2026 m. vasario 24 d. minėsime neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Balio Gajausko 100-ąsias gimimo metines. Lietuvos ypatingasis archyvas pagerbdamas garsų kovotoją už Lietuvos laisvę, parengė virtualią parodą, kurioje apžvelgiamas B. Gajausko gyvenimo ir kovos kelias, ilgi sovietų lageriuose ir kalėjimuose praleisti metai.
B. Gajauskas buvo ilgiausiai už kovą su sovietų okupaciniu režimu lageriuose ir kalėjimuose kalintas lietuvis. Pirmą kartą už antisovietinę veiklą suimtas 1948 m. gegužės mėn., lageryje jis praleido lygiai 25 metus. 1973 m. gegužės mėn. iš įkalinimo grįžęs į Kauną, antisovietinės veiklos neatsisakė ir kaip vėliau konstatavo Lietuvos SSR Aukščiausiojo teismo teisėjai, „nepadarė tinkamų išvadų“, „nerodė noro pasitaisyti“, toliau tęsė „priešišką veiklą“.
Sovietų saugumas 1977 m. balandžio mėn. B. Gajauską vėl suėmė. Jam buvo skirtas 10 m. laisvės atėmimas su nutrėmimu 5 metams. „Itin pavojingu recidyvistu“ B. Gajauską pripažinęs sovietinis teismas skyrė bausmę atlikti ypatingojo režimo pataisos darbų lageryje. Atlikęs bausmę jis buvo išsiųstas į tremtį Chabarovsko krašte.
SSRS prasidėjus perestroikai, Lietuvos įsisiūbavus atgimimui, visuomenei aktyviai reikalaujant paleisti politinius kalinius, 1988 m. lapkričio mėn. B. Gajauskas grįžo į Lietuvą. Sovietų lageriuose, kalėjimuose ir tremtyje jis išbuvo 37 metus.
Grįžęs į Lietuvą B. Gajauskas aktyviai įsitraukė į politinį gyvenimą. Ilgą laiką vadovavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, 1990–1992 m. buvo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu, 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo nariu, 1990 m. kovo 11 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais B. Gajauskas 2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, 2005 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Mirė 2017 m. rugsėjo 28 d., palaidotas Kauno Seniavos kapinėse.
Parodoje pristatomos nuotraukos ir dokumentai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Kauno IX forto muziejuje.
Rengėjai parodą pažiūrėti kviečia Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje: https://bit.ly/4aHjQuk
Lietuvos ypatingojo archyvo pranešimas





















