JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) susitarimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl milijonų tonų rusiško dyzelino tiekimo sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir naujus nesutarimus tarp Vakarų sąjungininkų.
Vašingtonui sušvelninus sankcijas Rusijai, įtakingi JAV senatoriai apkaltino prezidentą Ukrainos ir Europos sąjungininkų išdavyste. Europos valstybių vadovai perspėjo, kad susitarimas suteiks Maskvai papildomų lėšų karui, o Ukraina pirma laiko baigė derybas Majamyje.
„Visiška Ukrainos, mūsų Europos sąjungininkų ir Amerikos nacionalinio saugumo išdavystė“, – taip D. Trampo sprendimą spalio 9 d. bendrame pareiškime įvertino JAV Senato demokratų vadovas Čakas Šumeris (Chuck Schumer) ir senatorės Džina Šahin (Jeanne Shaheen) bei Elizabeta Voren (Elizabeth Warren).
Senatoriai apkaltino prezidentą mėginant taisyti savo paties sukeltos krizės padarinius sudarant sandorius su V. Putinu. Jų teigimu, D. Trampas padeda finansuoti Rusijos karo mašiną, nors JAV Kongresas vos prieš kelias savaites priėmė įstatymą, kuriuo siekiama apriboti Rusijos pajamas iš naftos ir dujų.
Tuo metu Europos Sąjunga (ES) rengia naujas sankcijas Maskvai, o Estijos, Suomijos ir Švedijos vadovai atvirai kritikuoja Vašingtono sprendimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasielgė nesąžiningai. Pasak jo, Kijevo delegacija buvo panaudota kaip priedanga JAV tuo pat metu tariantis su Rusija.
D. Trampas susitarė dėl milijonų tonų rusiško dyzelino
Spalio 9 d., penktadienį, D. Trampas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė telefonu kalbėjęsis su V. Putinu ir susitaręs dėl didelio masto rusiško dyzelino tiekimo Jungtinėms Valstijoms bei pasaulinei rinkai.
Pasak JAV prezidento, Rusija turėtų nedelsdama patiekti daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino, lapkritį – dar 500 tūkst. tonų, o netrukus po to – papildomą milijoną tonų.
Vėliau, jeigu leis Rusijos naftos perdirbimo įmonių pajėgumai, numatoma patiekti dar 3 mln. tonų. Iš viso kalbama apie daugiau kaip 4,8 mln. tonų dyzelino.
Tą pačią dieną JAV iždo departamento Užsienio turto kontrolės tarnyba (OFAC) išdavė bendrąją licenciją Nr. 135, leidžiančią prekiauti Rusijoje pagamintu dyzelinu, jį gabenti ir importuoti, taip pat įvežti į Jungtines Valstijas.
Leidimas galioja iki 2027 m. balandžio 7 d. Tai nėra visų sankcijų Rusijai panaikinimas, tačiau pusmečiui atveriamos prekybos rusišku dyzelinu galimybės, kurias iki šiol ribojo JAV taikytos sankcijos.
D. Trampas sprendimą aiškina siekiu sumažinti smarkiai išaugusias degalų kainas. Jungtinėse Valstijose jos tapo itin opiu klausimu prieš lapkričio 3 d. vyksiančius Kongreso rinkimus.
Degalų brangimą paskatino ir karas su Iranu, sutrikdęs naftos tiekimą iš Artimųjų Rytų.
Tačiau naujasis susitarimas prieštarauja ankstesnei Vašingtono politikai, kuria buvo siekiama mažinti Rusijos pajamas iš naftos ir jos gaminių eksporto, kad Maskvai būtų sunkiau finansuoti karą Ukrainoje.
JAV senatoriai kalba apie Ukrainos ir Europos išdavystę
D. Trampo sprendimas sulaukė griežtos kritikos pačiose Jungtinėse Valstijose.
Senato demokratų vadovas Č. Šumeris, Senato Užsienio reikalų komiteto svarbiausia demokratų atstovė Dž. Šahin ir Bankininkystės komiteto svarbiausia demokratų atstovė E. Voren bendrame pareiškime pabrėžė, kad JAV sprendimas leidžia pasaulinei rinkai pusmečiui vėl atsiverti rusiškam dyzelinui.
Senatorių teigimu, D. Trampas, sukėlęs karą su Iranu ir prisidėjęs prie degalų kainų šuolio, dabar mėgina gelbėti savo politinę padėtį sudarydamas susitarimus su Rusijos vadovu.
Jie priminė, kad Amerikos gyventojai ir Europos sąjungininkai kenčia dėl išaugusių energijos kainų, tačiau Vašingtonas, užuot bendradarbiavęs su partneriais, kreipiasi į vieną svarbiausių jų saugumui grėsmę keliančių valstybių.
Senatoriai taip pat apkaltino prezidentą nepaisant Kongreso valios. Vos prieš kelias savaites abiejų partijų įstatymų leidėjai pritarė naujoms priemonėms, skirtoms mažinti Rusijos pajamas iš energijos išteklių.
„Prezidentas turi užbaigti savo karą su Iranu, o ne finansuoti Rusijos karo mašiną“, – pareiškė senatoriai.
D. Trampo sprendimą kritikavo ir kiti Kongreso nariai. Senatorius Ričardas Blumentalis (Richard Blumenthal) pareiškė, kad sankcijų švelninimas daro Jungtines Valstijas prisidedančias prie V. Putino karo prieš Ukrainą.
Jis paragino prezidentą nedelsiant atšaukti susitarimą.
Šie pareiškimai rodo, kad naujasis sandoris kelia prieštaravimų ne tik tarp JAV ir Europos sąjungininkų, bet ir pačioje Amerikos politinėje sistemoje.
Europos Sąjunga: dabar ne laikas mažinti spaudimą Rusijai
Spalio 10 d. į JAV sprendimą sureagavo ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kalas (Kaja Kallas).
Ji perspėjo, kad sankcijų rusiškam dyzelinui sušvelninimas suteiks Maskvai papildomų pajamų karui prieš Ukrainą.
K. Kalas priminė, kad per dvi dienas Rusijos smūgiai pražudė daugiau kaip 80 Ukrainos civilių gyventojų. Be to, Maskva stiprina priešiškus veiksmus prieš Europos Sąjungos ir NATO valstybes.
„Dabar ne laikas mažinti spaudimą Rusijai. Europa to nedarys“, – pareiškė K. Kalas.
Ji pranešė, kad pirmadienį, spalio 12 d., ES užsienio reikalų ministrai ketina patvirtinti didžiausią nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo pradžios naujų sankcionuojamų asmenų ir organizacijų sąrašą.
Numatoma išplėsti sankcijas Rusijos karo pramonei ir su ja susijusiems asmenims bei organizacijoms.
Taigi Vašingtonui švelninant ekonominius ribojimus Maskvai, Briuselis rengiasi žengti priešinga kryptimi.
Estija: susitarimai su diktatoriais – kelias į pragarą
Ypač griežtai į D. Trampo sprendimą sureagavo Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalis (Kristen Michal).
Jis pavadino JAV ir Rusijos susitarimą didele klaida, prieštaraujančia ilgalaikėms Vakarų pastangoms mažinti Rusijos pajamas iš energijos išteklių.
Estijos vadovas priminė, kad dar neseniai pačios Jungtinės Valstijos ragino sąjungininkus atsisakyti rusiškų degalų.
„Tai didelė klaida, nes susitarimai su diktatoriais – kelias į pragarą“, – pareiškė K. Michalis.
Pasak jo, už parduotas dujas ir degalus gautais pinigais finansuojamas karas, kuriame žūsta nekalti žmonės.
Estijos premjeras taip pat suabejojo, ar Rusija apskritai pajėgs tiekti pažadėtus dyzelino kiekius.
K. Michalis pasiūlė artimiausiame Europos Vadovų Tarybos susitikime svarstyti, ar Europa negalėtų skubiai padidinti paramos Ukrainai, kad ši pajėgtų dar stipriau smogti Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
Suomija: susitarimas – didžiulis nusivylimas
Suomijos ministras pirmininkas Peteris Orpas (Petteri Orpo) D. Trampo ir V. Putino susitarimą pavadino didžiuliu nusivylimu.
Interviu Suomijos visuomeniniam transliuotojui YLE jis pabrėžė, kad prekyba rusišku dyzelinu papildys Rusijos karo iždą ir sudarys Maskvai geresnes sąlygas tęsti agresiją prieš Ukrainą.
Tačiau Suomijos vadovas suabejojo, ar sandoris duos Vašingtono laukiamų ekonominių rezultatų.
Pasak jo, sutartas dyzelino kiekis sudaro tik nedidelę JAV suvartojamų degalų dalį. Be to, neaišku, ar Rusija pajėgs jį patiekti.
P. Orpo mano, kad susitarimas neturės didesnės įtakos nei Jungtinių Valstijų, nei pasaulinėms degalų kainoms.
Suomijos premjeras pabrėžė, kad daug didesnį poveikį kainoms daro karas su Iranu.
Švedija apgailestauja, Vokietija neketina atsisakyti sankcijų
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas (Ulf Kristersson) taip pat pareiškė apgailestaujantis dėl JAV susitarimo su Rusija.
Jis priminė, kad pajamos iš energijos išteklių yra vienas svarbiausių Rusijos karo finansavimo šaltinių.
Švedijos vadovas pabrėžė, kad jo šalis ir toliau rems Ukrainą, ragino didinti spaudimą Maskvai ir palankiai įvertino rengiamas naujas ES sankcijas.
„Stovime Ukrainos pusėje tiek, kiek reikės“, – patvirtino U. Kristersonas.
Vokietijos vyriausybė taip pat pareiškė neketinanti keisti savo nusistatymo.
Vyriausybės atstovas Štefanas Kornelijus (Stefan Kornelius) pranešė, kad Berlynas laikysis Rusijai taikomų sankcijų ir kartu su Europos partneriais rengs naujas ribojamąsias priemones.
Jis patvirtino, kad Vokietijos parama Ukrainai nesumažės.
Vokietija nuo 2023 m. nebeimportuoja rusiškos naftos ir jos gaminių, o JAV sprendimas šios politikos nekeičia.
Lenkija abejoja, ar Rusija turės ką parduoti
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski) atkreipė dėmesį į kitą susitarimo pusę – Rusijos galimybes įvykdyti pažadus.
Pasak ministro, Lenkijos ambasada praneša apie degalų stygių net Maskvoje, kuriai paprastai teikiama pirmenybė aprūpinant degalais.
R. Sikorskis taip pat priminė pranešimus, kad Ukrainos smūgiai galėjo pažeisti apie pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų.
Ministras viešai klausė, iš kur tokiomis aplinkybėmis Rusija gaus milijonus tonų dyzelino eksportui.
Nors jo minėtas pažeistų įmonių pajėgumų mastas nėra nepriklausomai patvirtintas, Ukrainos smūgiai iš tiesų smarkiai sutrikdė Rusijos naftos perdirbimo pramonės darbą.
Australija rusiško dyzelino nepirks
Aiškią poziciją pareiškė ir Australijos vyriausybė.
Šalies klimato kaitos ir energetikos ministras Krisas Bouvenas (Chris Bowen) spalio 10 d. pareiškė, kad Australijai rusiškų degalų nereikia ir ji neketina jų pirkti.
Pasak ministro, Australija toliau bendradarbiaus su savo prekybos partneriais, kad rusiški degalai nepatektų į šalies rinką.
K. Bouvenas pabrėžė, kad jo valstybė nenori sudaryti sąlygų V. Putinui pelnytis nei iš karo Ukrainoje, nei iš dabartinės krizės Artimuosiuose Rytuose.
Nors Australijos ministras tiesiogiai nepasmerkė JAV, jis aiškiai nurodė, kad Kanberos nusistatymas Rusijos atžvilgiu nesikeičia.
Ukraina pasijuto apgauta – derybos Majamyje baigėsi anksčiau laiko
D. Trampo susitarimas su V. Putinu buvo paskelbtas kaip tik tuo metu, kai Majamyje vyko JAV, Ukrainos ir Europos atstovų derybos dėl galimų Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo sąlygų.
JAV prezidento pasiuntiniai Stivas Vitkofas (Steve Witkoff) ir Džaredas Kušneris (Jared Kushner) susitiko su Ukrainos delegacija, kurioje dalyvavo prezidento administracijos vadovas Kirilas Budanovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas ir kiti aukšti pareigūnai.
Į pokalbius taip pat buvo pakviesti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, NATO ir ES atstovai.
Derybose turėjo būti svarstomos galimos paliaubos energetikos srityje, Ukrainos energetikos infrastruktūros apsauga artėjančią žiemą, saugumo garantijos ir pokario atkūrimas.
Apie Ukrainos pasirengimą spalio deryboms ir pagrindinius nesutarimus dėl Donbaso „Alkas.lt“ rašė dar rugsėjį.
Tačiau susitikimų eiga pasikeitė paaiškėjus, kad Vašingtonas susitarė su Maskva dėl sankcijų rusiškam dyzelinui sušvelninimo.
Kaip pranešė „Financial Times“, Ukrainos delegacija sutrumpino savo viešnagę Majamyje ir pirma laiko baigė derybas.
Nepaisant to, S. Vitkofas pokalbius pavadino konstruktyviais. Jokio susitarimo dėl karo veiksmų nutraukimo nebuvo paskelbta.
Kol kas taip pat nėra pagrindo teigti, kad Ukraina apskritai pasitraukė iš tolesnio JAV tarpininkaujamo derybų proceso.
JAV spaudė Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos pramonei
Dar daugiau įtampos per Majamio derybas sukėlė amerikiečių reikalavimas nutraukti Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo įmonėms.
„Financial Times“, remdamasis su derybomis susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad S. Vitkofas ir Dž. Kušneris įspėjo Ukrainos atstovus: jeigu Kijevas nesiliaus puolęs Rusijos naftos pramonės objektų, Vašingtonas gali apriboti žvalgybos duomenų perdavimą.
Ukraina tokius smūgius laiko svarbia savo gynybos dalimi. Taip siekiama mažinti Rusijos pajamas iš naftos, trikdyti degalų tiekimą kariuomenei ir silpninti šalies galimybes tęsti karą.
Ukrainos atstovų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad amerikiečiai reikalavo vienašališkai nutraukti šiuos smūgius, nors Rusija nebuvo įsipareigojusi liautis puolusi Ukrainos energetikos objektų ir miestų.
„Axios“ duomenimis, D. Trampas nusprendė tartis su V. Putinu dėl dyzelino po to, kai V. Zelenskis ne kartą atsisakė vykdyti JAV prašymus nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo įmones.
Tačiau apie jokį oficialų sprendimą nutraukti žvalgybinį bendradarbiavimą su Ukraina nepranešta.
V. Zelenskis: Ukrainos delegacija panaudota kaip priedanga
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis itin griežtai įvertino amerikiečių veiksmus.
Interviu leidiniui „Axios“ jis sakė, kad Ukraina sutiko dalyvauti derybose Floridoje, nes tikėjosi svarstyti naujas galimybes užbaigti karą.
Tačiau apie rengiamą JAV susitarimą su Rusija dėl dyzelino ukrainiečiai iš anksto nebuvo informuoti.
V. Zelenskio teigimu, jo šalies delegacija apie numatomą sankcijų sušvelninimą ir D. Trampo pokalbį su V. Putinu sužinojo likus maždaug valandai iki viešo pranešimo.
Ukrainos prezidentas pareiškė, kad toks elgesys nesąžiningas, o ukrainiečių dalyvavimas derybose, jo manymu, buvo panaudotas kaip priedanga Vašingtonui tuo pat metu tariantis su Maskva.
Susitarimą V. Zelenskis palygino su pavėluota gimtadienio dovana V. Putinui, kuriam spalio 7 d. sukako 74 metai.
Pasak Ukrainos vadovo, leidimas Rusijai pardavinėti naftos gaminius suteiks jai papildomų pinigų karui, kurį reikėtų kuo greičiau užbaigti.
V. Zelenskis pabrėžė, kad sankcijų švelninimas galėtų būti svarstomas, jeigu Rusija mainais įsipareigotų nutraukti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Tačiau tokio susitarimo nėra.
Kremlius džiaugiasi, bet nuolaidų dėl Ukrainos nežada
Maskvoje D. Trampo ir V. Putino pokalbis buvo pristatytas kaip itin draugiškas ir turiningas.
Kremliaus prezidento patarėjas Jurijus Ušakovas pranešė, kad abiejų vadovų pokalbis truko apie pusantros valandos.
Pasak jo, prezidentai aptarė ne tik energetiką, bet ir karą Ukrainoje, padėtį Irane bei dvišalius santykius.
Tačiau, kaip pranešė „Axios“, V. Putinas per pokalbį neįsipareigojo atnaujinti taikos derybų.
Taigi Maskvai atsivėrė naujos galimybės parduoti degalus, tačiau apie atitinkamas Rusijos nuolaidas Ukrainos saugumo ar karo veiksmų nutraukimo klausimais nepranešta.
Rusija tęsia Ukrainos miestų bombardavimą
Praėjus vos kelioms valandoms po D. Trampo susitarimo su V. Putinu paskelbimo, Rusija vėl smogė Ukrainos miestams.
Spalio 10 d. ypač skaudžiai nukentėjo Zaporižia. Rusijos aviacija bombardavo gyvenamuosius namus, žuvo ir buvo sužeista daug civilių gyventojų, tarp jų – vaikų.
Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, per Rusijos smūgį Zaporižioje žuvo 20 žmonių, tarp jų trys vaikai.
V. Zelenskis pareiškė, kad taip Rusija atsidėkojo už sankcijų sušvelninimą.
Pasak Ukrainos prezidento, Kremlius kiekvieną Vakarų spaudimo sumažinimą supranta kaip leidimą toliau kariauti ir bombarduoti Ukrainos miestus.
Tiesioginio ryšio tarp JAV sprendimo ir konkrečių Rusijos karinių smūgių nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino. Tačiau Rusijos puolimas nesiliovė ir paskelbus susitarimą, kuris Maskvai gali atnešti papildomų pajamų.
Ar rusiškas dyzelinas iš tiesų sumažins kainas?
Energetikos specialistai abejoja, ar D. Trampo susitarimas su V. Putinu galės bent kiek labiau sumažinti degalų kainas.
„Associated Press“ kalbinti ekspertai pažymi, kad leidimas Rusijai parduoti daugiau dyzelino nebūtinai reiškia tokį patį pasaulinės pasiūlos padidėjimą.
Dalis rusiškų degalų ir iki šiol pasiekdavo kitas rinkas. Todėl pasikeitus jų pardavimo kryptims bendras pasaulyje pagaminamo dyzelino kiekis savaime nepadidės.
Be to, Rusijos naftos perdirbimo įmones smarkiai apgadino Ukrainos smūgiai, o pačioje Rusijoje pastaraisiais mėnesiais taip pat buvo juntamas degalų stygius.
Todėl kol kas neaišku, ar Maskva pajėgs įvykdyti D. Trampo paskelbtus įsipareigojimus ir kiek dyzelino iš tikrųjų pasieks Jungtines Valstijas.
Vakarų vienybė prieš Rusiją išbandoma nauju susitarimu
D. Trampo sandoris su V. Putinu išryškino vis didėjančius Vašingtono ir Europos sąjungininkų nesutarimus dėl Rusijos.
Jungtinės Valstijos, dar neseniai raginusios kitas šalis atsisakyti rusiškų energijos išteklių, dabar pačios atveria rinką Rusijos degalams.
Europos Sąjunga tuo metu rengia naujas sankcijas, o Ukraina reikalauja, kad bet koks ekonominio spaudimo Rusijai mažinimas būtų siejamas su tikrais ir abipusiais įsipareigojimais nutraukti karo veiksmus.
Lietuva taip pat nuosekliai pasisako už griežtesnes sankcijas Rusijai. Prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą ragino didinti spaudimą agresiją tęsiančiai Maskvai, o Seimas yra pratęsęs nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Ar naujasis JAV ir Rusijos susitarimas sumažins degalų kainas, dar neaišku. Tačiau jo politiniai padariniai jau juntami – Vašingtono santykiuose su Ukraina ir Europos sąjungininkais atsirado naujas nesutarimų židinys.
Svarbiausias klausimas lieka neatsakytas: ką Rusija pasiūlė mainais už galimybę gauti papildomų pajamų iš dyzelino pardavimo ir ar šis susitarimas bent kiek priartins karo Ukrainoje pabaigą?
Kol kas jokių Rusijos įsipareigojimų nutraukti karą nepaskelbta.
Parengta pagal JAV Senato, JAV iždo departamento, „Reuters“, „Associated Press“, „Financial Times“, „Axios“, YLE, ERR, SVT ir ABC pranešimus.
Lieka nežinoma ne tik ką pasiūlė Rusija, bet ir visa kita. Neaišku ką Amerika įsipareigojo Izraeliui. Aišku tik tiek, kad Bibi ir respublikonai sieks žūtbūt laimėti rinkimus, o eurokomunistai – tam sutrukdyti.
Belieka luktelėti dienos, kaip nuprotėjęs amerikonas senukas viešai pabučiuos maskolių iškamšai į šikną. Tada Amerika tikrai iškils aukščiau visko, lyg š… virš vandens.
Taip, apderkim Amerikos valdžią, o paskui maldaukim, kad atsiųstų savo kariuomenę ginti mus nuo rusų. Tikra patriotinė ir vertybinė politika.
Kolektyvinis trumpas tikrai nesiųs kariuomenės į Lietuvą, juo labiau jokios nuolatinės bazės čia nesteigs. Jam nereikia JAV, kaip valstybės, susidūrimo su Rusija. O štai globalistams to reikia. JAV kariuomenė – tai ne saugumo, o karo židinio garantas.
Vakarų vienybė tik viename – nepajudinamame hegemonijos visame pasaulyje siekyje. Tačiau juose grumiasi, santykinai imant, dvi jėgos – globalistai ir nacionalistai. Globalistams, t.y. globaliam kapitalui, kurio šerdis finansinis kapitalas, nereikia valstybių, tautų, jis jas griauna ir siekia valdžios leftistinės ideologijos pagalba. Tačiau tai netapatu marksistinei komunistinei ideologijai. Nors panašumų yra, bet jos skiriasi iš esmės. Globalistams ir pačios JAV tėra tik įrankis, išteklis.
Nacionalistinėms jėgoms, kurios remiasi nacionaliniu kapitalu, valstybė reikalinga, nes tai jų tvirtovė, atrama. Reikalingos ir tautos, nes tai valstybių atrama.
Kolektyvinis trumpas, nepaisant konkretaus Trumpo kvailysčių, atstovauja nacionaliniam kapitalui, kuris nori stiprios JAV kaip valstybės. Žinoma, pačios stipriausios, kuriai paklūsta visos kitos. Todėl jis randa kalbą su kitomis didžiosiomis valstybėmis, nes turi vienodą pasaulio, kaip valstybių darinio, matymą. Skirtumas tik tas, kad jankiai mato tą darinį kur besąlygiškai doinuoja JAV, o kiti paklūsta, o kitos didžiosios valstybės tai mato kaip lygiaverčių valstybių darinį.
O globalistai, kurie vyrauja UK, Europoje, kuriuos JAV atstovauja sąlyginai kalbant demokratų partija, yra priešpriešoje su nacionalistais, taip pat ir kolektyviniu trumpu JAV.
Tokie paties samproavimai – tai, sakyčiau, paviršinis dalykų matymas pro pasenusio pasaulio akinius. Pasaulio gyvenime vyksta daug gilesni procesai, jie daugiau dvasinės, vertybinės, psichologinės prigimties. Tai daugiau ryšio tarp žmonių pakrikimo požymiai, jo turinio, formų, bendro išsisėmimo, vienišėjimo, gyvenimo laisvėje ir demokratijoje problemos.
Tavo požiūriu, kad viskas vyksta savaime, lyg š plauktų pasroviui. Paties suvokimas yra infantilus, nes turint nors kiek proto negalima nematyti, kad yra labai galingos reguliuojančios jėgos, kurios ir įperša vertybes, mąstymo klišes, elgesio būdą ir pan.
Pasaulis vis dar yra solerinėje finansų sistemoje, kurį yra FRS rankose. O tai iš esmės privati sistema. Tai kieno ji rankose? Beveik visas pasaulio turtas yra tose pačiose rankose. O ar ne jų rankose didžioji žiniasklaida, farmacija, pasaulinės organizacijos, kurios diktuoja valstybėms? Ir kaip čia, pvz., gaunasi, kad jei kuri valstybė bando, pvz., atsikratyti genderinės ideologijos, pažaboti užsienio agentūras, nevaldomą migraciją, stebėtinai sutartinai prasideda tos šalies puolimas per visur, kur tik įmanoma? Laisvės, ar vis tik kietos, viską valdyti siekiančios rankos pasireiškimas?
>Naivus klausimas
Pažiūrėkime į Vidurio Europos Lietuvos kunigaikščių AMŽINOSIOS TAIKOS sutartį su Rusijos kunigaikščiu Vasilijum II Tamsiuoju, kuri buvo pasirašyta 1449 m. rugpjūčio 31 d. atsižvelgiant į faktą, kad Vasilijus II Tamsusis buvo Vytauto Didžiojo anūkas (Sofijos Vytautaitės sūnus). Šią sutartį iš Lietuvos pusės pasirašė Lietuvos Didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. NEUŽMIRŠKIME IRGI, kad 1410 m. Žalgirio mūšio metu (dabar ši vieta yra Lenkijoj), kurį laimėjo LDK karalius Vytautas Didysis, planetoj gyveno 425 milijonai žmonių. Todėl, gerb. NVKL, labai vietoj pasakėte, kad ‘nacionalistinėms jėgoms, kurios remiasi nacionaliniu kapitalu, valstybė yra reikalinga, nes tai yra jų tvirtovė, atrama. Reikalingos ir tautos, nes tai valstybių atrama’. Išvada: gal nesivelkim į slaviškus reikalus jų viduj turint omenyje, kad šiandien pasaulyj gyvena 9 milijardai žmonių. Dėkoju.
čia ne slavų vidaus reikalai. Čia vieni slavai, ukrainiečiai, naudojami kaip patrankų mėsa globalistų kare prieš valstybę, kuri yra jiems kliūtis.
Kaip žinia, Zelenckij jau penktus metus syengiasi Europą ir JAV paleisti ubagais. Trampas to nebeleidžia, bet gal ir Europa ryšis išsivadavimui iš, trilijonus kainuojančios, Zenenckio diktatūros ?
Taigi, palauk, – bet gi Putinas užpuolė Zelenkį, o ne atvirkščiai.
Jau kalbėta ne vieną kartą, kas ką kaip puolė ir kas per veiksmas yra 2022 m. prasidėjęs. Bet jei vis dar kyla darželio lygio klausimai – tai beviltiška.
>klaustukas
Tamstos pasisakyme, manau, nieko taisyti nereikia.
Pasaulinė finansų sistema pati savaime nieko nekuria. Finansai yra milijardų žmonių privačioje valioje, kiekvienas jų pinigus naudoja pagal principą, kad juos išleidus gautų kuo didesnę naudą. Žinoma, tarp jų pasitako ir kvailybių, išsgimimų, kaip kad, pvz, buvo su komunizmo statyba arba dabar yra su ta genderybe bei, tarkim tai, kad Rusija karu įdieginėja Ukrainai, kad ši yra Rusija. Bet tai, kaip sakoma, ir yra gyvenimas. .
Taigi pingai – išleidžimi pagal pačių žmonių išmanymo sumanytus projektus. Taip kuriamas gyvenimas pasaulyj milijardų žmonių prvačia valia, pinigai šiuo atveju yra tik šį vyksmą aptarnaujanti techninė priemonė. Taigi gal neklampinėtume ‘naiviais apsimetus’ savo mintimis po 19 a. ar dar senesnį pasaulį.
Akivaizdu, kad toliau ir plačiau nosies nematai, tiksliau, nesuvoki. Jei taip galima pasakyti – savivaldybės lygis, gal net seniūnijos, bet tikrai ne valstybės, netgi mažos, ką jau bekalbėti apie geopolitiką.
Naudojantis tokiais žodžiais kaip globalistai, švabai, komunistai, neįvardinant kankrečių šalių ar asmenų, kurie laikomi ir dėl ko tokiais, vyksta pasaulio, kuriam gyvename, dergimas ir tiek. Toks demagogijos varymas negali būti priimtinas.
Pasakymas “Pasaulinė finansų sistema pati savaime nieko nekuria. Finansai yra milijardų žmonių privačioje valioje” parodo, kad žmogus visiškai nesuvokia sisteminių dalykų, nesuvokia visuomenės, valstybių raidos dėsnių. Deja, bet yra, kam tai neduota. Ir pats labai geras to pavyzdys.
Teko nemažai tokių matyti visuomenės mokslų, politologijos, tarptautinių santykių, filosofijos disciplinose.
V.S.Solovjovo ,,Legendoje apie Antikristą” yra tokia pranašystė: europiečiai sukuria Jungtines Europos Valstijas, paskui – pasaulinę antikristo valstybę su jungtine ekumenine bažnyčia, unifikuota visuomene ir rojumi Žemėje.
(Laima Kastanauskaitė. Slaptosios draugijos ir mitologinė lituanistika (nuo Palemono iki XX akžiaus pradžios), Mintis, Vilnius, 2019 m., 229 p.)
Vis dar komunizmo statyba centralizuotu planavimu neišeina pačiam iš galvos…
Man tik įdomu iš kur putleris Trumpui gaus tiek tūkstančių tonų “saliarkos”, jei Ukraina baigia sudeginti naftos perdirbimo gamyklas.
O Trumpas tikriausiai užmiršo , visai ne keista, JAV , šiuo metu, daugiausia naftos išgaunanti valstybė pasaulyje.
Naftos perdirbimo gamykla yra kiek didesnė nei tavo tvartelis. Netgi gerokai didesnė. Ir, kad ją sugriautum, reikia ne dronų, o raketų ir ne vienos, dviejų.
Ką dronais padarė – tai pažeidė talpas, kur laikomas pagamntas kuras. Jos greitai atstatomos. Bet taip, kai dega kuras, piarinis vaizdas labai neblogas. Tik tai ir yra didele dalimi piaras, o ne peremoga.
Žinoma, žala padaryta, bet kalbėti, kad gamayklos baigiamos sunaikinti yra durnių kalbos.
Na jaunuoli, šaunuoli , kadangi labai gerai nusimanai apie padėti gimtinėje, tai nesimakaluok be darbo . Važiuok gelbėti tėvynės.