Šeštadienis, 15 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ar mėgstame valgyti sūriai?

www.alkas.lt
2012-06-18 06:00:47
112
PERŽIŪROS
2
efoto.lt nuotr.

efoto.lt nuotr.

efoto.lt nuotr.
efoto.lt nuotr.

Daugelis atsakytų – ne. Tačiau skaičiai rodo ką kita. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną. Tai mažiau nei 1 arbatinis šaukštelis. Į šį kiekį įeina visa druska, kurią suvalgome teik gamindami maistą namuose, tiek valgydami jau pagamintus maisto produktus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.

Druska – vienas iš veiksnių, turintis įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vystymuisi. Tarptautiniai strateginiai visuomenės sveikatos dokumentai teigia: gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą. O kiek druskos yra mūsų vartojamuose produktuose?

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas vykdo Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą: nagrinėja informaciją apie gyventojų mitybos įpročius, analizuoja mokslinę literatūrą apie druskos poveikį sveikatai, tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose. Vienas svarbiausių projekto tikslų – pateikti visuomenei, maisto pramonei ir specialistams objektyvią informaciją ir patarimus kaip būtų galima sumažinti druskos kiekį.

Kiek druskos suvalgome?
Lietuviai, kaip, beje, ir daugumas kitų europiečių, druskos suvartoja per daug. Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, 2007 m. Lietuvos gyventojai vidutiniškai per parą suvartojo 8,75 g druskos. Vyrai druskos suvartojo daugiau nei moterys: atitinkamai 10,75 g ir 7 g druskos per parą). Net 6,6 proc. gyventojų beveik visada papildomai pasūdo maistą jo net neparagavę.

Druska (natris) gali būti padidėjusio kraujospūdžio priežastimi

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti padidėjusio kraujospūdžio priežastis. Druskos sudėtyje esantis natris (kai jo suvartojama per daug) sutrikdo organizmo skysčių pusiausvyrą, padidėja kraujo plazmos tūris, o tai sąlygoja kraujo spaudimo padidėjimą. Druska nėra vienintelis pirminę arterinę hipertenziją sukeliantis veiksnys. Tam taip pat turi įtakos antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kt. Tačiau per didelis druskos kiekio suvartojimas yra būtent tas veiksnys, kurį kiekvienas galime nesunkiai kontroliuoti ir taip sumažinti tikimybę išsivystyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, kurių atsiradimui įtakos turi per didelio druskos kiekio suvartojimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – didžiulė Lietuvos gyventojų sveikatos problema.

Kiek druskos yra maisto produktuose?
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas išanalizavo per 700 pastaraisiais metais NMVRVI laboratorijose atliktų druskos kiekio nustatymo maisto produktuose tyrimų rezultatų. Paaiškėjo, kad lietuviai mėgsta ne tik sočiai, bet ir sūriai valgyti. Taigi, kiek druskos yra dažniausiai mūsų vartojamuose produktuose, kuriuos įsigyjame maisto prekių parduotuvėse?

Vidutiniškai 100 g fermentinio sūrio yra apie 1,5 g druskos. Porcijoje (40 g) fermentinio sūrio yra apie 0,6 g druskos. Didesnis druskos kiekis yra kietuose fermentiniuose sūriuose. Majonezas ir pomidorų padažai taip pat turi nemažai druskos: viename šaukšte majonezo yra apie 0,3 g druskos, pomidorų padažo – 0,5 g .

Bulvių traškučiai yra ne tik riebalų (kurių čia per 30 procentų), bet ir tikrai reikšmingas druskos šaltinis. Porcijoje bulvių traškučių (25 g) vidutiniškai yra 0,36 g druskos. Deja, dažniausiai vienu kartu suvalgome jų ne vieną ar net ne dvi porcijas… Suvalgius vidutinio dydžio bulvių traškučių pakelį (150 g) gauname beveik pusę paros druskos kiekio – apie 2,2 g. Riekėje juodos duonos yra apie 0,3 g druskos. Kiek mažiau – baltoje duonoje ir batone: riekėje per 0,27 g druskos.

Vienoje vidutinio dydžio virtoje dešrelėje yra apie 1,1 g druskos. Taigi – 2 dešrelės jau beveik pusė dienos normos, o pora dešrelių su pomidorų padažu ir pora riekelių juodos duonos – jau ir paros druskos norma.

Ypač daug druskos yra ir rūkytuose mėsos gaminiuose – per 2,3 g druskos 100 gramų.
Labai sūrūs yra rauginti agurkai (suvalgę vieną vidutinio dydžio raugintą agurką, gausite pusę dienos druskos normos), ir, be abejo – silkė, kurios 100 g yra apie 3,6 g druskos.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pataria kaip sumažinti suvartojamos druskos kiekį:

  • Nesūdykite jau pagamintų maisto produktų arba prieš sūdydami paragaukite ir įsitikinkite, kad druskos iš tiesų trūksta.
  • Pratinkitės prie mažiau sūrių maisto produktų – pradėjus mažiau sūdyti maistą, skonis greitai keičiasi ir netrukus jau neatrodys, kad trūksta druskos.
  • Neužmirškite, kad didžiąją dalį druskos gauname su jau pagamintais maisto produktais. Todėl rinkitės šviežius, o ne jau paruoštus vartojimui maisto produktus ir būsite tikri, kad gamybos metu nebuvo papildomai įdėta druskos.
  • Skoniui pagerinti rinkitės kitus prieskonius, ne druską, tik prieš tai įsitikinkite, ar naudojamuose prieskoniuose nėra druskos.
  • Prieš pirkdami maisto produktus, perskaitykite ant jų pakuočių esančią informaciją ir rinkitės tuos produktus, kurių sudėtyje mažiau druskos. Tiesa, šiandien druskos kiekio nurodymas dar nėra privalomas, todėl ne visų produktų etiketėse rasite šią informaciją.
  • Stenkitės saikingai vartoti maisto produktus, kuriuose yra daug druskos, pvz., rūkyti, vytinti, konservuoti gaminiai, sūriai. Be to, kuo daugiau valgome, tuo daugiau ir druskos gauname. O ar visada mūsų organizmui reikia tiek daug maisto?
  • Valgydami restorane ar kavinėje, nepamirškite paprašyti, kad į jums gaminamus patiekalus būtų dedama mažiau druskos.
  • Kai galite, druskos nenaudokite gamindami patiekalus, įdėkite jos tiek, kiek jums atrodo, jog yra būtina, paragavę jau pagamintą patiekalą. Jei vis dėl to dedate druską gamindami maistą, stenkitės tai daryti maisto gamybos pabaigoje: verdant ar kepant dalis maiste esančio vandens išgaruoja, todėl gamybos pabaigoje druskos koncentracija maiste būna šiek tiek didesnė ir geriau jaučiamas sūrumas, todėl druskos įdėsite mažiau.
  • Ruošdami makaronus ar greito paruošimo košes, nenaudokite druskos, nes šiuose gaminiuose paprastai jos jau būna įdėta.
  • Marinuodami mėsą naudokite mažiau druskos – tam puikiai tinka apelsinų, citrinų sultys ar šlakelis acto.
  • Patraukite druskinę toliau nuo valgomojo ar virtuvės stalo: bus mažiau pagundos maistą papildomai pasūdyti!

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pasaulio sveikatos organizacija pataria valgyti mažiau transriebalų
  2. Koks druskos poveikis mūsų sveikatai?
  3. Šiandien – Pasaulinė hipertenzijos diena
  4. Reikia rūpintis vaikų sveikata
  5. Keliautojų ligos ir jų profilaktika
  6. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį perkant maisto gaminius
  7. Erkės: kaip nuo jų apsisaugoti ir ką daryti joms įsisiurbus?
  8. Kofeinas ir jo vartojimas
  9. Kaip vartoti valgomąjį bobausį?
  10. Astmą galima pažaboti
  11. Kokią užkrečiamąją ligą galime parsivežti iš svečios šalies?
  12. Garšva – ir maistui, ir sveikatai
  13. Dažniausia erkių platinama liga – Laimo boreliozė
  14. „Nevalgumas“ – rimtas negalavimas ar bandymas gudrauti?
  15. Mononukleozė – bučinių liga

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. YOGI says:
    14 metų ago

    Visiska nesamone, kam skleisti propoganda? Supuvus iformacija. Druska labai mums reikalinga,ji aprupina musu kuna 84 reikalingiausiais mikroelementais. Svari ir gera druska nesikaupia musu kune, mes ja isprakaituojam ,isverkiam ir t.t. Kaip zmogui buna suteikiama pirmoji med pagalba,sutrikus sirdziai,nukraujavus juk pirmas reikalas ka daktarai pajunge ,tai druskos tirpalo laseline 🙂 Aisku niekas nesako ,kad reikia ja saukstais valgyti. Siaip patarciau vartoti himalaju druska, ji skaitosi svariausia . SKANAUS 😉

    Atsakyti
  2. Nei per daug, nei per mažai says:
    14 metų ago

    Druska gyvybiškai svarbi, be jos organizmas praranda vandenį, nyksta odos struktūra ir raumenys.
    Taip pat be druskos dieta priveda prie nervų sistemos išbalansavimo, padidinto jautrumo ir psichozių.
    Kai šalta žiema ateina druska gelbsti nuo šalčio, o vasarą jos reikia mažiau, nes gauname iš natūralių daržovių.
    Jeigu pavalgius troškina – tai ženklas, kad buvo truputį per daug druskos (ypač jei, tai jūros druska).
    Sveikiausia nerafinuota rožinė kristalinė Himalajų druskytė-:)…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos mokslo taryba
Istorija

Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas

2026 08 15
Pašto ženklas Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris
Gamta ir žmogus

Saldus lietuvių pasirinkimas: obuolių sūris puoš naująjį pašto ženklą

2026 08 15
„Kultūros pasas“ tęsia savo kelią
Kultūra

Kultūros paso rinkinį papildė 1347 naujos programos – nuo šiol ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

2026 08 15
Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

2026 08 14
Būdai, kaip gauti aktualią informaciją apie privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvoje

Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas

2026 08 14
Memorandumo pasirašymas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje

2026 08 14
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

2026 08 14
Kuo naudinga jėgos treniruotė?
Gamta ir žmogus

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui

2026 08 14
Avarija
Gamta ir žmogus

Ugniagesiams gelbėtojams gelbėjimo darbų daugėjo autoįvykiuose

2026 08 14
Pinigai
Lietuvoje

Didžiausios investicijos liepą – pagalbai vaikams su negalia, elektros tinklams ir turizmui

2026 08 14
36 pavojingi gaminiai
Lietuvoje

36 pavojingi gaminiai ir daugiau nei 1 000 patikrinimų

2026 08 14
Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė
Kultūra

Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė

2026 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • skt. apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vaiko pasaulis turi būti ryškus: akinių lęšius vaikams kompensuojami
  • Kas penktas lietuvis negali atsakyti kiek jam kainuoja automobilis
  • Vasarą daugėja dviračių ir paspirtukų sužalojimų: klaidos, galinčios baigtis lūžiais
  • Pirma paieška „Google“ – nebūtinai tikra: kaip sukčiai klastoja bankų svetaines?

Kiti Straipsniai

Paspirtukas

Vasarą daugėja dviračių ir paspirtukų sužalojimų: klaidos, galinčios baigtis lūžiais

2026 08 15
Erkė

Erkių metas vėl įsibėgėja: kokių požymių negalima ignoruoti

2026 08 15
Sveikata

Neringos gyventojams – patogesnės sveikatos priežiūros paslaugos

2026 08 12
Arbūzas

Rauginti galima ne tik agurkus, tam tinka ir arbūzai

2026 08 09
Narkotikai, vaistai

Medikai įspėja – nuo vieno guminuko iki komos gali skirti tik kelios minutės

2026 08 08
Sveikata

Slaugytojams – daugiau savarankiškumo

2026 08 06
Restoranas

Lietuva pirmą kartą rengia nacionalinę gastronominio turizmo strategiją

2026 08 06
Maistas, žuvis

Ne kiekvienai žuviai kepti tinka tas pats būdas

2026 08 02
5 įpročiai medžiagų apykaitai pagreitinti

Kodėl vieniems atostogos atneša papildomų kilogramų, kitiems – priešingai

2026 08 01
„Skaitmeninių kūdikių“ karta

Kuo užaugs „skaitmeninių kūdikių“ karta?

2026 08 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Arkliairklis apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Saulės Vilna apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • jo apie S. Buškevičius. Nėra kitos kalbos, išskyrus Lietuvių!..
  • skt. apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Ogi apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
Kitas straipsnis
Lietuvių filmai – Šefildo dokumentinių filmų festivalyje

Lietuvių filmai - Šefildo dokumentinių filmų festivalyje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai