Vilniaus daugiabučių gyventojai jau gali džiaugtis tvarkingesniais ir patogesniais kiemais – praėjusiais metais sostinėje buvo įrengtos 46 naujos korinės automobilių stovėjimo aikštelės. Jos talpina apie 340 automobilių. Kiemuose buvo atnaujintos asfalto dangos bei šaligatviai, tai užtikrina tiek patogesnį, tiek saugesnį judėjimą, praneša savivaldybė.
„Praėjusiais metais startavome su ambicinga daugiabučių kiemų tvarkymo programa. Vos per metus parengėme ir su gyventojais suderinome 46 aikštelių remonto projektą ir atlikome tvarkymo darbus. Kiemuose įrengėme korines automobilių aikšteles – tai greitas sprendimas, leidžiantis pagerinti tiek kiemų estetiką, tiek jų funkcionalumą“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Korinių aikštelių įrengimas – tai nesudėtingas, tačiau efektyvus būdas pritaikyti senus daugiabučių kiemus esamiems gyventojų poreikiams. Betoninės korinės dangos ne tik atrodo tvarkingai, bet ir leidžia lietaus vandeniui natūraliai susigerti, mažinant užtvindymo riziką bei aplinkos taršą.
Prieš pradedant tvarkymo darbus, savivaldybės specialistai lankėsi kiekviename kieme, pristatė planuojamus darbus ir išklausė gyventojų nuomonę. Organizuoti 34 susitikimai, kuriuose dalyvavo beveik 600 gyventojų. Jei gyventojai pritarė pasiūlytiems sprendiniams, darbai buvo pradedami nedelsiant.
Praėjusiais metais buvo įrengiamos nedidelės aikštelės, kurioms pakako supaprastintų projektų, jos buvo sutvarkytos paprastojo remonto būdu. O šiais metais bus pradėtos įrengti didesnės aikštelės, kurių įrengimui išimami statybą leidžiantys dokumentai.
Per metus planuojama sutvarkyti 66 kiemus, juose įrengti korines aikšteles su 1620 automobilių stovėjimo vietų. Aikštelės bus įrengiamos Justiniškėse, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Karoliniškėse, Žirmūnuose, Naujojoje Vilnioje, Šeškinėje, Šnipiškėse, keletas kiemų bus sutvarkyta ir Verkiuose, Lazdynuose, Vilkpėdėje, Viršuliškėse, Antakalnyje, Naujamiestyje, Pilaitėje, Grigiškėse, Naujininkuose.
Pirmiausia buvo atrinkti problematiškiausi kiemai, kiemų atnaujinimą stengiamasi lygiaverčiai paskirstyti po visą miestą. Aikštelės įrengiamos tose kiemų vietose, kur yra statomi automobiliai ir nėra požeminių inžinerinių tinklų.
„Mūsų tikslas – kad Vilnius būtų miestas, kuriame gera gyventi visiems. Tvarkingesni daugiabučių kiemai – tai tik viena iš priemonių, leidžiančių žengti šia kryptimi“, – pabrėžia miesto meras.
Benkunsko planai kertasi su Vilniaus kaip žalio miesto idėja, principais. Akivaizdu, kad kiemų klojimas betoninėmis trinkelėmis praktiškai yra jų betonavimas. Vakarų Europoje (Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje) reaguojant į tai, kad klimatas karštėja, pradėta “Žalio kiemo” vajus – betonuotai grįstos kiemų dangos išardomos ir kiemai verčiami žaliomis vejomis. Mat nuo betonuotų kiemų oras juose įkaista žymiai daugiau negu esant žaliai vejai. Tad savivaldybių valdžios “Žalio kiemo” įrengimui yra numačiusios lėšas ir tiems darbams skiria finansines paramas. Taigi kiemuose Vilniuje kuo daugiau grynos žalios žemės, o ne betonuotų aikštelių automobilių parkavimui, kuo daugiau naudojimosi mieste viešu transportu, o ne – individualiais automobiliais.
Juk kažkur kažkas iš savivaldybės sakė, jog mašinos galės būti už mokestį paliekamos ir daugiabučių kiemuose. Už mokestį savivaldybei? Kai Kazimiero Rimanto Balėno grupė projektavo paskutinį savo rajoną Vilniuje (Pašilaičius), tai turėjo tapti naujo, kitokio sostinės rajonų projektavimo pradžia. Jo grupė ne tauškė apie „žalius miestus”, o iš karto suplanavo rajoną taip, kad kiemai būtų apsaugoti nuo automobilių, kad jie būtų SAUGIA erdve vaikams žaisti. Kad mašinos čia nenuodytų oro išmetamosiomis dujomis, t.y., kad poilsio po darbo seniūnijos daugiabučių grupės būtų patrauktos tolėliau nuo pagrindinių magistralių ir žaliomis juostomis nuo jų atskirtos, kad medžių sienos ne tik orą valytų, bet ir slopintų transporto keliamą triukšmą (kad jų kriokimas nežadintų gyventojų). Buvo išsaugotas šių vietų reljefas, medžių giraitės, sodai. Jis pasirūpino ir gyventojų automobiliais – čia pat, kitoje ramios vidinės gatvelės pusėje įrengė požeminius garažus, kad vėliau galima būtų įrengti ir antrą aukštą ir atvirą aikšteles. garažus. Deja, savivaldybę į savo rankas perėmę vandalai nuo pirmų dienų ėmėsi visa tai „į pažangą” vesti… .
Kažin
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Benkunsko planai kertasi su Vilniaus kaip žalio miesto idėja, principais. Akivaizdu, kad kiemų klojimas betoninėmis trinkelėmis praktiškai yra jų betonavimas. Vakarų Europoje (Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje) reaguojant į tai, kad klimatas karštėja, pradėta “Žalio kiemo” vajus – betonuotai grįstos kiemų dangos išardomos ir kiemai verčiami žaliomis vejomis. Mat nuo betonuotų kiemų oras juose įkaista žymiai daugiau negu esant žaliai vejai. Tad savivaldybių valdžios “Žalio kiemo” įrengimui yra numačiusios lėšas ir tiems darbams skiria finansines paramas. Taigi kiemuose Vilniuje kuo daugiau grynos žalios žemės, o ne betonuotų aikštelių automobilių parkavimui, kuo daugiau naudojimosi mieste viešu transportu, o ne – individualiais automobiliais.