Daugelis atsakytų – ne. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną. Tai mažiau nei 1 arbatinis šaukštelis. Į šį kiekį įeina visa druska, kurią suvalgome teik gamindami maistą namuose, tiek valgydami jau pagamintus maisto produktus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.
Druska – vienas iš veiksnių, turintis įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vystymuisi. Tarptautiniai strateginiai visuomenės sveikatos dokumentai teigia: gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. O kiek druskos yra mūsų vartojamuose produktuose?
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą: nagrinėja informaciją apie gyventojų mitybos įpročius, analizuoja mokslinę literatūrą apie druskos poveikį sveikatai, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose. Vienas svarbiausių projekto tikslų – pateikti visuomenei, maisto pramonei ir specialistams objektyvią informaciją ir patarimus kaip būtų galima sumažinti druskos kiekį.
Kiek druskos suvalgome?
Lietuviai, kaip, beje, ir daugumas kitų europiečių, druskos suvartoja per daug. Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, 2007 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartojo 8,75 g druskos. Vyrai druskos suvartojo daugiau nei moterys: atitinkamai 10,75 g ir 7 g druskos per parą). Net 6,6 proc. gyventojų beveik visada papildomai pasūdo maistą jo net neparagavę.
Druska (natris) gali būti padidėjusio kraujospūdžio priežastimi
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti padidėjusio kraujospūdžio priežastis. Druskos sudėtyje esantis natris (kai jo suvartojama per daug) sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, padidėja kraujo plazmos tūris, o tai sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Druska nėra vienintelis pirminę arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys. Tam taip pat turi įtakos antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. Tačiau per didelis druskos kiekio suvartojimas yra būtent tas veiksnys, kurį kiekvienas galime nesunkiai kontroliuoti ir taip sumažinti tikimybę išsivystyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, kurių atsiradimui įtakos turi per didelio druskos kiekio suvartojimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – didžiulė Lietuvos gyventojų sveikatos problema.
Kiek druskos yra maisto produktuose?
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas išanalizavo per 700 pastaraisiais metais NMVRVI laboratorijose atliktų druskos kiekio nustatymo maisto produktuose tyrimų rezultatų. Paaiškėjo, kad lietuviai mėgsta ne tik sočiai, bet ir sūriai valgyti. Taigi, kiek druskos yra dažniausiai mūsų vartojamuose produktuose, kuriuos įsigyjame maisto prekių parduotuvėse?
Vidutiniškai 100 g fermentinio sūrio yra apie 1,5 g druskos. Porcijoje (40 g) fermentinio sūrio yra apie 0,6 g druskos. Didesnis druskos kiekis yra kietuose fermentiniuose sūriuose. Majonezas ir pomidorų padažai taip pat turi nemažai druskos: viename šaukšte majonezo yra apie 0,3 g druskos, pomidorų padažo – 0,5 g .
Bulvių traškučiai yra ne tik riebalų (kurių čia per 30 procentų), bet ir tikrai reikšmingas druskos šaltinis. Porcijoje bulvių traškučių (25 g) vidutiniškai yra 0,36 g druskos. Deja, dažniausiai vienu kartu suvalgome jų ne vieną ar net ne dvi porcijas… Suvalgius vidutinio dydžio bulvių traškučių pakelį (150 g) gauname beveik pusę paros druskos kiekio – apie 2,2 g. Riekėje juodos duonos yra apie 0,3 g druskos. Kiek mažiau – baltoje duonoje ir batone: riekėje per 0,27 g druskos.
Vienoje vidutinio dydžio virtoje dešrelėje yra apie 1,1 g druskos. Taigi – 2 dešrelės jau beveik pusė dienos normos, o pora dešrelių su pomidorų padažu ir pora riekelių juodos duonos – jau ir paros druskos norma.
Ypač daug druskos yra ir rūkytuose mėsos gaminiuose – per 2,3 g druskos 100 gramų.
Labai sūrūs yra rauginti agurkai (suvalgę vieną vidutinio dydžio raugintą agurką, gausite pusę dienos druskos normos), ir, be abejo – silkė, kurios 100 g yra apie 3,6 g druskos.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria kaip sumažinti suvartojamos druskos kiekį:
- Nesūdykite jau pagamintų maisto produktų arba prieš sūdydami paragaukite ir įsitikinkite, kad druskos iš tiesų trūksta.
- Pratinkitės prie mažiau sūrių maisto produktų – pradėjus mažiau sūdyti maistą, skonis greitai keičiasi ir netrukus jau neatrodys, kad trūksta druskos.
- Neužmirškite, kad didžiąją dalį druskos gauname su jau pagamintais maisto produktais. Todėl rinkitės šviežius, o ne jau paruoštus vartojimui maisto produktus ir būsite tikri, kad gamybos metu nebuvo papildomai įdėta druskos.
- Skoniui pagerinti rinkitės kitus prieskonius, ne druską, tik prieš tai įsitikinkite, ar naudojamuose prieskoniuose nėra druskos.
- Prieš pirkdami maisto produktus, perskaitykite ant jų pakuočių esančią informaciją ir rinkitės tuos produktus, kurių sudėtyje mažiau druskos. Tiesa, šiandien druskos kiekio nurodymas dar nėra privalomas, todėl ne visų produktų etiketėse rasite šią informaciją.
- Stenkitės saikingai vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos, pvz., rūkyti, vytinti, konservuoti gaminiai, sūriai. Be to, kuo daugiau valgome, tuo daugiau ir druskos gauname. O ar visada mūsų organizmui reikia tiek daug maisto?
- Valgydami restorane ar kavinėje, nepamirškite paprašyti, kad į jums gaminamus patiekalus būtų dedama mažiau druskos.
- Kai galite, druskos nenaudokite gamindami patiekalus, įdėkite jos tiek, kiek jums atrodo, jog yra būtina, paragavę jau pagamintą patiekalą. Jei vis dėl to dedate druską gamindami maistą, stenkitės tai daryti maisto gamybos pabaigoje: verdant ar kepant dalis maiste esančio vandens išgaruoja, todėl gamybos pabaigoje druskos koncentracija maiste būna šiek tiek didesnė ir geriau jaučiamas sūrumas, todėl druskos įdėsite mažiau.
- Ruošdami makaronus ar greito paruošimo košes, nenaudokite druskos, nes šiuose gaminiuose paprastai jos jau būna įdėta.
- Marinuodami mėsą naudokite mažiau druskos – tam puikiai tinka apelsinų, citrinų sultys ar šlakelis acto.
- Patraukite druskinę toliau nuo valgomojo ar virtuvės stalo: bus mažiau pagundos maistą papildomai pasūdyti!
Visiska nesamone, kam skleisti propoganda? Supuvus iformacija. Druska labai mums reikalinga,ji aprupina musu kuna 84 reikalingiausiais mikroelementais. Svari ir gera druska nesikaupia musu kune, mes ja isprakaituojam ,isverkiam ir t.t. Kaip zmogui buna suteikiama pirmoji med pagalba,sutrikus sirdziai,nukraujavus juk pirmas reikalas ka daktarai pajunge ,tai druskos tirpalo laseline 🙂 Aisku niekas nesako ,kad reikia ja saukstais valgyti. Siaip patarciau vartoti himalaju druska, ji skaitosi svariausia . SKANAUS 😉
Druska gyvybiškai svarbi, be jos organizmas praranda vandenį, nyksta odos struktūra ir raumenys.
Taip pat be druskos dieta priveda prie nervų sistemos išbalansavimo, padidinto jautrumo ir psichozių.
Kai šalta žiema ateina druska gelbsti nuo šalčio, o vasarą jos reikia mažiau, nes gauname iš natūralių daržovių.
Jeigu pavalgius troškina – tai ženklas, kad buvo truputį per daug druskos (ypač jei, tai jūros druska).
Sveikiausia nerafinuota rožinė kristalinė Himalajų druskytė-:)…