E. Butrimas. Kodėl karo akivaizdoje netampame broliškesni?

„Gėda matyti Lietuvą, neturinčią prezidento“, – parašė V. V. Landsbergis. Charkove perskaičius tokius žodžius apima pyktis ir norisi ukrainiečiams šaukti: netiesa!!!

Esame normali valstybė, turime ir prezidentą, ir premjerę; juos, kaip ir visose šalyse, mėgsta ne visi tautiečiai, tačiau „nuliais“ pravardžiuoja tik politiniai radikalai, kiršintojai. Prie tokių tačiau ar galima priskirti minėtos citatos autorių – 63 metų kino ir teatro režisierių, rašytoją, poetą, knygelių vaikams kūrėją V. V. Landsbergį?

Citatos iš V. V. Landsbergio įrašų: 

„Kvailas, tuščiagarbis prezidentas susiformuoja kvailių kabinetą“; „Gėda matyti Lietuvą, neturinčią prezidento“; „Tamsta, jei norėtumėte išeiti iš politikos ne visišku nuliu (...) visiškai įsivaizduotinas tamstos pokalbis su šiukšlėmis ir kitais raguotais politikais, atsiprašant už netinkamą elgesį“; „Gėda matyti maitaitišką stribuomenę, kai rūtelių ir tomkelių gretas papildo įvairaus plauko laučiai ir girniai“; „Lietuva tolydžio ima smirdėti, idant informaciniai šūdvežiai portaluose smagiai užsidirbtų platindami šūdosaką“.
xxx
Panašių citatų turbūt galima rasti daugiau – permečiau vien paskutinių kelių mėnesių įrašus. Kiršinantys įrašai dedami ne kasdien, paprastai jie pasirodo po pasisakymų apie tėvo bei sūnaus nuopelnus, laisvės kovų partizanus, Sibiran tremtus patriotus, nusipelniusius tautosakininkus, garsius tautiečius bei Vakarų intelektualus, budistus. Užmaskuotą politinį kiršinimą bei „stribaujos“ žeminimą „Facebooke“ deda ir į lūpas kuriamų pasakų herojams – Rudnosiukui, ežiui Kepežiui, arkliui Dominykui.

Neginčijama: tai įvairiapusiškai talentingas menininkas, intelektualas. Pastaruoju metu tačiau vis dažniau „Facebooke“ sėjantis nesantaikos daigus.

Patyčiomis, užgauliojimais palydi pasisakymus apie prezidentą bei Vyriausybės narius, apie kitokią nuomonę turinčius politikus bei tą visuomenės dalį, kuri jo tėvo bei sūnaus atstovaujamos partijos nelaiko idealiausia.

Tokie garsios šeimos atstovo pasisakymai (nepatinkantys asmenys priskiriami „stribaujai“, neužsimenant, kad būtent jo aukštinama partija įslaptino KGB agentų bylas; prie „kenkėjų“ priskiriami net vieni objektyviausių politinio gyvenimo vertintojų – Vladimiras Laučius bei JAV lietuvis Kęstutis Girnius), subjektyvia mano nuomone, didina tautos susipriešinimą, kas Rusijos agresijos akivaizdoje nėra gerai.

Juolab kad dauguma politinių kivirčų Lietuvoje yra apie mažmožius.

Kadangi esu dirbęs kaimyninėse Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, o ir toliau stebiu ten vykstančius įvykius, galiu patvirtinti, kad tų šalių vadovų vaikai socialiniuose tinkluose tautos kiršinimu neužsiima.

Atgavę nepriklausomybę Lietuvoje turėjome ne vieną prezidentą ir premjerą, negi būtų gerai, jei ir jų sūnūs bei dukros įsijungtų į šį plūdimą? Pagarba jiems, kad to nedaro.

Džiugu, kad tokių asmenų nėra ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Tuo užtat garsėja keli JAV prezidento palikuonys. Bet negi D. Trampas ir jo šeima šiuo požiūriu yra sektinas pavyzdys?

Mūsų buvo beveik 4 milijonai, o liko nepilni 3; gal apie tai reikėtų kalbėti; ir apie tai, kaip šalį paversti draugiškesne, mažiau susipriešinusia.

O gal, ilgėdamasis gimtinės, per daug tikiuosi iš kraštiečių – kad siaučiant pašonėje karui tapsime broliškesni, o to pavyzdį demonstruos elito atstovai?

P.S. komentaruose prašymas neįžeidinėti tautiečių.