Saulės įšildytoje smėlingoje pievoje vikrusis driežas tyko vabzdžių. Žmogui toks žemės lopinėlis gali atrodyti beveik nederlingas, tačiau gamtininkams tai – vertinga daugelio rūšių buveinė.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba primena: nepakanka saugoti vien augalus ar gyvūnus, jeigu nyksta aplinka, kurioje jie gyvena. Todėl Europos ekologinis „Natura 2000“ tinklas skirtas ne tik retoms rūšims, bet ir jų buveinėms apsaugoti.
Vertybė, kurios galima nė nepastebėti
Vienas iš tokių gamtos prieglobsčių – karbonatinių smėlynų pievos, Europos Bendrijos svarbos buveinių sąraše žymimos kodu 6120. Jos aptinkamos žemyninėse kopose, upių šlaituose ir smėlėtose lygumose Pietryčių, Pietų bei Pietvakarių Lietuvoje.
Čia dirvožemis skurdus, žolynai neaukšti, o tarp augalų matyti atviro smėlio lopinėlių. Tačiau kaip tik tokias sąlygas mėgsta melsvoji kelerija, šilinis gvazdikas, smiltyninis šlamutis ir paprastoji gvaizdė. Apie šias karbonatinių smėlynų pievas Alkas.lt yra rašęs ir anksčiau.
Nuo smėliabičių iki retų paukščių
Atviro smėlio ploteliuose gyvena smėliabitės, retos vapsvos, tarp jų – ilgažandžiai bembiksai. Šiose pievose gausu ir skėrių, žiogų, drugių. Kai kurios čia aptinkamos rūšys Lietuvoje retos arba saugomos.
Vabzdžių gausa vilioja kitus gyvūnus. Saulės įšildytose vietose medžioja vikrieji driežai, vabzdžių ieško kukučiai ir medšarkės. Tokiose atvirose buveinėse peri ir dirvoninis kalviukas – į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis.
Kodėl pievoms reikalingas ganymas?
Šių pievų išlikimą šimtmečius palaikė gyvulių ganymas. Galvijų kanopos išjudina dirvožemį, todėl samanos ir žolės nesudaro vientisos dangos, o dalis smėlio lieka atvira. Būtent tokie ploteliai būtini daugeliui sausas, saulėtas vietas mėgstančių augalų ir vabzdžių.
Nustojus ganyti, žolynai ir samanų danga tankėja, ilgainiui gali įsikurti krūmai bei medžiai. Pievos ima keistis, o kartu nyksta sąlygos joms būdingoms rūšims. Taigi šioms buveinėms grėsmę kelia ne tik netinkama žmogaus veikla, bet ir tradicinio ganymo išnykimas.
Mažėjant smulkiųjų gyvulių augintojų, išsaugoti tokias pievas darosi sunkiau: prireikia papildomų gamtotvarkos darbų ir lėšų. Kaip rodo ir natūralių pievų bei ganyklų apsaugos taisyklės, gamtosauga ne visada reiškia žmogaus veiklos atsisakymą – svarbu, kokia ta veikla.
Saugoma visa gyvybės grandinė
„Natura 2000“ tinklas primena, kad kiekvienos rūšies išlikimas priklauso nuo visos jos gyvenamosios aplinkos. Išsaugojus smėlingą pievą, išsaugoma vieta ne tik augalams, bet ir vabzdžiams, driežams bei paukščiams. Net iš pirmo žvilgsnio skurdus žemės lopinėlis gali būti nepakeičiami jų namai.
Parengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešimą.
