Šylant orams ir vis labiau įsibėgėjant pavasariui, kasdien auga ir pranešimų apie rastus sprogmenis skaičius. Vien per pirmąsias balandžio savaites Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai į gyventojų pranešimus reagavo 80 kartų.
Dažniausiai neutralizuoti rastų sprogmenų specialistai buvo kviečiami į Klaipėdos, Vilkaviškio, Šakių, Vilniaus rajonus ir per septyniolika šio mėnesio dienų nukenksmino 252 sprogstamuosius užtaisus. Reaguojant į gyventojų pranešimus daugiausiai rasta ir neutralizuota įvairaus kalibro artilerijos sviedinių (198 vnt.) ir minosvaidžio minų (21 vnt.) Šių metų balandis išminuotojams buvo dosnus ir aviacinių bombų gausa. Skirtingose Lietuvos vietose jų rasta net 13 – kartais tiek randama per visus metus − o kalibras svyravo nuo 10 iki 100 kg.
„Bombos nėra kasdienis radinys, tačiau toli gražu ir ne kažkoks stebuklas. Senųjų „bombodromų“ vietose, pavyzdžiui, Sulinkiuose, Radviliškio rajone, yra eksploatuojamas durpynas, todėl ten dirbantys žmonės karts nuo karto jų randa. Taip pat ir metalo ieškotojai, beieškodami praeities reliktų, atranda ir vieną kitą stambesnį ar smulkesnį pavojingą radinį“, – sako Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Domas Laukaitis ir neslepia nenustebsiantis, jei po šaltesnės nei įprastai žiemos šiemet bombų „derlius“ bus gausesnis nei įprastai, nes kuo gilesnis įšalas, tuo daugiau pavasarį jų iškyla į žemės paviršių. Kuopos vadas juokauja, kad trylika yra „labai negražus ir išminuotojų nemėgstamas skaičius“, todėl išminuotojai yra visada pasiruošę jį pataisyti.
Iškvietimų daugėja šylant orams
Daugiametė išminuotojų patirtis rodo, kad atšilus orui, ūkininkams sugrįžus į laukus, pradėjus arti, kultivuoti žemę, suaktyvėjus statyboms, senų pastatų griovimo ir aplinkos tvarkymo darbams, iškvietimų ir sprogmenų neutralizavimo operacijų skaičius išauga net iki dešimties ar daugiau kartų per dieną. Nepasitvirtina tik vos vienas kitas iškvietimas. Balandžio mėnesį tokių iškvietimų, kai rasti daiktai buvo tik panašūs į sprogmenis buvo vos 6, visais kitais atvejais radiniai kėlė realų pavojų žmonėms.
Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kpt. Domas Laukaitis pabrėžia, kad stipriai klysta tie, kurie mano, jog nesprogę, ilgai žemėje išgulėję, surūdiję ar net iš pažiūros suirę sprogmenys yra nepavojingi, perneša juos kitur, kad netrukdytų suplanuotiems darbams, nekviečia išminuotojų ar iškviečia juos tik darbo dienai pasibaigus.
„Dažnai randame sprogmenų, kurie kaip ir turėtų veikti taip, kaip inžinierius sugalvojo, bet laikas juos yra taip sugraužęs, kad atsisėdi, žiūri ir net daugybę metų neutralizavimo patirties turėdamas galvoji, kaip čia ką geriausiai padaryti. Todėl visada atvykę į iškvietimą pirmiausia atliekame žvalgybą, nustatome saugius atstumus, identifikuojame sprogmenį, išsiaiškiname kaip jis veikia ar turėtų veikti, įvertiname sprogdiklius ir jų būklę ir tik tuomet priimame sprendimą sprogdinti radinį vietoje ar saugiai pervežti į poligoną“, – išminuotojų darbo kasdienybe dalijasi kpt. Domas Laukaitis ir dar kartą primena, kad radus bent šiek tiek į sprogmenį panašų daiktą, nereikia tampyti sėkmės už ūsų ir jo kelti, nešti ar kaip kitaip judinti.
Viskas, ką reikia padaryti, tai paskambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, pažymėti radinio vietą parankine priemone ir sulaukti policijos pareigūnų. O likusį darbą gavę pranešimą ir atvykę į įvykio vietą saugiai ir nekeliant pavojaus aplinkiniams nudirbs Plk. Juozo Vitkaus inžinerijos išminuotojai.
Parengta pagal LK pranešimą
