A. Medalinskas. Kai visi nori karo vieni su kitais…

Tuo metu, kai Vakarų pasaulio viduje dėl karo Irane vis labiau įsiliepsnoja vidaus konfliktai tarp JAV prezidento ir partnerių Europoje, kas gali tapti išbandymu NATO ir mūsų saugumui, pas mus, Lietuvoje, vyksta, deja, savi karai…

Paskutinis toks karas dėl incidento, įvykusio kovo 11-ąją Čiurlionio g. Vilniuje, apie kurį pasiekia labai skirtingos žinios.

Viena pusė (tautiška) kaltina TSPMI dėstytoją K. Andrijauską, kad jis plėšė plakatus ir smurtavo, o šiai kritikai ir konfliktui viešojoje erdvėje įsibėgėjus, imta kaltinti ir TSPMI, kad tokie dėstytojai ten dėsto, ir LRT, kad nušvietė ne taip, ir policiją, kad nesiėmė visų priemonių. Ir užbaigiama frazė vienu terminu: leftistai, kurie įsigalėjo visur Lietuvoje, o taip pat pasaulyje, su kuriai visais reikia kovoti.

Kita pusė (nežinau, ar čia leftistai ar ne) tvirtina, kad ta vieša akcija ir plakatai supriešina žmones Lietuvoje, kad tuos plakatus laikantys provokavo ir dėstytoją Andrijauską, kad jie patys smurtavo šio dėstytojo atžvilgiu, kaip ir bendrai visi tie nacionalistai toje protesto akcijoje buvę.

Ir dar kai kurie vartoja frazę ne nacionalistai, o naciai, nacikai. Kremliaus džiaugsmui ir Lietuvos partnerių Vakaruose nuostabai.

Štai ir galvoju nuo kada dar V. Kudirkos skelbtas šūkis imtas tapatinti su naciais ar kokiais tai nacikais?

Ar supranta tos antros pusės šalininkai, kad taip, aiškinant, jog Lietuvoje yra naciai ar nacikai daro jie labai milžinišką žalą, kalbant apie Lietuvos valstybės saugumą? Kita vertus, ar galvoja tie, kurie siūlo skelbti kažkokią kovą su visur užsėdusiais Lietuvoje leftistais, jog taip irgi gilina priešpriešą Lietuvoje?

Frazė: ,,leftistas” turi savo konkrečią reikšmę arba tiksliau pasakius keletą prasmių, bet, pavyzdžiui, kaltinimai dabar, kad LRT ar TSPMI ar bendrai valstybėje užsėdo visur leftistai, tai, aišku, yra netiesa.

Kiekvienoje valstybės gyvenimo sferoje, valstybės institucijoje žmonės yra įvairių pažiūrų. Ir tai gerai. Būtų blogai, jeigu visi mąstytų vienodai.

Toks faktas, jeigu Universitete ar Institute neatsirado vietos, o gal neatsirastų arba tautines pažiūras turinčiam žmogui, arba tiems, kas yra vadinami leftistais, būtų blogai. Kaip ir bet kurioje gyvenimo sferoje.

Niekam neturėtų rūpėti, kokios žmogaus pažiūros. Svarbu tik, kad laikytųsi Konstitucijos ir kitų įstatymų, būtų savo srities profesionalai ir gerai dirbtų darbą.

Tačiau viešojoje erdvėje, kai tik imta publikuoti dėstytojo K. Andrijausko nuotrauka, pasirodė ir komentarai, kuriuos patys tautinės politikos šalininkai turėtų pasmerkti. Kadangi jo veido bruožai turi ir charakteringų detalių, būdingų Tolimųjų Rytų gyventojams, pasirodė ir komentarai: koks jis čia lietuvis, nesigilinant labai daug į žmogaus gyvenimo biografiją ir bendrai mėtant frazes, kurios skamba bjauriai.

Vietoj to, kad aiškintis detales, kas iš tikrųjų smurtavo ir kokios aplinkybės, tai pasipylė ir pašaipos, patyčios dėl jo veido bruožų.

Iš kitos pusės, diskusijos dėl nacionalistų, atseit, nacikų irgi vis labiau įsiliepsnoja. Tą turėtų stabdyti jau kitos grupės šalininkai.

Bet, deja, nė iš vienos, nei iš kitos pusės tokių stabdymų įvairių išsireiškimų trūksta. Vis daugiau atsiranda norinčių kovoti vieni su kitais, o valstybė nuo tų vidaus kovų tampa vis silpnesnė savo vidumi, nepaisant visų labai gražių kalbų iš aukštų tribūnų.

Žvelgiant taip pat ir į Ukrainos patirtį galiu pasakyti: valstybė tik tada yra stipri, kai ir pilietiškumas, ir tautiškumas, savo tautos ir valstybės šaknų jautimas bei aktyvi piliečių visuomenės galia eina greta ir paduoda vienas kitam ranką, o nesikabina į atlapus.

Ir šią istoriją geriau palikti aiškintis dabar teisėsaugai, o nedaryti kokių nors platesnių išvadų, kad neatverti dar vieno naujo karo puslapio visų su visais Lietuvoje. To karo ir nestabilumo labai daug ir taip pasaulyje. Keista, matyt, vis daugiau vidinio karo židinių dabar užsižiebiant ir Lietuvoje.

Matau, kaip liguistai jautriai kuri nors visuomenės grupė ima reaguoti, jeigu pasiūlai kalbėti apie įvairius migloje vis dar skendinčius Sąjūdžio veiklos puslapius. Nors apie tai kalbėti reikia. Bet faktais. Dabar tiesiog galva neišneša, kaip ietys yra laužomos dėl šių dienų įvykių ir kokios jų interpretacijos atsispindi viešumoje.