Pirmadienis, 15 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

R. Eametsas. Ar įmanoma išspręsti Lietuvos demografinę krizę ir kodėl vien pinigų nepakaks?

Raulis Eametsas (Raul Eamets), www.alkas.lt
2026-03-29 08:00:00
241
PERŽIŪROS
18
Gyventojai

Gyventojai | D. Umbraso nuotr.

Vienas geras kolega man kartą parašė, kad vyresnio amžiaus vyrai neturėtų kalbėti apie gimstamumą, nes į juos nežiūrima rimtai. Jis tikriausiai buvo teisus.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičiaus mažėjimo problema yra egzistencinis klausimas, kuriam turi būti skiriamas didelis dėmesys.

Girdint bauginančias demografines prognozes, kyla klausimas: ar dar įmanoma išspręsti gimstamumo problemą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse?

Turiu būti atviras: priemonės, skirtos gimstamumo mažėjimui stabdyti, yra būtinos, nes kartų atsinaujinimo lygis jau seniai nukrito žemiau kritinės ribos, ir tai kirs ne tik ekonomikai ar darbo jėgai, bet ir visai sveikatos apsaugos sistemai.

Šiandien mes nebegalime grąžinti gimstamumo rodiklių į teigiamą lygį. Geriausiu atveju galime tik šiek tiek sulėtinti demografinę krizę. Pavyzdžiui, jau šiandien tiksliai žinome, kiek 2050 metais bus 25 metų moterų, kurios galimai galėtų gimdyti, nes jos jau yra gimusios.

Raul Eamets
Raul Eamets | Bigbank nuotr.

Ar finansinis stabilumas lemia norą turėti vaikų?

Kai valstybės bando spręsti demografines problemas, dažniausiai pirmieji siūlymai yra finansiniai. Tuomet visada atsiranda komentuojančių, kad vaikai nėra finansinis sprendimas, nes esą anksčiau šeimos buvo kuriamos net ir neturint pinigų. Tačiau laikai ir požiūris keičiasi – dabar norima ne tik turėti vaikų, bet ir suteikti jiems gerą gyvenimą neaukojant saviškio.

Mūsų atlikti tyrimai Estijoje parodė, kad ekonominiai veiksniai yra kritiškai svarbūs, ypač kai šeimos svarsto apie trečiojo vaiko gimimą. Finansinis stabilumas, būsto sąlygos ir galimybė derinti darbą bei šeimos gyvenimą – visa tai itin svarbu. Todėl valstybė turėtų daryti viską, ką gali, kad sumažintų neigiamą ekonominių veiksnių įtaką vaisingumui.

Dosnios išmokos gausioms (3 ir daugiau vaikų) šeimoms išties padidino trečiųjų vaikų skaičių. Tai yra be galo svarbu, nes, remiantis Estijos duomenimis, žmonės net nesusimąsto, jog beveik pusė visų vaikų auga šeimose, kuriose yra trys ar daugiau vaikų.

Kaimyninės šalys taip pat aktyviai ieško išeičių. Pavyzdžiui, Lenkijos prezidentas pasirašė naują įstatymą, kuriuo įvedamas nulinis gyventojų pajamų mokestis tėvams, auginantiems bent du vaikus. Nors tokios politikos priemonės skamba itin patraukliai, Lenkijoje įvestų priemonių rezultatus bus galima tinkamai įvertinti tik po kelerių metų.

Estijoje taip pat buvo diskutuojama apie „tėvystės atlyginimą“ – pinigus, mokamus vienam iš tėvų, kuris lieka namuose auginti vaikų, ir tai galėtų siekti apie 550 eurų į rankas už kiekvieną vaiką. Tokie sprendimai turi nemažas galimybes, tačiau tuo pat metu jie daug kainuoja ir yra sunkiai įgyvendinami, tad tam reikia daug politinės valios.

Vaikai žiemą
Vaikai žiemą | Pexels nuotr.

Kultūrinis lūžis: kodėl neigiamos naujienos kenkia šeimos sampratai

Vis dėlto vien finansinių paskatų tikrai neužtenka – kultūrinės vertybės taip pat turi didžiulę reikšmę. Nėra vienos stebuklingos priemonės, kuri išspręstų visas demografines problemas.

Pavyzdžiui, Estijos gimnazijose mokoma šeimos ugdymo, tačiau, pažvelgus į turinį, matyti, kad jis beveik visiškai sutelktas į pavojus: lytiškai plintančias ligas, smurtą artimoje aplinkoje, skyrybas ir įvairias santykių krizes.

Beveik nekalbama apie laimingus dviejų žmonių santykius, vaikų auginimo džiaugsmus ar teigiamus šeimos gyvenimo dalykus. Tai geras pavyzdys, kaip neturėtų būti diskutuojama apie šeimą ir vaikus, teigiama pusė iš esmės ignoruojama, išryškinant tik pavojus.

Tas pats pasakytina ir apie žiniasklaidą: dažniausiai matome straipsnius apie įžymybių skyrybas, teismų kovas dėl turto ar smurtą šeimoje.

Apie normalų šeimos gyvenimą ir vaikus rašoma retai, nes tai nesukuria sensacijos. Šias nuostatas reikia palaipsniui keisti, net ir pasitelkiant vyriausybės kampanijas bei politiką – tai savotiškas visuomenės nukreipimas teisinga linkme.

Ką dar galime padaryti?

Be tiesioginės finansinės paramos ir vertybių formavimo, verta svarstyti ir netradicines priemones. Viena iš išeičių – valdoma imigracija. Estijoje pasiūlėme taškų sistemą, panašią į Kanadoje ir Australijoje taikomas sistemas. Valstybė gali nustatyti taisykles, pagal kurias būtų sprendžiama, kokių žmonių reikia vietos darbo rinkai ir kas yra nepageidaujami.

Pasaulinė konkurencija dėl talentų vyksta visur, ir mes taip pat turime joje dalyvauti. Šiandien Lietuvoje lietuvių grįžtamoji migracija jau viršija emigraciją.

Atsižvelgiant į palyginti didelį užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės žmonių skaičių, reikėtų imtis visapusiškų priemonių, skatinančių juos grįžti į tėvynę. Kai kurie grįš net ir be tokių priemonių, nes gyvenimo sąlygos Lietuvoje gerėja.

Taip pat labai svarbi regioninė politika: reikėtų skatinti žmones gyventi kaimo vietovėse, nes tradiciškai kaime gyvenančios šeimos vidutiniškai susilaukia daugiau vaikų nei gyvenančios miestuose.

Apskritai šiuo metu turėtume išbandyti kuo daugiau priemonių. Pasyviai stebėdami gyventojų skaičiaus mažėjimą, mes ne šiaip pjauname šaką, ant kurios sėdime, – mes kertame visą medį, kuris yra mūsų pačių valstybė su unikalia kalba ir kultūra.

Autorius yra „Bigbank“ vyriausias ekonomistas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Apžvalgininkas. Gimstamumo mažinimas, atėjūnų atgabenimas – Lietuvos valdžios ideologija
  2. A. Juozaitis. Lietuvos finišas nenumaldomai artėja…
  3. M. Kundrotas. Neskubėkime laidoti Lietuvos
  4. V. Turonis. Šeimos samprata po Konstitucinio Teismo nutarimo: antraštės klaidina, o doktrina nesikeičia
  5. V. Apžvalgininkas. Valdantieji jau sugalvojo kur išvaistyti pinigus už pakeltus mokesčius
  6. K. Sakavičienė. Kainą, už suaugusiųjų norą keisti šeimos sampratą, mokės vaikai
  7. Tyrimas: Baltijos šalyse turimu būstu labiausiai džiaugiasi Lietuvos gyventojai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    3 mėnesiai ago

    Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija

    17. Asmenys, b_o_l_š_e_v_i_k_i_n_ė_s arba vokiškosios okupacijos metu išdavę Tėvynę bendradarbiavimu su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimo kovai, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra a_t_s_a_k_i_n_g_i prieš Lietuvos Teismą.

    Atsakyti
  2. ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    3 mėnesiai ago

    Lyginant su karališka Anglija, Lietuvoje gali gyventi 25 milijonai mūsų, bet ne bolševikų sukurtoje respublikoje-2.

    Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad priverstinių klajonių iškankinta Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.

    1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.

    Neišjungtųjų bolševikų sukurtos respublikos-2 bolševikinės demokratijos sistema žlugo, o pačius bolševikus gali išjungti tik karalius.

    Už labai sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai, visi buvusieji bei esantieji seime yra verti tremties iš Lietuvos su pilietybės panaikinimu ir turto konfiskavimu.
    Tokios pat lemties yra verti visi prezidentai bei prezidentė.
    Tokios pat lemties yra verti ir visi sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.
    Visos partijos turi būti pasiųstos į istorijos šiukšlyną.
    _______________________
    Lietuva – LDK tvirtovė

    Atsakyti
  3. Vis gi says:
    3 mėnesiai ago

    Pirmiausia, visus su Verbų sekmadieniu!

    Atsakyti
  4. +++ says:
    3 mėnesiai ago

    Jei išvažiavę lietuviai grįžę ras savo šalį užtvindytą svetimtaučiais, tai padidins jo norą grįžti ar sumažins ? Juk svetimtaučių jis randa ir anglijose.

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    3 mėnesiai ago

    Su telefonais ir “bmvais” vaikų nepridarys.

    Atsakyti
  6. Vincas Kalava says:
    3 mėnesiai ago

    Auga skaitlinga savanaudžių karta, kuriai tikrai nerūpi, kas jos lauks senatvėje, nes tiki, jog senatvėje juo nukaršins robotai, tad tautos išnykimas jau nebe už kalnų.

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 mėnesiai ago

      Galim guostis, kad jei tinginiai ir kvailiai savo giminės nepratęs, tau tauta bent jau apsivalys.

      Atsakyti
  7. P.Skutas says:
    3 mėnesiai ago

    Valstybei reikėtų jaunimui sudaryti galimybę (gal tik panelėms) po vidurinės baigimo rinktis, ar kurti šeimą ir auginti bent pora vaikų, o karjerą daryti jiems paūgėjus iki 5-7 metų. Šiuo atveju visas ar tarkim iki 80 % karjeros išlaidų padengiant valstybei.

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 mėnesiai ago

      Mūs valdžia dar įsiveš milijoną azijiečių ir tada pasinaudos šituo patarimu.

      Atsakyti
    • ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      3 mėnesiai ago

      – Aptverta spygliuota viela, neišjungtų bolševikų respublika-2 būtų panaši į konclagerį.
      – Neišjungtų bolševikų respublika-2 yra netinkama žmonėms gyventi. Bemaž milijonas (pusė visų) darbininkų išvaryta naudojant bolševikinę sistemą.
      – Kaip planuoti jaunai porai (namą) vaikus (automobilį), kai bolševikinės sistemos mažiausioji alga į rankas yra 846,96 € – kelis kartus mažesnė nei karališkoje Anglijoje? Reikalingas paaiškinimas skaičiais, nes planas be pinigų nėra planas.
      – Kokia dydžio turėtų būti alga jaunos poros vyrui ir žmonai?

      Atsakyti
    • ♕ LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      3 mėnesiai ago

      Neišjungtų bolševikų respublika-2 yra sukurta Tautos skurdinimui siekiant nužudymo.

      Atsakyti
  8. P.Skutas says:
    3 mėnesiai ago

    > +++
    Tai netikus ta jūsų valdžia…

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 mėnesiai ago

      Jei gyveni ne Lietuvoj, kam rašai ko reikėtų mūsų valstybei ?

      Atsakyti
  9. P.Skutas says:
    3 mėnesiai ago

    > +++
    Supratau, kad ta ‘jūsų’ valdžia yra dabar Lietuvą valdantis ‘kominternas’…

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 mėnesiai ago

      O jūsų ?

      Atsakyti
  10. P.Skutas says:
    3 mėnesiai ago

    Ta, kuri pati valdo…

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 mėnesiai ago

      Tai Lietuvos valdžia pati save valdo ? Be švabo ir eurokomisarų nurodymų ? O kieno nurodymu buvom uždaryti per kovido pandemiją ? Kieno nurodymu per pirmąją Trampo kadensiją mokytojos išvedė mokines prie JAV ambasados bučiuoti negrams kojas ? Kieno nurodymu mūsų valdžia nustatė tokią mažiausią darbo užmokestį, kad iš Lietuvos išvažiavo pusė darbingų žmonių ? Kieno nurodymu įvežė ketvirtį milijono svetimtaučių (be jau esamų) ir dar įveš?

      Atsakyti
  11. pinigų pakanka kitur? says:
    3 mėnesiai ago

    Kas gali paneigti,kad vieni aktyviausių NT pirkėjai Vilniuje galimai yra Rusijos ir Baltarusijos piliečiai ( galimai ir per tarpininkus)? lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2026/03/31/news/busto-pirkimo-vajus-vilniuje-tesis-ir-siemet-pletotojai-tragiskai-atsilieka-nuo-paklausos-41734303

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Antidroninių šovinių pristatymas | finmin.nuotr.
Laiškai Alkui

Giraitės ginkluotės gamykla pradėjo gaminti antidroninius šovinius

2026 06 15
Permainingas oras Lietuvoje: debesys, lietus ir trumpi pragiedruliai
Gamta ir žmogus

Orai Lietuvoje šiandien: vėsu, lietinga ir vėjuota

2026 06 15
Žemės ūkis
Lietuvoje

Vėluojantiems deklaruoti pasėlius išmokos nebus mažinamos

2026 06 15
Vaikai
Lietuvoje

Nuo kito mėnesio didės vaiko išlaikymo išmoka

2026 06 15
Pinigai
Lietuvoje

Laisvės nuo mokesčių dieną gyventojai kviečiami pasitikrinti, kiek mokesčių sumoka

2026 06 15
Santakos tiltas
Lietuvoje

Kauno vairuotojai išbandys būsimą tunelį

2026 06 15
Profesinis mokymas
Lietuvoje

Prasideda priėmimas į profesines mokyklas

2026 06 15
Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Pasirašyta deklaracija dėl netaršių transporto koridorių kūrimo

2026 06 15
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Iki vasaros pabaigos uždaromas eismas Kauno hidroelektrinės tiltu

2026 06 15
Moksleiviai 2024 m. Lietuvos dainų šventėje
Kultūra

Moksleivių dainų šventei – didžiausio Europos kultūros kanalo dėmesys

2026 06 15
Punskas kviečia į šventę
Kultūra

70 metų lietuviškos dvasios: Punskas kviečia į jubiliejinę šventę

2026 06 15
LiLaEst 2026
Istorija

Kultūrinė atmintis kaip tautos atsparumo pagrindas: Baltijos nacionalinės bibliotekos susitiko Lietuvoje

2026 06 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • +++ apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • Švietimo kursai> Vilnai apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • Vilna apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • E. Kuckailis.  XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (II)
  • Protėvių išmintis puodelyje: trys žolelės inkstams ir vienas patarimas, kurį privalu žinoti
  • Giraitės ginkluotės gamykla pradėjo gaminti antidroninius šovinius
  • Orai Lietuvoje šiandien: vėsu, lietinga ir vėjuota

Kiti Straipsniai

Saga su Vyčiu, rasta tiriant Antrųjų partizanų puskarininkių kursų vietą

E. Kuckailis.  XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (II)

2026 06 15
Ekskursija Dangaus šviesulių Stebykloje (Molėtų krašto muziejus)

D. Kurmilavičiūtė. Keli štrichai Aukštaitijos nacionalinio parko portretui

2026 06 15
1941 metų Birželio sukilimo dalyvių atminimą simbolizuojanti Lietuvos trispalvė ir sukilėlių kovos vaizdinys

Seime įregistruota rezoliucija Birželio sukilimo 85-mečiui: raginama atsispirti propagandiniam Lietuvos rezistencijos juodinimui

2026 06 14
Gabrielė Tuminaitė

Ruošiamasi pristatyti Goldonio trilogiją: rugsėjį VMT – G. Tuminaitės režisuotos I d. premjera

2026 06 14
Kompiuteris

Mato, ką rašote klaviatūra: žinovas įspėja apie 8 kartus išaugusią grėsmę

2026 06 14
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti

2026 06 13
2016-m. Poezijos vakaronė Punske. Šventė prasidėjo prie kun. M. Simonaičio suolelio

S. Birgelis. Keturiasdešimt „Poezijos pavasarių“ po Jotvos dangumi (II)

2026 06 12
Aurelijus Veryga ir LVŽS politikai

A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?

2026 06 11
Kastytis Braziulis politinės analizės kontekste Lietuvos žemėlapio fone

K. Braziulis. Ar Lietuva pamažu slenka diktatūros link?

2026 06 11
Viešieji užrašai Vilniuje

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2026 06 11

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • +++ apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • Švietimo kursai> Vilnai apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • Vilna apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
  • dar apie A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gėrimai

Medikai tėvus perspėja dėl energinių gėrimų pavojaus vaikams

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai