Kaune du tarpukario butus muziejais pavertę Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius šiandien gaivina Kaimelio dvarą Šakių rajone. Jų istorija – vienas iš pavyzdžių, kaip asmeninis susidomėjimas senąja architektūra gali išaugti į visuomenei reikšmingą kultūros paveldo išsaugojimo veiklą.
2023 m. pirmuosiuose nacionaliniuose „Paveldo DNR“ apdovanojimuose asmenybių nominacijoje įvertinti muziejų įkūrėjai savo veiklą tęsia naujame istoriniame pastate.
Valstybinė kultūros paveldo komisija, pradėjusi pasirengimą 2027 m. apdovanojimams, kviečia iš naujo pažvelgti į pirmųjų laureatų darbus ir sužinoti, kaip jiems sekasi šiandien.
Namai, tapę muziejais
K. Banio ir P. Gaidamavičiaus kelias į kultūros paveldo išsaugojimą prasidėjo nuo paprasto noro – gyventi autentiškoje tarpukario aplinkoje.
Juos traukė aukštos lubos, dideli langai, dvivėrės durys, išlikęs istorinis patalpų išplanavimas ir kruopščiai apgalvotos interjero detalės.
„Mes tą butą pirkom sau“, – 2023 m. prisiminė muziejų įkūrėjai.
Tačiau pradėjus tyrinėti įsigytą būstą, po vėlesniais dažų sluoksniais atsivėrė tautinio stiliaus ir art deco puošybos motyvai. Norint atkurti autentišką aplinką, teko ieškoti to laikotarpio baldų, juos restauruoti, gilintis į buvusių gyventojų istorijas.
Ilgainiui šiais atradimais susidomėjo ir kiti žmonės. Taip asmeniniam gyvenimui skirtas butas tapo visuomenei atviru „Art Deco“ muziejumi.
Panašiai gimė ir Amsterdamo mokyklos muziejus. Nors antrasis butas iš pradžių buvo prastos būklės, jame išlikusios architektūros detalės ir istorijos pėdsakai paskatino imtis atkūrimo darbų.
Abu muziejai šiandien padeda lankytojams pažinti tarpukario Kauno gyvenimą, suprasti to meto žmonių kasdienybę, jų buitį ir estetinį skonį.
Šios iniciatyvos taip pat primena, kad Kauno modernizmo architektūros paveldas išlieka gyvas tuomet, kai istorinės erdvės ne tik saugomos, bet ir atveriamos žmonėms.
Kaimelio dvaras – naujas iššūkis
2026 m. K. Banys ir P. Gaidamavičius Paveldo komisijos atstovus pasitiko jau Kaimelio dvare, Šakių rajone.
Pirmasis įspūdis nebuvo itin viltingas. Pastate anksčiau buvo įrengti socialiniai būstai aštuonioms šeimoms, stogą dengė šiferis, istorinius langus buvo pakeitę plastikiniai, o senąjį patalpų išplanavimą slėpė vėlesni pertvarkymai.
Tačiau viskas pasikeitė nusileidus į dvaro požemius.
Ten, tarp susikaupusių šiukšlių, atsivėrė išlikusios arkos, aukšti skliautai ir autentiškos istorinės erdvės.
„Ten mums buvo, kaip sakome, meilė dvarui iš pirmo žvilgsnio“, – prisimena dvaro puoselėtojai.
Vienu reikšmingiausių atradimų tapo krūmuose aptikti senieji langų rėmai.
Nors jie buvo smarkiai sunykę, išlikusių dalių pakako, kad specialistai galėtų atkurti autentiškas langų formas. Atlikus polichromijos tyrimus paaiškėjo ir istorinė jų spalva – pilkai žydra.
Dabar dvaro pastate vėl įrengti mediniai langai, pagaminti pagal surastus originalus.
Svarbu išsaugoti istorijos pėdsakus
Atkuriant Kaimelio dvarą siekiama ne vien sugrąžinti jo istorinę išvaizdą, bet ir išsaugoti skirtingų laikotarpių palikimą.
Kai kuriose patalpose numatoma palikti sienas su visais išlikusiais istorijos sluoksniais, kitur – atkurti ankstyvąjį interjerą, naudojant tradicines medžiagas, tarp jų ir kalkinį tinką.
Toks požiūris atspindi platesnį paveldo statinių išsaugojimo klausimą: kaip pritaikyti istorinius pastatus šiandienos gyvenimui, neprarandant jų autentiškumo.
K. Baniui ir P. Gaidamavičiui svarbu, kad ateityje į Kaimelio dvarą atvykę žmonės ne tik pamatytų atkurtas erdves, bet ir galėtų pažinti jo praeitį.
Jų patirtis liudija, kad kultūros paveldo išsaugojimas neapsiriboja pastatų remontu. Ne mažiau svarbu išsaugoti ir žmonių istorijas, atskleisti jų gyvenimo aplinką, padėti lankytojams pajusti ryšį su praeitimi.
Ieškoma naujų „Paveldo DNR“ laureatų
Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia siūlyti kandidatus antriesiems nacionaliniams „Paveldo DNR“ apdovanojimams, kurie vyks 2027 metais.
Jais siekiama įvertinti žmones, bendruomenes ir iniciatyvas, reikšmingai prisidedančias prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, atkūrimo ir pažinimo.
Paraiškos priimamos iki 2027 m. kovo 1 d. Trijose nominacijose bus vertinami kultūros paveldo objektai, asmenybės ir darbai. Kandidatus gali siūlyti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Apdovanojimus globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Teikti paraišką „Paveldo DNR“ apdovanojimams
Žiūrėti vaizdo pasakojimą apie Karolį Banį ir Petrą Gaidamavičių
Parengta pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimą.
