Šį šeštadienį ir sekmadienį naujus mokslo metus pradeda ir dauguma pasaulio lituanistinių mokyklų. Apie 150 lituanistinių mokyklų mokytojų ikimokyklinio amžiaus vaikus nuo 2 metų ir pirmaklasius nuotoliniu būdu šiemet galės ugdyti pagal naujas interaktyvias priemones.
Nuotolinio mokymo priemonės sukurtos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, bendradarbiaujant su Vilniaus lietuvių namais, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, kraštų švietimo tarybų pirmininkais bei lituanistinio švietimo mokytojais.
Sukūrus programas, visos lituanistinės mokyklos buvo pakviestos registruotis ir pasinaudoti šia galimybe.
Interaktyvias nuotolinio ugdymo programas šiemet panoro naudoti lituanistinės mokyklos iš Austrijos, Norvegijos, Švedijos, JAV, Airijos, Italijos, Australijos, Turkijos, Ispanijos, Rusijos, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Vengrijos, Čilės, Taivano, Ukrainos, Šveicarijos, Kanados, Islandijos, Graikijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Kipro, Liuksemburgo.
Apie pusantro šimto šių mokyklų mokytojų interneto platformos „Moodle“ specialioje aplinkoje ras interaktyvių pratimų vaikams iš lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, kitų dalykų. Taip pat įdėta daug logopedinių pratimų.
Kol kas interaktyvios priemonės skirtos tik ikimokyklinukams ir pirmokams (7 metų vaikams). Žadama parengti ir daugiau tokių mokymo priemonių, tinkamų priešmokyklinio amžiaus vaikams bei vyresniems mokiniams ugdyti.
Interaktyvios priemonės parengtos pagal patariamą Lituanistinio švietimo integruotą programą. Ji apima ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo lygmenis, susietus su mokinių amžiumi ir lietuvių kalbos mokėjimo lygiais.
Programoje integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys. Programa skirta mokytis lituanistinėse mokyklose ir pasirengti grįžimui į Lietuvos mokyklas.
Šiuo metu įvairiose pasaulio šalyse veikia per 200 lituanistinių mokyklų, dirba daugiau nei 1000 mokytojų.
O kuo “lituanistinė ” mokykla skiriasi nuo lietuviškos mokyklos?
Nuoširdžiai dėkavoju už paaiškinimą.
Jų mokymo programos skiriasi.
Lietuviškos (vokiškos, ispaniškos) mokyklos – tai mokyklos, kuriose visi dalykai dėstomi ta kalba. Tai paprastai m-klos valstybine šalies, kuriose jos veikia, kalba, nes Vakaruose įstatymai įpareigoja visus piliečius bei gyventojus, nežiūrint jų tautybės ar norų, gauti vidurinį išsilavinimą tos šalies valstybine kalba.
Lituanistinė mokykla (kaip ir kt. kalbų ,,-istinės” m-klos) nėra vidurinė mokykla. Tai mūsų emigrantų savaitgalinė mokykla Lietuvai, jos istorijos ir kultūros paveldui pažinti ir pramokti (ar padėti neužmiršti) lietuvių kalbos. Kiek vaikai ten apie protėvių tėvynę sužino, priklauso nuo to, kiek Lietuva tam skiria dėmesio, mokytojų ir lėšų.
Žinoma, stambus verslas irgi galėtų prisidėti. Pvz., Olandijoje dirba nemažai lietuvių. Kiek prisimenu, ,,Maksima” jau nebėra Lietuvos įmonė – jį į ?Olandiją persiregistravo. Tai ar neturėtų ji dalį nuo Lietuvos ,,išgelbėtų” lėšų skirti Olandijoje bei kitur, kur turi parduotuvių, gyvenančių lietuvių lituanistinėms mokykloms – gal net aukštesnio lygio, negu valstybė įstengia? Juolab, kai savininkas savo pavardę atlietuvino (tikėkimės, ne vien dėl komercinių patogumų )
Kovo 11-osios Lietuvą užplūdo svetimybių srautas,ypač tai liečia lietuvių kalbą . O kuo skiriasi ,pvz. vakcina nuo skiepo, vakcinavimas nuo skiepijimo? ,,Pažangieji” vartoja svetimybes, o likusieji saugo sąvastį. Bjauriausia tai,kad ,,pažangiųjų” gretose yra ir kai kurie lietuvių kalbos žinovai-intelektualai.
O dėl minėtų lietuviškų mokyklų užsienyje neužmirškime bei susirūpinkime ir lietuvišku švietimu Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose,-čia negeresnė padėtis negu užsienyje.
O kaip pavadinti kelias mokyklas Suvalkų Trikampyje,kuriose beveik visi dalykai dėstoma lietuvių kalba /tai nėra šeštadieninės-sekmadininės mokyklos/ ?
Tai beveik lietuviškos mokyklos. Šias mokyklas lanko ne imigrantai, o savo etninėje žemėje nuo amžių gyvenantys ir dar nenutautinti lietuviai, kuriuos, kartu su jų žeme, po 2-jo PK Lenkijai padovanojo tėvelis Stalinas.
“Negadej i svoloč”.
Nors dar nespėjau perskaitti, negaliu vertinti bet pati tema net labai savalaikė, o tiksliau jau ir pavėluota – girdime kalbant, tekstuose matome žodžius iškraipyta prasme, tačiau to dar nesuvokiantys klastos neįtaria
Propagandinio žodyno žaismas
– diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/propagandinio-zodyno-zaismas-i-1036033
Liaudies seimo priešaušriu: propagandinio žodyno žaismas
– diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/liaudies-seimo-priesausriu-propagandinio-zodyno-zaismas-1034561