Rugsėjo 18 d., penktadienį, Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Jungtinės Karalystės laikinąją reikalų patikėtinę Maskvoje Danae Dholakia ir pareiškė protestą dėl didinamo britų dronų bei kitų ginklų tiekimo Ukrainai.
Maskva pareiškė, kad britų kariniai objektai Ukrainoje, jei jie naudojami smūgiams Rusijos teritorijoje, bus laikomi „teisėtais taikiniais“. Londonas atsakė, kad tokie grasinimai paramos Ukrainai nepakeis.
Maskva kalba apie atsakomąsias priemones
Rusijos URM pareiškė pasiliekanti teisę imtis „būtinų atsakomųjų priemonių“, kurias Maskva sieja su savo teise į savigyną. Ministerija taip pat apkaltino Londoną karo Ukrainoje eskalavimu ir mėgino jam priskirti atsakomybę už galimą tolesnį padėties blogėjimą.
„Patvirtinta, kad bet kokie britų kariniai objektai Ukrainoje, naudojami smūgiams Rusijos teritorijoje, yra teisėtas taikinys“, – teigiama Rusijos URM pareiškime.
Konkrečių britų karinių objektų Ukrainoje Maskva neįvardijo. Pats pareiškimas taip pat nepatvirtina, kad Ukrainoje veiktų nuolatinės Jungtinės Karalystės karinės bazės.
Londonas: paramos Ukrainai nemažins
Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusija tokiu žingsniu mėgina nukreipti dėmesį nuo savo plataus masto invazijos į Ukrainą ir diskredituoti Jungtinę Karalystę.
Londonas patikino, kad toliau tieks Ukrainai priemones, reikalingas jos gynybai, ir kartu rems pastangas siekti, kaip teigia britų vyriausybė, teisingos ir ilgalaikės taikos.
Britanija žada daugiau kaip 120 tūkst. dronų
Rugsėjo 8 d. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija paskelbė, kad šiemet Ukrainai numatyta perduoti daugiau kaip 120 tūkst. dronų. Iki tos dienos jau buvo pristatyta 25 tūkst. skraidyklių.
Tarp jų yra Rusijos dronams naikinti skirti perėmimo dronai, žvalgybinės skraidyklės ir smogiamieji bepiločiai orlaiviai. Dronų karo patirtis Ukrainoje vis labiau keičia ir NATO valstybių gynybos planus.
Londonas taip pat skyrė 100 mln. svarų sterlingų Ukrainos oro gynybai stiprinti. Ši parama apima „Patriot“ sistemoms skirtas raketas ir kitą oro gynybos įrangą, kurią numatyta perduoti prieš žiemą.
Putinas apie galimus smūgius Britanijoje: „Karinė paslaptis“
Dabartinis Rusijos URM pareiškimas pratęsė rugsėjo pradžioje sustiprėjusią Maskvos grasinimų retoriką Londono atžvilgiu.
Rugsėjo 2 d. Vladimiro Putino buvo paklausta, ar karinis objektas pačioje Jungtinėje Karalystėje, veikiantis Ukrainos interesais, galėtų tapti Rusijos kariuomenės taikiniu. Rusijos prezidentas atsakė: „Tai paslaptis. Karinė paslaptis.“
Tą pačią dieną V. Putinas teigė, kad bet kokie kariniai objektai Ukrainoje, taip pat ir britų, jeigu tokių būtų, Rusijos požiūriu gali būti laikomi taikiniais.
Grasinimai skamba tęsiantis karo ir derybų įtampai
Naujas Maskvos pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai vėl mėginama išjudinti Ukrainos ir Rusijos derybas, tačiau svarbiausias ginčas dėl teritorijų tebėra neišspręstas.
Kartu Europos valstybės stiprina Ukrainos oro gynybą ir dronų pajėgumus, o NATO šalyse tęsiamos diskusijos, kaip Aljansas turėtų reaguoti į Rusijos veiksmus ir incidentus prie savo sienų.
Rugsėjo 18-osios pareiškimas savaime nereiškia, kad Maskva jau priėmė sprendimą smogti britų objektams. Tačiau jis rodo, kad Rusija vis atviriau sieja Vakarų karinę paramą Ukrainai su galimų atsakomųjų veiksmų grėsme.
Parengta pagal BBC, „Reuters“ ir Jungtinės Karalystės vyriausybės pranešimus
Na, aš nelabai suprantu britų neapykantą Rasijai. Na tai taip, britai visada troško, kad Rasija nedraugautų, bet kariautų su Vokietija. Net Rasputiną nužudė, nes tas įkalbinėjo carą su Vokietija ne kariauti, bet draugauti. Bet juk Vokietija dabar neriasi iš kailio, kad santykius su Rasija užnuodyti amžiams, ko dar britams reikia ?
tai juk JK, ne kas kitas, ir diriguoja Vokietiją. Mercas kas ir iš kur atėjęs, kokio lizdo paukštis?
Трамп уничтожает санкциями. Ответ РФ и Китая? КРОВАВАЯ ЗИМА-гарантии Зеленского❌ Зов КАРПАТ-Мураев
youtube.com/watch?v=Lu4ZaIKJlRw
NAUJOS TRUMPO SANKCIJOS KEIČIA ŽAIDIMO TAISYKLES – KAM JOS SMOGS LABIAUSIAI? Rugsėjo 18 d. Donaldas Trumpas pasirašė plataus masto sankcijų įstatymą Rusijai. Jis paveikia Rusijos energetikos sektorių, gynybos sektorių ir „šešėlinį laivyną“ bei numato iki 100 % tarifus didžiausiems Rusijos naftos ir dujų pirkėjams. Tarp potencialiai paveiktų šalių pirmiausia aptariamos Kinija ir Indija; taip pat atskirai nagrinėjame karo ir raketų grėsmę Ukrainai. Šiame numeryje aptariami pareiškimai ir susirūpinimas dėl Rusijos balistinių ginklų, smūgių Ukrainos infrastruktūrai ir oro gynybos pajėgumų. Svarbu atskirti „Orešniko“ temą nuo patvirtintų duomenų apie konkrečius paleidimus: naujausi „Reuters“ duomenys rodo, kad Rusija smarkiai padidino kitų balistinių raketų, įskaitant konvertuotas RM48U, naudojimą. Kita svarbi tema – 2027 m. Ukrainos biudžeto projektas. Siūloma, kad gynybos išlaidos pasiektų rekordinius 4,89 trilijono grivinų, o išorinio finansavimo poreikis viršija 52 mlrd. JAV dolerių. Interviu su Ukrainos opozicijos politiku Jevhenu Murajevu.