bo­lše­vi­kus.

A. Juo­zai­tį ste­bi­na, kad aist­ros, su­si­ju­sios su šiais is­to­ri­jos mo­men­tais, te­bė­ra gy­vos ir po 100 me­tų.

Kul­tū­ros ag­re­si­ja

Len­kų ir lie­tu­vių te­ma bu­vo ir klau­si­muo­se, ku­rie do­mi­no į su­si­ti­ki­mą su A. Juo­zai­čiu atė­ju­sią pub­li­ką. Pa­tei­kia­me ke­le­tą klau­si­mų ir at­sa­ky­mų.

– Kaip su­si­klos­tė J. Pil­suds­kio, F. Dzer­žins­kio šei­mų li­ki­mai?

– Ne­su is­to­ri­kas, vai­kų li­ki­mais ne­si­do­mė­jau. Daž­niau­siai ge­ni­jų vai­kai – gam­tos poil­sis.

J. Pil­sud­sio bro­lis Bro­nis­la­vas vė­liau ta­po di­džiuo­ju Sa­cha­li­no ty­ri­nė­to­ju, nu­si­žu­dė Pa­ry­žiu­je.

Vie­nas fak­tas, su­si­jęs su Pil­suds­kiais, pri­bloš­kė. Prieš ke­lias die­nas re­ži­sie­rius J. Vait­kus pa­ro­dė ru­sų kal­ba iš­leis­tą B. Pil­suds­kio biog­ra­fi­ją.

At­si­ver­čiau nuo­trau­ką, po ku­ria pa­ra­šy­ta, jog jis am­žių san­dū­ro­je gy­ve­nęs Vil­niu­je, Žy­gi­man­tų gat­vė­je 24. Tas na­mas šian­dien sto­vi ir liu­di­ja se­ną­jį Vil­nių. Šia­me na­me pas sa­vo dė­dę, aš, bū­da­mas pen­ke­rių me­tų, mie­go­da­vau, žais­da­vau. Pa­si­ro­do, bu­vau ta­me pa­čia­me kam­ba­ry­je, kur Pil­suds­kis mie­go­jo.

– Kas nu­tin­ka, kai išy­ra im­pe­ri­jos, vals­ty­bės? Ko­kios jų to­li­mes­nio bend­ra­vi­mo ga­li­my­bės?

– Vei­kia gy­ve­ni­mo ener­gi­jos dės­niai.

Len­ki­jos kul­tū­ra Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ko ge­ro, yra pa­ti ag­re­sy­viau­sia. Nė­ra Eu­ro­poje vals­ty­bės, kur 98 pro­cen­tai gy­ven­to­jų bū­tų va­di­na­mos ti­tu­li­nės na­ci­jos žmo­nės. Tai – stip­rus asi­mi­lia­ci­jos me­cha­niz­mas.

Jei­gu lie­tu­vių kul­tū­ra ne­bus kul­tū­riš­kai ag­re­sy­vi, ji trauk­sis ir nyks.

Puns­ko lie­tu­viams yra leis­tas ma­žy­tis ran­kos pirš­te­lis, o Lie­tu­vo­je yra vi­sa Len­ki­jos ran­ka.

Prieš šimt­me­tį lie­tu­viai kal­bė­jo to­bu­lai len­kiš­kai. M. K. Čiur­lio­nio laiš­kai ra­šy­ti len­kiš­kai, Mai­ro­nio pir­mie­ji ei­lė­raš­čiai – len­kų kal­ba.

Lie­tu­vių taps­mas sa­vi­mi yra su­si­jęs su at­si­sky­ri­mu nuo len­kų kul­tū­ros.

Ma­žiau­siai 100 me­tų rei­kės, kad tar­pu­sa­vy­je bū­tų ga­li­ma bend­rau­ti be aist­rų.

Idė­jos ga­lia

– Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie tai, kad Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja Sei­mo rin­ki­muo­se su­rin­ko be­veik 6 pro­cen­tus?

– Vie­na iš 5 pro­cen­tų per­žen­gi­mo są­ly­gų – ab­sor­buo­ti ru­sai.

Są­jū­džio me­tais Vil­ni­jos kraš­te stip­riau­siai vei­kė „Je­dinst­vo“. Po 20 me­tų ru­sai su­ti­ko iš­brauk­ti sa­vo var­dą „ru­sų al­jan­sas“ ir tap­ti len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos da­li­mi.

– J. Pil­suds­kiui pa­ka­ko 20 me­tų nu­tau­tin­ti Vil­niaus kraš­tą. Kaip tai paaiš­kin­ti?

– Bu­vo nea­pib­rėž­ta pa­dė­tis, o dir­va pa­ruoš­ta. Žmo­nės ne­bu­vo su­vie­ny­ti į vie­nin­gas švie­ti­mo įstai­gas, kai­mas bu­vo pa­lik­tas sa­viei­gai.

Kal­bė­ti len­kiš­kai bu­vo „ho­no­ras“, aukš­tes­nis so­cia­li­nis ly­gis. Pra­by­li len­kiš­kai, iš­trūks­ti iš sa­vo kem­sy­no.

Tai, kad lie­tu­viai iš­trūk­da­mi ėmė sau­go­ti lie­tu­viš­ku­mą, yra ste­buk­las.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Juozaitis. Liberalus teroras – III
  2. A.Juozaitis. Lenkija kurčia
  3. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  4. I. Šimelionis. Mano pilsudskiada

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kažin says:
    13 metų ago

    Beje, be “Rusų alijanso” dar buvo “Rusų sąjunga”, kurios LLRA, jeigu neklystu, “neabsorbavo”. Taigi, būtų įdomu žinoti, kiek gi įtakos čia turi rusų “absorbavo” veiksnys. Manau, kad nuodugniau paanalizavus gali pasirodyti, kad tas “absorbavimas” ne toks jau reikšmingas yra.

    Atsakyti
    • Andrius says:
      13 metų ago

      Pasižiūrėkite balsavimo rezultatus Klaipėdoje – Danės, Baltijos, Marių ir Pajūrio apygardose – vidutiniškai jose apie 8proc balsavo už LLRA. Neteko girdėti, kad Klaipėdoje gyventų tiek lenkų. Belieka rusų balsai.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        13 metų ago

        Visgi, matyt, tai, kad LLRA peržengė 5% slenkstį, lėmė Prunskienės elektoratas.

        Atsakyti
  2. Žygeivis says:
    13 metų ago

    Visa tai (ir dar daug kitų problemų) yra “nulinės” pilietybės įstatymo reali pasekmė.

    O šis įstatymas bei nuosavybės negrąžinimas tikriesiems savininkams yra pasekmė atsisakymo 1938 m. Konstitucijos.

    Atsakyti
  3. Viestartas says:
    13 metų ago

    Imperiniai žmonės – ar čia gerai, ar čia blogai?

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      13 metų ago

      Pasaulio istorija jau daug kartų įrodė, kad visos imperijos galų gale “suvalgo” jas sukūrusias tautas, kurios palengva ištirpsta imperijos nukariautų tautų masėje, o imperijai neišvengiamai žlungant, prarandamos ne tik užkariautos žemės, bet ir nuosavos etninės teritorijos.

      Ir Lietuvių Tauta bei jos sukurta viduramžių Lietuvos imperija čia ne išimtis.

      Atsakyti
  4. ugn says:
    13 metų ago

    bažnyčios vaidmuo lenkinime, kaip visad, tyliai apeinamas…

    Atsakyti
  5. M.P. says:
    13 metų ago

    Keliausiu pažiūrėt spektaklio. Labai smalsu ir įdomu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

R. Kaunas iš Kijevo: negalime pasiduoti Rusijos agresijai
Lietuvoje

R. Kaunas iš Kijevo: negalime pasiduoti Rusijos agresijai

2026 02 24
Pinigai
Lietuvoje

„Sodra“ pristatė gyventojų darbo pajamų apžvalgą

2026 02 24
Knygų mugė
Lietuvoje

Į Vilniaus knygų mugę – specialūs viešojo transporto maršrutai

2026 02 24
Susitikimas su pramonininkais
Lietuvoje

Aplinkos ministras susitiko su pramonininkų atstovais

2026 02 24
Gatvių remontas
Lietuvoje

Sostinė džiaugiasi mažėjančiu duobių skaičiumi

2026 02 24
Profesinis mokymas
Lietuvoje

Žiemos priėmimas į profesines mokyklas pritraukė rekordiškai daug mokinių

2026 02 24
Volodymyras Zelenskis
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Ketveri metai, kai Putinas „ima Kijevą per tris dienas“

2026 02 24
Valentinas Juraitis fotografavimo išvykų metu 2017 m.
Kultūra

Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“

2026 02 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Putino epochos galas
  • Marija apie Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“
  • Mikabalis apie Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
  • Marija apie A. Antanaitis. Šalis ta Lietuva vadinas…

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Kaunas iš Kijevo: negalime pasiduoti Rusijos agresijai
  • „Sodra“ pristatė gyventojų darbo pajamų apžvalgą
  • Į Vilniaus knygų mugę – specialūs viešojo transporto maršrutai
  • Aplinkos ministras susitiko su pramonininkų atstovais

Kiti Straipsniai

Arvydas Juozaitis pristato savo knygą Šiausliuose

I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!

2026 02 16
Arvydas Juozaitis, knyga „Tikra Sąjūdžio istorija“ (I knyga)

Gruodžio 11 d. ten kur gimė Sąjūdis – Arvydo Juozaičio knygos apie Sąjūdį sutiktuvės

2025 12 10
Jalbžykovskis, Šapoka, Grušas

Gintautas Šapoka kreipiasi į Lietuvos katalikų Bažnyčios hierarchus: prašo užtikrinti lietuviškas pamaldas Vilniaus vyskupijos bažnyčiose

2025 12 08
Vytautas Sinica kviečia į istorinės pergalės prie Musninkų, Širvintų ir Giedraičių prieš Želigovskio okupacinę kariuomenę 105 metinių minėjimą

V. Sinica. Želigovskis Vilnių okupavo ar išvadavo?

2025 11 21
Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, S. Paškevičiaus nuotr.

A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…

2025 11 10
Dr. Nijolė Tuomienė Seimo konferencijoje apie Vilniaus krašto lietuvių tapatybę

N. Tuomienė: Kas lėmė pietryčių Lietuvos gyventojų kalbos ir tapatybės kaitą

2025 10 30
Vilniui vaduoti sąjungos agitacinis lapelis „O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!“, XX a. 4 deš. | Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotr.

Seime – konferencija apie okupuoto Vilniaus gyvenimą 

2025 10 13
Tautinės spalvos

K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai

2025 10 13
Kęstutis K. Urba

K. K. Urba. Švedijos kultūros kanonas

2025 09 27
Neeilinis Nacionalinio susivienijimo suvažiavimas 2025-09-06

K. K. Urba. Siūbuojantis Nacionalinio susivienijimo laivas

2025 09 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Putino epochos galas
  • Marija apie Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“
  • Mikabalis apie Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai
  • Marija apie A. Antanaitis. Šalis ta Lietuva vadinas…
  • +++ apie V. Zelenskis: Ketveri metai, kai Putinas „ima Kijevą per tris dienas“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
© Carsten Erler | Dreamstime.com

Lietuva taps nutukusių vaikų šalimi?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai