Elektrolitų gėrimų populiarumas pastaraisiais metais pastebimai išaugo – juos aktyviai reklamuoja sporto ir sveikos gyvensenos pramonė, o parduotuvių lentynose jų pasirinkimas vis didėja. Dėl to elektrolitus vis dažniau perka ne tik sportuojantys, bet ir tie, kurie pajunta nuovargį, silpnumą, raumenų mėšlungį ar tiesiog tikisi greitesnio energijos antplūdžio. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad elektrolitų vartojimas ne visada atitinka realų organizmo poreikį.
„Elektrolitų gėrimų ir papildų populiarėjimą vertinčiau gana kritiškai. Sveikam žmogui, kuris subalansuotai maitinasi ir įprastai fiziškai juda, papildomai vartoti elektrolitų kasdien dažniausiai nėra būtinybės. Pagrindinius elektrolitus, tokius kaip natris, kalis ar magnis, gauname su maistu, o kasdieniam skysčių poreikiui patenkinti paprastai pakanka vandens“, – aiškina gydytoja.
Anot jos, elektrolitų atsargasverta papildytituomet, kai organizmas jų netenka daugiau nei įprastai, pavyzdžiui, intensyviai ir ilgai sportuojant, gausiai prakaituojant, karščiuojant, vemiant ar viduriuojant. Vien norint daugiau energijos ar geresnės savijautos elektrolitų gėrimai sveikam žmogui nėra būtini.
Kokias funkcijas organizme atlieka magnis, kalis ir natris?
Natris, kalis ir magnis dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių kūno procesų. Natris padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą ir reguliuoti kraujospūdį, taip pat yra būtinas nervinių impulsų perdavimui bei raumenų veiklai. Kalis svarbus nervų sistemai ir raumenims, ypač širdies raumens funkcijai. Magnis dalyvauja daugiau kaip 300 fermentinių reakcijų, todėl yra svarbus energijos apykaitai, nervų ir raumenų veiklai bei normaliam širdies ritmui.
„Svarbu suprasti, kad tiek per mažas, tiek per didelis elektrolitų kiekis gali būti žalingas. Pusiausvyros sutrikimai gali pasireikšti silpnumu, nuovargiu, raumenų mėšlungiu, pykinimu ar širdies ritmo pokyčiais, o ryškūs sutrikimai (pvz., sunkūs širdies ritmo sutrikimai, traukuliai ar sąmonės sutrikimai) gali būti pavojingi gyvybei, nes sutrikdo širdies ir nervų sistemos veiklą“, – pabrėžia M. Varkalienė.
Elektrolitų koncentraciją kūnas geba reguliuoti pats, todėl papildomai jų vartoti vien profilaktiškai, nesant aiškaus poreikio, nereikėtų.
Kada vien vandens gali nepakakti?
Elektrolitų kūnas netenka nuolat, tačiau įprastomis sąlygomis jų kiekį nesunkiai atkuria su maistu ir skysčiais. Daugiau elektrolitų galima netekti karštu oru, keliaujant į šiltus kraštus, ilgai ir intensyviai sportuojant, gausiai prakaituojant, dažnai lankantis pirtyse ar sunkiai fiziškai dirbant. Prie didesnio skysčių ir mineralų netekimo gali prisidėti ir dažnas alkoholio vartojimas, taip pat ribojančios dietos, kai su maistu gaunama nepakankamai mineralų.
Vis dėlto net ir po fizinio krūvio ar kitų minėtų situacijų elektrolitų gėrimas reikalingas ne visada. Su prakaitu prarandamas elektrolitų kiekis priklauso nuo prakaitavimo intensyvumo, aplinkos sąlygų, gyvenimo būdo ir individualių organizmo savybių, todėl svarbu atsižvelgti į konkrečią situaciją.
Daugiau dėmesio elektrolitų balansui reikėtų skirti vemiant ar viduriuojant, ypač jeigu simptomai užsitęsia arba žmogus negali pakankamai gerti. Tokiais atvejais organizmas netenka ne tik vandens, bet ir natrio, kalio bei kitų elektrolitų, todėl vien vandens gali nepakakti.
„Elektrolitų pusiausvyrai įtakos gali turėti ir tam tikri vaistai, ypač diuretikai, taip pat inkstų, širdies ir kai kurios endokrininės ligos. Todėl žmonėms, vartojantiems tokius vaistus ar sergantiems lėtinėmis ligomis, nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti didelių elektrolitų dozių“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Jeigu netekus skysčių atsiranda ryškus silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas, labai sumažėja šlapimo kiekis arba nepavyksta išgerti pakankamai skysčių, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Elektrolitų perteklius taip pat gali pakenkti
Dažna klaida – elektrolitus vertinti kaip visiškai nekenksmingą sveikatingumo produktą. Jų koncentracija kraujyje turi išlikti tam tikrose ribose, todėl per dažnas vartojimas ar didelės dozės gali sutrikdyti natūralią organizmo pusiausvyrą.
Rizika priklauso ir nuo to, kurio elektrolito vartojama per daug. Perteklinis natrio kiekis gali neigiamai veikti kraujospūdį, skatinti skysčių susilaikymą ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Per didelės kalio dozės tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti pavojingus širdies ritmo sutrikimus, kurie kai kuriais atvejais gali būti grėsmingi gyvybei.
Per didelis magnio kiekis organizme dažniausiai pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimais –gali atsirasti viduriavimas, pilvo spazmai, pykinimas. Labai didelės magnio dozės, ypač sutrikus inkstų funkcijai, gali sukelti ir rimtesnius kūno veiklos sutrikimus, įskaitant pavojingą magnio kaupimąsi kraujyje.
„Vertinant elektrolitų papildus svarbu žiūrėti ne tik į tai, kad jie parduodami kaip sveikatai naudingi produktai, bet ir į jų sudėtį bei dozę. Nepasitarus su gydytoju ir neatlikus tyrimų jų vartojimas gali turėti realių pasekmių sveikatai, todėl ypač atsargiai juos reikėtų rinktis žmonėms, turintiems inkstų funkcijos sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus“, – pažymi gydytoja.
Vien požymių elektrolitų trūkumui nustatyti nepakanka
Nuovargis, raumenų mėšlungis, silpnumas, galvos svaigimas ar širdies ritmo pokyčiai gali paskatinti įtarti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus. Vis dėlto šie simptomai nėra būdingi tik šiai būklei – jie gali pasireikšti ir esant kitoms sveikatos problemoms.
„Magnio, kalio ir natrio koncentracijų tyrimai yra tikslingi tais atvejais, kai yra didesnė elektrolitų disbalanso rizika – esant dehidratacijai, užsitęsusiam vėmimui ar viduriavimui, intensyviam prakaitavimui, sergant inkstų, širdies ar endokrininėmis ligomis, taip pat vartojant vaistus, galinčius keisti elektrolitų apykaitą“, – nurodo M. Varkalienė.
Tyrimų rezultatai gali padėti objektyviau įvertinti kūno mineralų bei elektrolitų koncentraciją ir pasirinkti tinkamą pusiausvyros korekcijos būdą. Todėl prieš pradedant reguliariai vartoti elektrolitų papildus svarbu atlikti tyrimus, o ne remtis vien savijauta ar papildų populiarumu.
Šeimos gydytoja Margarita Varkalienė apibendrina, kad kilus abejonių dėl elektrolitų kiekio rekomenduojama pasitarti su specialistu. Įvertinęs požymius, sveikatos būklę ir vartojamus vaistus, jis gali padėti nuspręsti, kokie tyrimai iš tiesų reikalingi.
Parengta pagal „Antėjos“ pranešimą
