Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Švietimo mokslo ir sporto ministeriją su siūlymu suvienodinti lietuvių kalbos mokymo apimtis lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse. Tai leistų visus Lietuvos piliečius vienodai išmokyti valstybinės kalbos, nepriklausomai nuo jų lankomos mokyklos tipo.
Šiuo metu ministerija derina Bendrųjų ugdymo planų pakeitimo projektą, siekdama įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kad tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse lietuvių kalbai būtų skiriama ne mažiau pamokų nei gimtajai kalbai. Tačiau tame projekte numatomas lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius tokių mokyklų pradinio ugdymo programos pirmoje klasėje yra mažesnis lyginant su lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičiumi lietuviškų mokyklų pradinio ugdymo programos pirmoje klasėje.
Kitaip tariant, nuo rugsėjo 1-osios lietuviškų mokyklų pirmokai, kaip ir dabar, turės 8 savaitines lietuvių kalbos pamokas, antrokai, trečiokai ir ketvirtokai – po 7 savaitines pamokas. Tuo metu tautinių mažumų mokyklų pradinukai 1–4 klasėse turės po 7 savaitines lietuvių kalbos pamokas. Taigi, tautinių mažumų mokyklų pirmokai lietuvių kalbos pamokų turės viena savaitine pamoka mažiau. Toks skirtumas skirtingo tipo mokyklose per vienerius mokslo metus sudaro 35 pamokas.
L. Kasčiūnas pastebi, kad pagal iki šiol galiojančią tvarką lietuviškose mokyklose pradinukai turi 8 lietuvių kalbos pamokas per savaitę pirmaisiais mokymosi metais, o antraisiais–ketvirtaisiais – 7 pamokas per savaitę. Tuo tarpu tautinių mažumų mokyklose pradinukai 1–4 klasėse turi po 5 savaitines pamokas. Per ketverius mokslo metus lietuvių kalbos pamokų skirtumas skirtingo tipo mokyklose sudaro 315 pamokų. Vertinant aritmetiškai, susidarantis žinių ir gebėjimų skirtumas prilygsta beveik dviem papildomiems mokymosi metams.
Jo teigimu, tokie lietuvių kalbos pamokų skirtumai apskritai laikytini prieštaraujančiais siekiui visus Lietuvos piliečius išmokyti valstybinės kalbos. Nepriklausomai nuo lankomos mokyklos tipo šis siekis negali būti ribojamas ar kitaip varžomas siejant jį su kitų kalbų (net gimtosios kalbos) pamokų skaičiumi.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
Tas pamokų skaičiaus suvienodinimas toks menkas ir tik formalus dalykas, kad praktškai nieko nekeis. Dėl valstybinės kalbos mokymo ir puselėjimo reikalingas griežresnis teisins reguliavimas, kad jos mokytis taptų tėvų interesais.