Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Antonijumi Košta. Pokalbis vyko ruošiantis kovo 19–20 d. Briuselyje vyksiančiam EVT posėdžiui. Pokalbyje aptarta parama Ukrainai, padėtis Artimuosiuose Rytuose, Europos saugumo ir gynybos stiprinimas, konkurencingumas ir būsima Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa.
Prezidentas akcentavo būtinybę užtikrinti nuolatinę ir visapusišką Europos Sąjungos paramą Ukrainai.
„Būtina priimti sprendimus dėl tolesnio Ukrainos finansavimo, perduodant EVT sutartą 90 mlrd. eurų paskolą, kuo skubiau priimti 20-ąjį sankcijų paketą Rusijai ir pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES“, – pokalbio metu pabrėžė Lietuvos vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad EVT išvadose turi būti aiškiai įtvirtinta parama Ukrainos teritoriniam vientisumui ir strateginis tikslas – Ukrainos narystė Europos Sąjungoje iki 2030 metų.
Aptariant padėtį Artimuosiuose Rytuose, šalies vadovas pažymėjo, kad, žlugus deryboms dėl Irano branduolinės ir raketų programų, didėja grėsmė regiono ir tarptautiniam saugumui. Prezidentas akcentavo glaudaus Europos Sąjungos koordinavimo svarbą užtikrinant jos piliečių saugumą ir organizuojant jų evakuaciją iš regiono.
Pokalbyje taip pat kalbėta Europos saugumo ir gynybos klausimais.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusija išlieka ilgalaike grėsme Europos saugumui, todėl būtina spartinti investicijas į gynybą ir įgyvendinti iniciatyvas, stiprinančias rytinio flango saugumą, tokias kaip Rytų flango stebėjimo sistema ir bendri Europos dronų gynybos sprendimai.
Prezidentas su EVT Pirmininku taip pat aptarė Europos konkurencingumo stiprinimą ir būsimos Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos klausimus. Šalies vadovas pabrėžė, kad naujasis Europos Sąjungos biudžetas turi atspindėti išaugusius saugumo ir gynybos poreikius, kartu užtikrinant stabilų finansavimą sanglaudos ir žemės ūkio politikai.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
Na visi aptarti reikalai yra ES ir kiekvienai jos nariai svarbūs, tačiau bene strategiškiausias yra, kad kuo skubiau Ukraina būtų priimta į ES.
Bet premjerei Ruginienei kaip ir nėra kas veikti – visą valdžią vykdo Nausėda, nors pagal Konstituciją taip neturėtų būti. Tai gal keistina Konstitucija. Seimo dauguma deleguoja ministrus ir tegul Prezidentas kaip vykdomoji valdžia vadovauja jiems. Gal tokiu atveju tinkamiau būtų turėti dvipalatį Seimą, kuris atitinkamais klausimais varžytų Prezidento galias. Ar nevertėtų apie tokius Valdžių struktūros pasikeitimus pagalvoti.