Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, skirtame naujos ES daugiametės finansinės programos (DFP) derybiniam dokumentui aptarti.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai pasisako už didesnį ES biudžetą, kuris leistų finansuoti naujus prioritetus, tokius kaip saugumas ir gynyba, konkurencingumas, ir parama Ukrainai, bet taip pat išlaikytų dėmesį sanglaudai ir bendrajai žemės ūkio politikai.
Prezidentas nurodė, kad, siekiant ambicingesnio ES biudžeto, Lietuva yra pasirengusi diskutuoti apie Europos Komisijos ir Europos Parlamento pateiktus naujų nuosavų išteklių pasiūlymus. Tačiau didesnis Lietuvos indėlis į ES biudžetą turi būti lydimas pasiūlymų užtikrinti tinkamą finansavimą tradicinėms (sanglaudos ir bendrajai žemės ūkio) politikoms bei tokioms kertinėms sritims kaip gynybai ir saugumui, kariniam mobilumui, infrastruktūros plėtrai.
Šalies vadovas pažymėjo, kad DFP derybiniame dokumente turi būti atskiras dėmesys skiriamas ES Rytų pasienio regionams ir hibridinėms grėsmėms. „ES Rytų pasienio regionai susiduria su papildomais ekonominiais, socialiniais ir saugumo iššūkiais“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, ES privalo būti pasirengusi adekvačiai reaguoti į šalių agresorių veiksmus ir stiprinti Sąjungos ekonominį bei socialinį atsparumą.
Prezidentas pasisakė už ES gynybos pasirengimo iniciatyvų stiprinimą, reaguojant į padažnėjusius ES oro erdvės pažeidimus, ypatingą dėmesį skiriant sparčiam ES rytinio flango stebėsenos iniciatyvos įgyvendinimui.
Prezidentas pasveikino kryptingas pastangas stiprinti ES konkurencingumą ir pabrėžė, kad jų sėkmė priklausys nuo keturių svarbiausių veiksnių: efektyvaus bendrosios rinkos funkcionavimo, verslo prieigos prie finansavimo, pramonės atsparumo bei palankių energijos kainų.
Kalbėdamas apie globalius iššūkius ES ekonomikai, šalies vadovas kvietė efektyviau naudoti esamas ir kurti naujas ES prekybos apsaugos priemones, stiprinti partnerystę su JAV bei kitomis bendramintėmis šalimis, diversifikuoti kertinių sektorių, tokių kaip gynyba ir puslaidininkiai, tiekimo grandines bei stiprinti Europos pramonę.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
,,Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai pasisako už didesnį ES biudžetą” – tai yra, už didesnius mokesčius ir didesnę centralizaciją. Taigi – už mažesnę nepriklausomybę.