Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas Astronomija ir kosmonautika

Demono žvaigždė: senovės egiptiečiai suprato dvinarės Algolio žvaigždės ypatumus

www.technologijos.lt
2012-05-06 12:48:21
2
Algolio žvaigždžių sistema dailininko akimis

Algolio žvaigždžių sistema dailininko akimis

Algolio žvaigždžių sistema dailininko akimis
Algolio žvaigždžių sistema dailininko akimis

Stulbinantis suomių archeologų atradimas liudija, jog jau daugiau kaip prieš 3,2 tūkst. metų senovės egiptiečiai suprato už 93 šviesmečių nuo Žemės skriejusios dvinarės žvaigždės Algolio (Demono žvaigždė) ypatumus. Maža to, specifiniai egiptiečių skaičiavimai padėjo išspręsti vieną daugelį metų neįveiktą astronominį galvosūkį.

Senovės egiptiečių žinotą dvinarę Algoli žvaigždę (Persėjo Beta) ir jos šviesio pokyčius moderniųjų laikų astronomai atrado tik 1667 m. (Džeminianas Montanaris – Geminiano Montanari), o tik daugiau nei po šimto metų, 1783 m. britų astronomas-mėgėjas Džonas Gudrikas (John Goodricke) pirmasis suprato, kodėl Demono žvaigžde vadinamas Algolis keletui valandų kas 2,87 paros gerokai priblėsta. Dž. Gudrikas iškėlė teorinę prielaidą, jog šviesio pokyčiai atsiranda dėl to, jog, žvelgiant iš Žemės, dvi žvaigždės pridengia viena kitą.

Tačiau archeologiniai tyrimai byloja, jog, panašu, Dž. Gudrikas toli gražu nebuvo pirmasis Žemėje žmogus, supratęs, jog žvelgia į dvinarę žvaigždę. Prieš 3 tūkst. metų tai žinojo senovės egiptiečių žyniai.

Apskritai senovės egiptiečiai buvo prisiekę žvaigždžių stebėtojai – Egipto civilizacijos laikų žyniai kruopščiai fiksavo dangaus kūnų padėtis ir pokyčius, informaciją naudodami ateities spėjimui. Kai Suomijos tyrėjai iš Helsinkio universiteto analizavo Kairo kalendorių – laiko gerokai suniokotą, tačiau vis dar įskaitomą senovės egiptiečių dokumentą, kuriame surašytos palankių ir nepalankių dienų 1 200-aisiais metais pr.m.e sekos – jie pastebėjo keletą stulbinančių faktų. Panašu, jog senovės egiptiečiai ne tik stebėjo naktinį dangų, bet ir darė tam tikrus apibendrinimus bei atlikinėjo žvaigždžių dinamikos skaičiavimus.

Kairo kalendoriuje yra du ciklai. Vienas iš jų trunka 29,6 paros ir beveik tiksliai atkartoja Mėnulio ciklą. Kito ciklo trukmė – 2,85 paros. Šį ciklą Helsinkio universiteto mokslininkai yra linkę susieti būtent su Algolio dvinare sistema. Kadangi egiptiečių skaičiavimų būta labai specifiškų, jų gauti skaičiai padėjo išspręsti aktualų šių laikų astronominį galvosūkį.

Beje, moderniais teleskopais buvo nustatyta, jog Algolis iš tiesų yra ne dvinarė, o trinarė žvaigždė. Tiesa, trečioji sistemos žvaigždė nuo intymesniu atstumu sąveikaujančio dueto – Algolio A ir Algolio B – yra ženkliai nutolusi. Jei A ir B žvaigždes skiria atstumas, prilygstantis pusei nuotolio nuo Saulės iki Žemės (apie 75 mln. km), tai trečioji sistemos žvaigždė Algolio C nuo jų nutolusi šešiskart toliau.

Kaip ten bebūtų, trečiosios žvaigždės atradimas (ir teorinė prielaida, jog pirmosios dvi dalijasi savo medžiaga, t. y., viena iš jų siurbia kitos plazmą) davė pagrindą mokslininkams manyti, jog jų sukimasis vienai aplink kitą laikui bėgant turėtų lėtėti. Tačiau nuo to momento, kai prieš 200 metų buvo pirmą sykį apskaičiuotas Algolio sistemos dviejų narių apsisukimo periodas (2,867 Žemės paros), teorinės prielaidos apie lėtėjimą niekas nesugebėjo patvirtinti. Gali būti, jog šią kliūtį įveikti padės prieš 3,2 tūkst. metų atlikti senovės egiptiečių skaičiavimai: pagal juos, Algolio sistemos periodas siekė ne 2,867, o tik 2,85 paros.

Įdomu yra ir tai, jog prieš maždaug 7,3 mln. metų Algolio žvaigždžių sistema buvo gerokai arčiau Žemės: jei dabar žvaigždė yra už 92,8 šviesmečio, tai prieš 7,3 mln. metų ji buvo tik už 9,8 šviesmečio. Kadangi suminė sistemos masė Saulės masę viršijo maždaug 5 kartus, Algolio ryškis tais laikais siekė -2,5 (dabar – tik 2,1, o priblėsus – 3,4) ir ši žvaigždė buvo gerokai ryškesnė už ryškiausią nūdienos naktinio dangaus žvaigždę Sirijų.

Senovės egiptiečių žinotą dvinarę Algolo žvaigždę (Persėjo Beta) ir jos šviesio pokyčius moderniųjų laikų astronomai atrado tik 1667 m. (Džeminianas Montanaris – Geminiano Montanari), o tik daugiau nei po šimto metų, 1783 m. britų astronomas-mėgėjas Džonas Gudrikas (John Goodricke) pirmasis suprato, kodėl Demono žvaigžde vadinamas Algolas keletui valandų kas 2,87 paros gerokai priblėsta. Dž. Gudrikas iškėlė teorinę prielaidą, jog šviesio pokyčiai atsiranda dėl to, jog, žvelgiant iš Žemės, dvi žvaigždės pridengia viena kitą.

Tačiau archeologiniai tyrimai byloja, jog, panašu, Dž. Gudrikas toli gražu nebuvo pirmasis Žemėje žmogus, supratęs, jog žvelgia į dvinarę žvaigždę. Prieš 3 tūkst. metų tai žinojo senovės egiptiečių žyniai.

Apskritai senovės egiptiečiai buvo prisiekę žvaigždžių stebėtojai – Egipto civilizacijos laikų žyniai kruopščiai fiksavo dangaus kūnų padėtis ir pokyčius, informaciją naudodami ateities spėjimui. Kai Suomijos tyrėjai iš Helsinkio universiteto analizavo Kairo kalendorių – laiko gerokai suniokotą, tačiau vis dar įskaitomą senovės egiptiečių dokumentą, kuriame surašytos palankių ir nepalankių dienų 1 200-aisiais metais pr.m.e sekos – jie pastebėjo keletą stulbinančių faktų. Panašu, jog senovės egiptiečiai ne tik stebėjo naktinį dangų, bet ir darė tam tikrus apibendrinimus bei atlikinėjo žvaigždžių dinamikos skaičiavimus.

Kairo kalendoriuje yra du ciklai. Vienas iš jų trunka 29,6 paros ir beveik tiksliai atkartoja Mėnulio ciklą. Kito ciklo trukmė – 2,85 paros. Šį ciklą Helsinkio universiteto mokslininkai yra linkę susieti būtent su Algolo dvinare sistema. Kadangi egiptiečių skaičiavimų būta labai specifiškų, jų gauti skaičiai padėjo išspręsti aktualų šių laikų astronominį galvosūkį.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Rokas says:
    13 metų ago

    Paskutines 4 pastraipas ištrinkite, nes kartojasi

    Atsakyti
    • Rokas says:
      13 metų ago

      Taip pat ir komentarus 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Aplinkos tarša
Lietuvoje

Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt

2025 06 30
Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda
Gamta ir žmogus

Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi

2025 06 30
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.
Kultūra

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje
Ukrainos balsas

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Naivus klausimas Rimvydui apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje
  • Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt
  • Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi
  • Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Sirijus ir Šienpjoviai (Orionas)

J. Vaiškūnas. Kovo danguje –  žiemos žvaigždžių palydos ir Mėnulio bei Saulės užtemimai

2025 03 13
Egiptas

Atostogos Egipte – ko saugotis ir kur ieškoti pagalbos

2025 03 02
„Mokslo sriuba“: žvaigždės ir aplink jas skriejančios egzoplanetos | LRT nuotr.

VU astrofizikai: Tik ištyrus žvaigždę galima išsamiai ištirti ir jos planetas

2024 12 21
Geminidai 2013 m.

J. Vaiškūnas. Gruodžio danguje – ryškiausios žvaigždės ir planetos bei Geminidų žybsniai

2024 12 13
Nardymas | pixabay.com, Ggungpa0 nuotr.

Ruošiatės nardyti Egipte? Štai ką būtina žinoti

2024 12 07
Pexels.com, A. Nadiožino nuotr.

J. Vaiškūnas. Lapkričio danguje: ryškėjančios planetos, blėstanti kometa ir Leonidų žybsniai

2024 11 16
J. Vaiškūnas. Tarp rugsėjo žvaigždžių: ryškusis Jupiteris, priartėjęs Saturnas ir superpilnaties užtemimas

J. Vaiškūnas. Tarp rugsėjo žvaigždžių: ryškusis Jupiteris, priartėjęs Saturnas ir superpilnaties užtemimas

2024 09 13
PAPILDYTA">
Perseidų meteorai virš Aiseto ežero 2016 m. | wikimedia.org nuotr.

J. Vaiškūnas. Rugpjūčio danguje – žvaigždžių gausa, įspūdingi šviesulių suartėjimai ir Perseidų meteorų žybsniai PAPILDYTA

2024 08 11
M. Skuodis lankosi Egipte | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Egiptas ketina gerinti susisiekimą oru ir jūromis

2024 04 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Naivus klausimas Rimvydui apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
efoto.lt | Aušros nuotr.

Gyslotis – ne tik kraujavimui stabdyti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai