Birželio 30 d. (antradienį) 15.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje dešimtą kartą bus teikiami VU atminties diplomai okupacijos metais iš jo pašalintiems bendruomenės nariams. Šiemet jie skirti 46 buvusiems VU studentams ir darbuotojams.
„Universitetas prisiima atsakomybę už išorinių politinių aplinkybių nulemtus morališkai ydingus savo institucijos sprendimus. Atminties diplomų sumanymu simboliškai prisimenamas ir pagerbiamas darbo ir studijų negalėjusių tęsti pašalintų bendruomenės narių atminimas.
Šis sumanymas – tai pasirinkimas ir kartu kvietimas ne slėpti ir glaistyti istorines žaizdas, o sąžiningai ir atvirai į jas pažvelgti, suprasti ir permąstyti“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Tarp 46 nominantų – žydų, lietuvių ir lenkų kilmės studentų bei dėstytojų – yra Elena Šuliauskaitė, sesuo Gerarda – viena iš slaptų „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikų“ leidėjų, neginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir Laisvės premijos laimėtoja.
Daugiau kaip prieš 50 metų ji buvo atleista iš tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Istorijos-Filologijos fakulteto LTSR istorijos katedros vyriausiosios laborantės pareigų „dėl religinių įsitikinimų ir antisovietinės veiklos“.
Sesuo Gerarda sako kasdien eidama į darbą pagalvodavusi, ar ilgai teks čia dirbti, o kvietimo į rektoratą laukusi nuolat: „Žinojau, kad vieną dieną tas skambutis bus. Į posėdį susirinko universiteto partinis aktyvas, man buvo tiesiai pasakyta: „Jūs priklausote Kristaus Karaliaus diakonių kongregacijai, todėl tarp jaunimo dirbti negalite.“
Administracija jai siūlė parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru, nes kitu atveju darbo knygelėje atsirasiąs įrašas, kad ji netinkama moksliniam darbui. Taip ji buvo priversta pasitraukti iš darbo VU „savo noru“.
Nominantai
Tarp šių metų nominantų yra ir garsus partizanas Stasys (Stanislovas) Lukša-Juodvarnis – žinomo Laisvės kovotojo Juozo Lukšos-Daumanto brolis.
Studentas 1947 m. kovą buvo pašalintas iš Chemijos fakulteto kaip nelankantis paskaitų bei pratybų ir tais pačiais metais, sovietams užpuolus Tauro apygardos puskarininkių karinę mokyklą, Kazlų Rūdos miškuose žuvo kautynių metu.
Stasio Lukšos ir dar keli atminties diplomai bus įteikti jų atsiimti atvykusiems giminaičiams. Likusieji, iškilmių metu garsiai perskaičius nominantų pavardes, bus perduoti VU muziejui, nes nepavyko rasti nei pačių nominantų, nei jų artimųjų.
Atminties diplomas yra VU istorijoje padarytų klaidų pripažinimo simbolis, pagarbos neteisybę patyrusiems buvusiems bendruomenės nariams ženklas.
Šis diplomas ir viešos jų teikimo iškilmės yra istoriniu tyrimu paremto sumanymo „Grįžtanti atmintis“ dalis. Pagrindinis šio istorinio sumanymo tikslas – įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, atrasti nuo tokių režimų nukentėjusius asmenis ir simboliškai grąžinti juos į bendruomenę.
Kaip pasakoja „Grįžtančios atminties“ sumanytoja, Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė, prieš dešimtmetį pradėjus tyrimus apie iš VU pašalintus žmones atsivėrė ne tik archyvai, bet ir sudėtingi moraliniai žmonių pasirinkimai.
Šis projektas mums pasakoja apie žmones, kurie totalitarinių režimų sąlygomis rinkosi padėti, slėpti, gelbėti – ir apie tai, kad net tamsiausiais laikais egzistuoja galimybė pasirinkti žmogiškumą.
„Grįžtančios atminties“ projektas
Jis yra apie pasirinkimus…. žmogiškumo pasirinkimus. Mes turime savotišką priešnuodį, kuris parodo, kas gali nutikti, jeigu tu pasirenki prieš žmogiškąją prigimtį, jeigu nepadedi kitam žmogui.
Praeities ir dabartinių žmonių pasirinkimai ypač svarbūs ir šiandien, kai pasaulis vėl yra nestabilus. Tai, kad tokie sumanymai yra svarbūs ir tampa vis svarbesni, įkvepiantys, rodantys pilietinio atsparumo pavyzdžius, rodo ir šiųmetis garbingas „Grįžtančios atminties“ apdovanojimas Šv. Kristoforo statutėle.
Manau, mums visiems svarbu žinoti, kad universiteto sumanymai ne tik keičia jo akademinę bendruomenę – jie yra matomi ir turi poveikį visai visuomenei. Neseniai susimąsčiau, kad nors įteikiame konkrečiam asmeniui vieną atminties diplomą, bet atkuriamas teisingumas paliečia kur kas daugiau jo aplinkos žmonių ir šeimos kartų“, – svarsto istorikė prof. J. Verbickienė.
Šiuo metu į atminties diplomą galėtų pretenduoti apie tūkstantį žmonių, kuriems okupacijos metais neleista dirbti arba studijuoti universitete vien dėl jų tautybės, pažiūrų, neištikimybės režimui, socialinės kilmės, pačių ar giminaičių tremties, ryšių su Lietuvos partizanais ir rezistentais.
Jau pagerbta apie trys su puse šimto asmenų, gyvenančių Lietuvoje, JAV, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje.

























