Teritorijoje tarp Seimo rūmų ir Geležinio Vilko gatvės planuojamas Vilniaus kongresų centras, tapsiantis svarbiu konferencijų ir renginių traukos tašku Centrinėje ir Rytų Europoje. Norintieji sukurti šį ambicingą projektą turėtų suskubti – liko mėnuo pateikti architektūrinę idėją konkursui.
„Tai ypatingos reikšmės projektas Vilniui ir Lietuvai. Kongresų centras leis priimti didelius tarptautinio lygio renginius, kuriems šiuo metu vietos sostinėje tiesiog nėra. Ši miesto dalis taps prieinamesnė ir gyvybingesnė – Kongresų centro prieigas sujungsime su patrauklia viešąja erdve prie Neries, kuria galės mėgautis vilniečiai ir miesto svečiai“, – teigia Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Kongresų centras bus strateginės svarbos objektas, sukursiantis modernią infrastruktūrą tarptautiniams kongresams, konferencijoms ir renginiams. Šiuo metu Lietuva neturi specializuoto centro, galinčio priimti daugiau nei 2 000 dalyvių vienoje vietoje, todėl praranda galimybes pritraukti didelio masto tarptautinius renginius.
„Norime sukurti ateities kongresų centrą – modernią, tarptautinius standartus atitinkančią erdvę, stiprinsiančią miesto ir Lietuvos pozicijas tarptautinių renginių žemėlapyje. Į konkursą siekiame pritraukti stipriausias tarptautines architektų komandas. Iki architektūrinių idėjų pasiūlymų pateikimo termino liko vienas mėnuo“, – sako konkursą organizuojančios sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Ateities Kongresų centrui – strateginė miesto vieta
Vilniaus kongresų centras planuojamas strategiškai svarbioje vietoje – A. Tumėno ir A. Goštauto gatvių sankryžoje, beveik 2 ha Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame sklype. Šiuo metu čia yra žalioji zona ir dalis miesto bei Seimo automobilių stovėjimo aikštelių.
„Sklypą supa strategiškai ir simboliškai reikšmingi pastatai bei vietos, turinčios ypatingą svarbą Vilniui ir visai Lietuvai. Todėl architektūrinė prieiga privalo būti pagarbi, subalansuota ir apgalvota. Būsimas kongresų centras turi tapti šiuolaikišku viešuoju pastatu, atsakingai reaguojančiu į šį išskirtinai jautrų urbanistinį kontekstą“, – teigia Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Kongresų centrui numatytas sklypas yra šalia Seimo rūmų, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, biurų komplekso „Vilniaus vartai“. Teritorija pasižymi puikiu pasiekiamumu – pėsčiomis ar transportu lengvai pasiekiami Senamiestis, Naujamiestis ir centrinis verslo rajonas. Geležinkelio ir autobusų stotys bei oro uostas yra vos už 15–20 minučių kelio.
Būsimo Kongresų centro teritorija yra istorinėje Lukiškių priemiesčio dalyje, vakarinėje Vilniaus istorinio centro pusėje. Pirmieji užstatymo pėdsakai čia siekia XVIII amžių, o sovietmečiu teritorija buvo pertvarkyta statant tuometinius Aukščiausiosios Tarybos rūmus – pakeltas grunto lygis, įrengta automobilių aikštelė, nutiestas požeminis tunelis.
1991 metų Nepriklausomybės kovų metu per šią teritoriją driekėsi barikados, saugojusios LR Seimo rūmus. Sklype pažymėta ir savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio ginant Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. rugpjūčio 21 d., atminimo vieta. Tai suteikia būsimam projektui ne tik urbanistinę, bet ir istorinę bei vertybinę dimensiją.
Kokie lūkesčiai keliami architektūrinėms idėjoms?
Konkurso uždavinys – sukurti aukščiausios architektūrinės kokybės pastatą, skirtą tarptautinėms konferencijoms, kongresams ir aukšto lygio politiniams renginiams. Planuojamas apie 31 500 kv. m ploto Kongresų centras talpins apie 17 įvairaus dydžio salių, pritaikytų įvairaus masto renginiams, ir galės priimti iki 4 500 dalyvių.
Vestibiuliai projektuojami taip, kad užtikrintų intuityvų judėjimą ir patogų srautų paskirstymą į skirtingus renginius. Pastate planuojami kavos ir užkandžių barai, maitinimo, parodų ir instaliacijų erdvės, taip pat komfortiškos poilsio ir darbo zonos. Viršutiniame pastato aukšte numatomas baras–restoranas su panoramine terasa, skirtas tiek kasdieniams lankytojų poreikiams, tiek reprezentaciniams renginiams. Pastate planuojama požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Be pastato projektavimo, architektams pavesta sukurti patrauklią, įtraukią ir viešai prieinamą Neries pakrantės erdvę ties statomo naujo pėsčiųjų tilto prieigomis. Ši teritorija turi funkciškai ir vizualiai derėti su bendra Neries pakrančių vystymo vizija bei Kongresų centro aplinka.
Krantinė planuojama universali ir daugiafunkcė – pritaikyta renginiams bei trumpam poilsiui gryname ore. Numatyta rekreacinė infrastruktūra: amfiteatrai, pontoniniai lieptai, patogios prieigos prie vandens, poilsio vietos bei galimos komercinės ar kavinių erdvės.
Laukiama pasiūlymų
Atviras tarptautinis architektūrinis konkursas Vilniaus kongresų centro idėjai atrinkti paskelbtas pernai gruodžio pradžioje. Konkursinių darbų laukiama iki 2026 metų kovo 16 dienos
Pateiktus darbus pagal kokybinius ir viešųjų pirkimų vertinimo kriterijus vertins kompetentinga vertinimo komisija. Pirmasis posėdis, kuomet bus renkama idėja, numatytas balandžio mėnesį. Planuojama, kad laimėtojas bus paskelbtas 2026 metų II ketvirtį. Vilniaus kongresų centrą planuojama pastatyti iki 2031 metų pabaigos.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
Benkunskui, matyt, per šalčius peršalo galva. Seimo rajone ir taip nėra kur statyti automobilių, tai atima paskutinę parkavimo galimybę čia atvykusiems žmonėms. Už mokesčių mokėtojų pinigus pastatys dar vieną pastatą, kurio panauda visiškai abejotina. Išlaikymas, suprantama ne iš Benkunsko kišenės. Paskui gi, už ne vietoje, ar kiek per ilgai stovėjusį automobilį mero pavaldume esantys Imbrasiečiai vairuotojams gyviems lups devynis kailius.
Kongresų centras tam, kad nereiktų jo Sporto rūmuos ?