Kartojasi 2022 m. sausio-vasario situacija, kai JAV žvalgyba daug kartų skelbė įvairias datas, kada gali būti Rusijos puolimas? Tik tada ne prieš NATO šalis, o prieš Ukrainą. Dabar regime galimas puolimo datas prieš NATO šalis. Ir tai, matyt, prieš rytų flango šalis, kur yra ir Lietuva.
Ar galime tokiomis datomis ir tokiais JAV žvalgybos pranešimais tikėti? Iš vienos pusės, JAV žvalgyba yra rimta institucija ir tokiais pranešimais turėtume tikėti. Iš kitos pusės, būnant Ukrainoje 2022 m. sausio-vasario mėnesiais dar iki plataus masto karo Putino teko justi ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį visų tokių įspėjimų.
Juk tada buvo nurodomos ir konkrečios Putino Rusijos puolimo datos. Bet ateidavo ta data ( viena iš jų buvo ir vasario 16 d. 2022 m.), jokio puolimo nebuvo, tada Vakarai nurodydavo kitą datą ir žmonės (net valstybės struktūrose) ėmė šaipytis iš tų datų, netikėti galimu Rusijos puolimu.
Dabar viskas daroma JAV žvalgybos daug aptakiau, nors gal diplomatiniais ir žvalgybos kanalais perduodamos ir tikslios datos. Viešojoje erdvėje matome, kad, iš vienos pusės, yra kalbama apie Rusijos galimas atakas kelių savaičių bėgyje, bet apsidraudžiant rašoma, kad iki pat 2029 metų. O tai yra didelis gana laiko tarpas. Didelis pasiruošti.
Bet tai gali būti ir laiko tarpas per kurį Putino Rusija bandys skleisti signalus, galinčius demoralizuoti NATO, ypač NATO rytų flango šalių gyventojus, o Vakarų šalių žvalgybos tuos signalus gaudys ir matysime tai viešojoje erdvėje, kaip dabar.
Ką tokiu atveju galime gauti? Idealiu atveju tokia informacija ir perspėjimai galėtų būti stimulas mūsų šalies politinėms jėgoms ir visuomenės atstovams, kurie gal ant karo Ukrainoje klausimo galvoja judėti politiniu traukiniu į rinkimus baigti politikavimus ir karą visų su visais bent valstybės gynimo ir saugumo klausimais.
Blogiausiu atveju tai gali būti tik dar labiau suintensyvėjęs karas visų su visais, ieškant atpirkimo ožių už nepakankamą namų darbų padarymą valstybės saugumo ir gynybos klausimuose bei panika visuomenėje.
Tik mums patiems nuspręsti kokiu keliu eiti. Panika tikrai būtų žalinga, o optimalu būtų sutelktos pastangos visų ir kiekvieno, kas yra įmanoma padarant savo valstybės saugumo ir gynybos klausimais. Tai gali būti tiek pastangos Lietuvoje, tiek ir atliekant darbus kitose šalyse, dirbant su potencialiais partneriais, kurie gali būti svarbūs, prisidedant prie mūsų saugumo.
O kaip tada yra su tomis galimomis Rusijos puolimo datomis? Deja, jos gali būti realios.
Kiekvieną kartą girdėdamas kokį nors Vakarų šalies politikų ar generolų bei ekspertų pareiškimą, apibrėžiant kokią nors tikslią datą, kada gali būti Rusija pasirengusi pulti ir kada Vakarai gali būti pasirengę apsiginti galvojau apie du dalykus.
Kodėll taip dažnai su kokia nors eilinio pakilusio entuziazmo banga nuvertiname Putino Rusijos pajėgumus. Aišku, jų nereikia ir pervertinti.
O kitas klausimas: kodėl Putinas, jeigu tikrai norėtų smogti Vakarams ir kurios nors vienos gal ir nedidelės NATO šalies atžvilgiu parodyti savo šalies žmonėms bei pasauliui, kad NATO, jo nuomone yra popierinis tigras, kodėl jis turėtų laukti, kol NATO sustiprės, gal atsiras ir Europos saugumo bei gynybos identitetas su Ukrainos, D. Britanijos ir Turkijos dalyvavimu?
Kodėl jis turėtų laukti, kol Vakarai pasiruoš, o ne smogti pats anksčiau? Jeigu tokia logika yra Putino galvoje, tada tie įspėjimai, kurie dabar nuaidėjo iš Vakarų, yra, deja, realūs.
Kadangi ne pirmus metus analizuoju Putino elgesį ir putinizmą, kaip ideologiją, tai dar 2021 m. įspėjau, kad Putinas rengiasi plataus masto karui prieš Ukrainą, o 2024 m. per nacionalinę konferenciją Saugumo kodas, dalyvaujant buvusiam Lietuvos krašto apsaugos ministrui ir būsimai ministrei, įspėjau, kad jau Lietuvos laukia labai rimti išbandymai dar šios Seimo kadencijos metu.
Toks įspėjimas remiasi gilia situacijos analize, o ne kokiomis nors pranašystėmis. Kai kalbame apie tokius rimtus dalykus, kaip mūsų valstybės gynyba ir saugumas norėtųsi gal, kad tos niūrios prognozės netaptų realiais įvykiais, bet geriau objektyviai, realiai prognozuoti ir viskam pasiruošti, nei gyventi iliuzijomis arba pasiduoti kokiai nors panikai.
Kodėl būtent dabar iš Vašingtono nuskambėjo tokios nemalonūs įspėjimai. Visiškai gali būti, kad tai tikra žvalgybinė informacija, atspindinti Putino ir jo aplinkos nuotaikas pastaraisiais karo mėnesiais.
Putinas, galimai ir jo aplinka buvo metęsi jau į paniką, matydami, kaip Ukrainos dronai atakuoja naftos objektus Rusijoje, skrenda virš Peterburgo ir Maskvos, stipriai kerta per Rusijos ekonomiką.
Bet po to atėjo suvokimas, ką dėl vasaros atostogų pražiopsojo Vakarai: Ukraina liko be antibalistinės gynybos, o tai reiškia labai pažeidžiama. Ir, jeigu kol Vakarai dar neatsitokėjo ir nesiėmė priemonių Ukrainai padėti, tai Putinas nusprendė smogti dabar visu smarkumu Ukrainai būtent su balistika, kad galėtų po to sugrįžti prie ultimatumo Vakarams 2021 m. gruodžio, kai reikalavo naujas NATO nares, NATO rytų flango šalis palikti saugumo vakuume.
Mano giliu įsitikinimu, Putinas todėl pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, o ne užpuldamas kokią nors NATO šalį rytų flange 2022 m., nes tikėjosi Ukrainą sudoroti per savaitę, o po to su ultimatumu kreiptis į Vakarus, reikalaujant demontuoti Europos saugumo ir gynybos architektūrą: NATO ir ES.
Taigi, jau tada mūsų šalies saugumas priklausė nuo Ukrainos. Ir dabar turime suprasti: Europos regiono saugumas nemaža dalimi priklauso nuo Putino karo prieš Ukrainą ir Ukrainos sėkmės ar nesėkmės šiame baisiame kare.

</ 






















