Nuo liepos vidurio astronomijos mėgėjus ir profesionalus vėl ėmė džiuginti astronominės sutemos. Rugpjūtis leis džiaugtis dangaus žiedais dar ilgiau, o ir naktys bus dar pakankamai šiltos, nors mėnesio pabaigoje pasitaiko nedidelių šalnų dirvos paviršiuje.
Vos sutemus pirmiausiai pražys Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: Vega, Denebas ir Altayras. Apie vidurnaktį šis dangaus vizualinis darinys kulminuos pietuose. Žemiau jų neryškus Skydo žvaigždynas, kurį drąsiai galime vadinti lietuvišku. Anksčiau šis dangaus lopinėlis Hevelijaus dangaus kataloge buvo vadinamas Sobieskio skydu. Taip buvo pagerbtas garsusis LDK karvedys Sobieskis, kurio vadovaujama kariauna apgynė krikščioniškąją Europą nuo turkų invazijos. Galiausiai iš ankstesnio pavadinimo liko žodis skydas.
Dar žemiau išsidraikęs Šaulys. Tai pietinis žvaigždynas ir mūsų platumoje pakyla tik viršutinioji jo dalis. Esant idealioms oro sąlygoms, galima bandyti per teleskopą surasti garsiuosius: Lagūnos, Omegos ir Trigubą ūkus. Gausu čia ir padrikųjų bei kamuolinių žvaigždžių spiečių, bet gerą vaizdą pavyks pamatyt nukeliavus bent jau į pietų Europą ar šiaurės Afriką. Garsus šis zodiako žvaigždynas ir tuo, jog jame yra Paukščių Tako galaktikos centras, o jame labai masyvi juodoji skylė. Ją galime laikyti pirmąją, kurios egzistavimas buvo įrodytas praktiškai, o didžiausias indėlis ir laurai atitenka Hablo kosminiam teleskopui. Vakaruose ryškiausias bus Arktūras, o šiaurės rytuose – Kapela (lietuviškas pavadinimas Tikutis).
Artėjant aušrai vaizdas keisis: Didysis Vasaros Trikampis jau leisis vakaruose, o rytuose tekės įspūdingasis Orionas (Šienpjoviai), kuris mums primins, kad vasara amžinai netruks ir ateis snieguota bei speiguota žiemužė. Įdomu tai, kad paryčiais Didieji Grįžulo Ratai šiaurėje ritinėsis pažeme lyg ne juokais norėdami nusileisti ir išbandyti medinių ratų tvirtumą.
Saulė keliaus Vėžio žvaigždynu iki 12 dienos, kai pereis į Liūtą. Dienos ilgumas trumpės beveik 2 valandomis nuo 15 valandų ir 50 minučių iki 13 valandų ir 48 minučių.
Mėnulio fazės šį mėnesi pasiskirstys taip: pilnatis – 2 d., Delčia – 9 d., jaunatis – 17 d., priešpilnis – 24 d., o vėl pilnatį išvysime paskutinę mėnesio dieną.
Prie gerų oro sąlygų viduryje mėnesio turėsime galimybę pamatyti labiausiai slapukišką Saulės sistemos planetą – Merkurijų. Tiesa, labai žemai virš rytų–šiaurės rytų horizonto. Rugpjūčio 16 d. planeta pasieks didžiausią vakarinę elongaciją nuo Saulės, todėl verta pasižvalgyti po giedrą rytinį dangų.
Venera (Aušrinė) visą mėnesį puoš ryto dangų, keletą valandų prieš aušrą spindėdama Jaučio, vėliau Oriono ir Dvynių žvaigždynuose. Rugpjūčio 15 d. pasieks didžiausią šiais metais vakarinę elongaciją nuo Saulės. Dieną prieš tai Aušrinė patekės beveik kartu su Mėnuliu ir visai šalia jo.
Marsas bus matomas trumpai po saulėlydžio prie pietvakarių horizonto prigludusiame Mergelės žvaigždyne. Iki mėnesio vidurio planeta artės prie Saturno, o šalia jų ir ryškiausioji Mergelės žvaigždė – Spika.
Antroje nakties pusėje galima bus gėrėtis ir Jupiteriu, kuris įsikūręs Jaučio žvaigždyne. Rugpjūčio 12 naktį didžiausia Saulės sistemos planeta tekės beveik kartu su dylančiu Mėnuliu ir sudarys gražią porą.
Saturnas, kaip ir Marsas, bus matomas vakarais Mergelės žvaigždyne, bet labai žemai. Taigi, šį mėnesį vėl yra galimybė pamatyti visas penkias plika akimi matomas planetas.
Vertų dėmesio ir ryškių kometų šį mėnesį nematysime.
Rugpjūtis neabejotinai siejamas su „krintančiomis žvaigždėmis“. Tai Perseidų meteorų srautas, kuris daugiausia žybsnių danguje turėtų paberti rugpjūčio 12-osios paryčiais. Meteorų skriejimo radianas yra Persėjo žvaigždyne, bet dairytis reiktų aplink jį esančiame danguje. Iš kur tos kibirkštys danguje pabyra? Kalta Svifto-Tutlio kometa, o tiksliau jos paliekamas dulkių šleifas. Žemė kasmet skrodžia jį ir mažos dalelės, įlėkusios į atmosferą, įkaista bei skleidžia ryškią šviesą. Štai kodėl matome meteorų blyksėjimus.
Gražių akimirkų besitesenčią vasarą!