Didėjančios dirbtinio intelekto galimybės ir visuomenėje kilusios aštrios diskusijos dėl sintetinio turinio kūrimo ragina imtis konkrečių teisinių pokyčių. Seimo narys Vytautas Kernagis registruoja Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma kodeksą papildyti nauju straipsniu „Teisė į balsą“.
Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje aiškiai apibrėžta ir saugoma asmens teisė į atvaizdą, tačiau teisinio reguliavimo spraga atveria kelią nebaudžiamam balso generavimui, klonavimui ar skleidimui imituojant realius žmones.
DI keičia padėtį
Pasak Seimo nario V. Kernagio, dirbtinio intelekto technologijos iš esmės pakeitė padėtį: šiandien iš kelių sekundžių garso įrašo galima sukurti žmogaus balso modelį ir juo įgarsinti praktiškai bet kokį tekstą.
„Kadangi tokiais atvejais dažnai nėra atkuriamas joks originalus įrašas, esamos autorių teisių, asmens duomenų ar privataus gyvenimo apsaugos priemonės ne visuomet suteikia aiškų ir veiksmingą teisinį pagrindą ginti pažeistas teises“, – akcentavo jis.
Balso imitavimo įrankiai gali būti naudojami kūrybiniams tikslams, tačiau kartu kelia rimtų grėsmių asmens teisėms, reputacijai ir visuomenės pasitikėjimui. Naujuoju projektu siekiama aiškiai nustatyti, kad žmogaus balsas, analogiškai kaip ir jo atvaizdas, yra saugoma asmenybės dalis, kurios negalima naudoti be aiškaus sutikimo.
„Dirbtinis intelektas atveria daug galimybių, tačiau kartu sukuria ir naujų rizikų. Šiandien technologijos leidžia sukurti tokį balsą, kad klausytojui sunku atskirti, ar jis tikras. Todėl valstybė turi užtikrinti, kad kiekvienas žmogus išlaikytų kontrolę savo tapatybės atžvilgiu, o jo balsas nebūtų naudojamas be žinios ir sutikimo“, – sako projekto iniciatorius Seimo narys V. Kernagis.
Pagal siūlomą reguliavimą, fizinio asmens balsas galėtų būti atgaminamas, viešai skelbiamas ar kitaip naudojamas tik gavus jo sutikimą. Įstatymo projekte balsu laikomas ne tik balso įrašas, bet ir dirbtinio intelekto ar kitomis techninėmis priemonėmis sukurtas atkurtas balsas, iš kurio galima atpažinti konkretų asmenį.
Projektas numato, kad sutikimas turi būti aiškus ir konkrečiai apibrėžtų naudojimo tikslus, būdus bei apimtį. Vien sutikimas naudoti balso įrašą nesuteiktų teisės kurti ar naudoti dirbtinai atkurtą balsą. Taip pat būtų draudžiama iš anksto ir visam laikui atsisakyti teisės į savo balsą.
Įstatymo projekte numatyta išimtis parodijos ir satyros atvejams, tačiau ir tokiais atvejais nebūtų leidžiama klaidinti visuomenės dėl balso autentiškumo ar pažeisti asmens garbės, orumo, reputacijos bei privataus gyvenimo.
Atskirai pabrėžiama, kad balso naudojimas reklamos ar kitais komerciniais tikslais be asmens sutikimo visais atvejais būtų laikomas neteisėtu.
Asmenys, kurių teisė į balsą būtų pažeista, galėtų kreiptis į teismą reikalaudami nutraukti pažeidimą, pašalinti neteisėtai sukurtą turinį, sunaikinti atkurtą balsą naudojančius įrašus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Diskusijos dėl žmogaus tapatybės apsaugos dirbtinio intelekto amžiuje ypač suaktyvėjo po viešojoje erdvėje nuskambėjusio filmo „Eglė laikų karalienė“ atvejo. Jis aiškiai parodė, kad visuomenė ir kūrėjai atsidūrė teisiniame neapibrėžtume. Žiniasklaidoje buvo keliami klausimai dėl realių asmenų vardo, įvaizdžio ir kitų atpažinimo elementų naudojimo teisėtumo dirbtinio intelekto sukurtame turinyje.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
