Lietuvoje investuoja vis daugiau žmonių, tačiau keičiasi ne tik investuotojų skaičius – keičiasi ir tai, kokius investavimo tikslus jie nurodo. Per pastarąjį dešimtmetį dažniausiu investavimo tikslu tapo papildomos pajamos šalia pagrindinio uždarbio, aplenkusios kaupimą pensijai, rodo „Artea“ banko užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.
Šiemet papildomas pajamas šalia pagrindinio uždarbio kaip investavimo tikslą nurodė daugiausiai – 58 proc. gyventojų. Palyginimui, 2016 m. tokių buvo 32 proc. Tuo metu pensijai kaupti planuoja 49 proc. apklaustųjų, nors prieš dešimtmetį būtent šis tikslas buvo dažniausias (50 proc.). Pagal apklausos duomenis, kartu auga ir pats investuotojų skaičius: šiemet investuoja 35 proc. Lietuvos gyventojų, pernai tokių buvo 27 proc., o 2016 m. – vos 13 proc.
„Papildomos pajamos – plačiausiai suprantamas tikslas, bet kartu ir vienas asmeniškiausių. Vieniems tai galimybė ateityje sumažinti darbo krūvį, kitiems – pajamų šaltinis, kuris nepriklauso nuo vieno darbdavio. Toks atsakymų pasiskirstymas rodo, kad investavimas vis dažniau suvokiamas ne tik kaip kaupimas konkrečiam pirkiniui, o kaip ilgalaikis įprotis“, – sako banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Būstas grįžta į planus, automobiliui kaupiama vis rečiau
Antras pagal dydį pokytis – būstas, kaip investicija. Šiemet jį kaip investavimo tikslą nurodė 23 proc. gyventojų, pernai – 18 proc., o 2016 m. – 14 proc. Šiemetinis būsto kaip investavimo tikslo rodiklis – aukščiausias nuo pat 2020 m. Dažniausiai būstą mini jauniausi tyrimo dalyviai.
Priešinga kryptimi juda automobilis. 2024 m. jį kaip investavimo tikslą nurodė 17 proc. apklaustųjų, pernai – 14 proc., o šiemet – 12 proc. Nors per visą dešimtmetį šis tikslas išpopuliarėjo (2016 m. jį minėjo 7 proc.), pastaruosius dvejus metus jį renkasi vis mažiau žmonių. Automobilį dažniau nurodo vyrai.
„Būsto ir automobilio tikslai reaguoja į skirtingus dalykus. Būsto įsigijimas reikalauja didelio pradinio įnašo, todėl jam kaupiama ilgai ir kryptingai – kylant nekilnojamojo turto kainoms šis tikslas natūraliai grįžta į akiratį. Tuo tarpu automobilis yra mažesnė ir lengviau finansuojama išlaidų sritis, todėl jam kaupti investuojant imamasi rečiau“, – komentuoja dr. D. Kolmatsui.
Vaikų studijoms kaupiama mažiau
Ryškiausiai susitraukė kaupimas vaikų studijoms. 2018 m. šį tikslą nurodė 25 proc. gyventojų, o šiemet – 13 proc., tai yra tiek pat, kiek 2016 m. Dažniausiai jį mini 36–45 metų respondentai.
„Būtų klaidinga daryti išvadą, kad tėvai mažiau galvoja apie vaikų ateitį. Greičiau keičiasi kontekstas: mažėja mokyklą baigiančiųjų, keičiasi studijų finansavimo sąlygos, o ir patys tėvai vis dažniau kaupia ne konkrečiam vaiko poreikiui, o bendram rezervui, kurį prireikus galima panaudoti ir studijoms“, – sako žinovė.
Skoloms padengti – tikslas, kuris ne visada apsimoka
Dar vienas nedidelis, bet nuosekliai augantis tikslas – skolų padengimas. 2016 m. jį nurodė 3 proc. gyventojų, šiemet – 8 proc. Įdomu tai, kad šį tikslą dažniau mini dar neinvestuojantys (9 proc.) nei jau investuojantys (6 proc.) apklaustieji.
„Tokį tikslą reikėtų vertinti individualiai: jei pagrįstai tikimasi grąžos, viršijančios mokamas paskolos palūkanas, lėšas laikyti investicijose gali būti racionalu. Bet dažniausiai būna atvirkščiai – ypač kalbant apie vartojimo kreditus ar kredito korteles, kurių palūkanos paprastai gerokai didesnės už realistišką ilgalaikę investicijų grąžą“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
„Svarbu ir tai, kad įsipareigojimas grąžinti paskolą yra fiksuotas, o investicijų rezultatas daugeliu atvejų – ne. Jei terminas artimas, investuojant kyla rizika, kad reikiamu momentu turėsime mažiau, nei planavome. Brangias skolas paprastai verta uždengti pirmiau, nei pradedama investuoti“, – priduria ji.
Tikslas nulemia laikotarpį ir riziką
Pasak ekspertės, skirtingi tikslai reikalauja skirtingų sprendimų, todėl prieš pradedant investuoti verta atsakyti į tris klausimus: kam kaupiama, kada pinigų prireiks ir kokius rezultatų svyravimus žmogus pasirengęs toleruoti.
„Pirmiausia turėtų būti sukauptas bent 3–6 mėnesių lengvai pasiekiamas būtinųjų išlaidų rezervas – jo investuoti nereikėtų. Tik tada verta kalbėti apie ilgesnio laikotarpio tikslus, tokius kaip pensija ar būstas. O periodiškai skiriamos mažesnės sumos padeda sumažinti riziką visas lėšas investuoti vienu nepalankiu metu“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.
Parengta pagal „Artea“ pranešimą
