Krašto apsaugos ministerijoje į pirmąjį posėdį susirinko tarpinstitucinė darbo grupė dėl Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų. Darbo grupė rūpinsis papildomas naudas Lazdijų, Jurbarko ir Tauragės rajonų gyventojams suteikiančių projektų įgyvendinimu.
Į darbo grupę pagal savo kompetencijos sritis įtraukti Lazdijų, Tauragės ir Jurbarko rajonų savivaldybių merai, Krašto apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo, Susiekimo, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerijų vadovybės atstovai. Savo atstovus taip pat delegavo Vyriausybė, Prezidentūra.
„Valstybei svarbią karinės infrastruktūros plėtrą būtina derinti su aiškiu įsipareigojimu žmonėms. Darbo grupės užduotis – užtikrinti, kad kariuomenės stiprinimas atneštų apčiuopiamą naudą regionų gyventojams, stiprintų jų atsparumą“, – sako krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.
Norint suderinti nacionalinio saugumo poreikius su vietos bendruomenių interesais, planuojamos konkrečios žmonių kasdienybei palengvinti skirtos priemonės.
Viena iš jų – kelių infrastruktūros gerinimas. Numatyta, kad pirmenybė būtų teikiama Lazdijų ir Jurbarko rajonuose esančių kelių projektavimui, remontui ir tiesimui, siekiant pagerinti krašto kelių būklę ir užtikrinti saugų eismą. Kelių infrastruktūros plėtrą ir priežiūrą koordinuos Susisiekimo ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis.
Papildomos priemonės taip pat numatytos ir energetikos srityje. Siekiant užtikrinti stabilesnį elektros energijos tiekimą gyventojams, planuojama pagal galimybes Lazdijų rajone esančias elektros oro linijas pakeisti požeminiais kabeliais. Už šios priemonės įgyvendinimą atsakinga Energetikos ministerija kartu su bendrove „Elektros skirstymo operatorius“.
Dėmesys bus skiriamas ir vietos ekonomikos stiprinimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, inicijuos papildomas verslo skatinimo ir investicijų pritraukimo priemones.
Sveikatos apsaugos ministerijai, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, pavedama užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą rajonų gyventojams.
Finansinė nauda savivaldybėms su poligonais
Savivaldybėms su poligonais kasmet bus skiriama tiesioginė dalis gynybos biudžeto, proporcinga karinių teritorijų dydžiui. Socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai numatoma skirti 0,3–0,5 proc. nuo gynybai skiriamo BVP procento.
Iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo programai, įskaitant kritinės infrastruktūros apsaugą. Mobilizacijos pareigūnų funkcijoms stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.
Pilietinio pasipriešinimo mokymams numatoma ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, o jaunųjų šaulių būreliams bei Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursui mokyklose – ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.
Savivaldybėse su poligonais taip pat bus steigiami visuotinės gynybos centrai ir stiprinama kibernetinė sauga. Tai reikš papildomas darbo vietas ir kompetencijų ugdymo galimybes vietos bendruomenėse.
Tikimasi, kad visos šios priemonės prisidės prie regionų infrastruktūros gerinimo, stabilesnio paslaugų teikimo ir didesnių ekonominių galimybių Lazdijų ir Jurbarko rajonų gyventojams.
Parengta pagal KAM pranešimą
