Ar teko jums girdėti apie ligą, kuria dažniausiai užsikrečiama bučiuojantis? Tai – mononukleozė, dar vadinama bučinių arba paauglių liga.
Šia ūmia virusine infekcija galima užsikrėsti ir valgant arba geriant iš tų pačių indų, į vaikų organizmą ligos užkratas gali patekti jiems „kandžiojant“ žaislus. Virusas taip pat plinta oru, čiaudint ir kosint.
Mononukleozės sukėlėjas yra Epštein–Bar virusas, o infekcijos šaltinis – tik žmogus. Dažniausiai mononukleoze serga vaikai ir jauni žmonės. Virusas į žmogaus organizmą patenka oro lašeliniu būdu. Užsikrėtus infekcine mononukleoze pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 4–30 dienų.
Užklupę negalavimai primena gripą arba peršalimą. Liga pasireiškia karščiavimu, kuris nuo kitų virusinių ligų skiriasi tuo, kad trunka ne tris–penkias dienas, o iki dviejų–trijų savaičių. Užsikrėtusiajam padidėja limfmazgiai – tiek kaklo srityje, tiek kirkšnyse ir pažastyse. Dar vienas simptomas – tonzilitas, dar vadinamas angina. Gali padidėti kepenys ar blužnis (dėl to gali pasireikšti pilvo skausmas).
Susirgus mononukleoze gali pakisti tam tikri kraujo rodikliai, todėl infekcijai diagnozuoti pirmiausia yra atliekamas kraujo tyrimas. Vaistų, veikiančių infekcinę mononukleozę sukeliantį virusą, nėra. Sergantiesiems skiriamas simptominis gydymas. Ligoniui patariama gerti temperatūrą mažinančius medikamentus, pakankamai skysčių ir gauti būtiną kiekį kalorijų.
Vakcinos prieš infekcinę mononukleozę nėra. Persirgus ja, susidaro ilgalaikis imunitetas šiai ligai. Susirgus bučinių liga rekomenduojam nesibučiuoti su sveikais žmonėmis, nenaudoti bendrų indų sergant bei dar keletą dienų pasibaigus karščiavimui.
Mononukleozė yra plačiai paplitusi visame pasaulyje. Lietuvoje ja dažniausiai serga vaikai arba paaugliai, kurie šia infekcija nepersirgo vaikystėje. Net apie 90 procentų suaugusiųjų kraujyje aptinkama antikūnių prieš šios ligos sukėlėją, todėl galima manyti, jog šia liga per savo gyvenimą suserga didžioji dalis žmonių.
