Sekmadienis, 21 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Palangos žydų kapinių istorinis palikimas: epitafijos, metrikai, ribos

www.alkas.lt
2026-02-02 09:00:00
73
PERŽIŪROS
0
Fragmentas iš 1935 metų plano, kuriame pažymėtos Palangos žydų kapinės

Fragmentas iš 1935 metų plano, kuriame pažymėtos Palangos žydų kapinės | Palangos žydų bendruomenės nuotr.

Palangos žydų senosios kapinės yra svarbus miesto istorinės atminties liudijimas, atskleidžiantis Palangą kaip daugiakultūrį miestą, kuriame šimtmečius greta gyveno skirtingos bendruomenės.

Antkapinių epitafijų, mirties metrikų ir archyvinių šaltinių analizė leidžia ne tik atkurti palaidotų asmenų biografinius duomenis, bet ir tiksliau apibrėžti šios istorinės vietos raidą bei teritorines ribas.

Laiko paženklinti antkapiai: išlikimas ir būklė

Palangą nusiaubus 1830 m. gaisrui, senosios laidojimo registravimo knygos buvo sunaikintos (seniausios laidojimo brolijos knygos datuojamos 1487 m.).

Dvejos žydų kapinės

Nuo 1831 m. prasidėjo laidojimo registravimas naujosiose žydų kapinėse miesto pakraštyje, apie 300 m į rytus nuo Naglio kalno. Kurį laiką, vienu metu lygiagrečiai Palangoje veikė dvejos žydų kapinės. Tai senosios nuo 1487 m. iki 1892 m., buvusios dabartinėje Palangos Birutės parko teritorijoje ir naujosios žydų kapinės įrengtos už Naglio kalno.

Kapinių teritorijoje yra išlikę dešimt skirtingų dydžių granitinių ir betoninių antkapinių paminklų (maceivų) su iškaltomis epitafijomis hebrajų rašmenimis.

Paminklų dydis įvairus, trijų paminklų viršus nuskeltas, vienas paminklas suskaldytas. Jo fragmentai guli ant žemės, o užrašai daugelyje vietų sunkiai įskaitomi.

Keletą antkapinių užrašų įmanoma ne tik perskaityti, bet ir patikrinti juos Palangos žydų bendruomenės mirties metrikų knygose, taip patvirtinant epitafijose pateikiamų duomenų tikslumą.

Baruchas ir Malka Gutmanai prie senelio Šmuelio Gutmano kapo Palangos senosiose žydų kapinėse, 1935 metai
Baruchas ir Malka Gutmanai prie senelio Šmuelio Gutmano kapo Palangos senosiose žydų kapinėse, 1935 metai | B. Gutmano šeimos archyvo nuotr.

Vienas aiškesnių pavyzdžių – paminklas

Jo hebrajiškame įraše nurodyta: „Čia palaidotas mūsų brangus ir garbingas tėvas, labdaringa veikla pasižymėjęs, geros moralės Natanas Funkas, Hiršo (Tzvi) sūnus, miręs 1935 metais per Roš ha-Šaną“ (vertimas ne pilnas ir nepažodinis).

Atsivertus 1935 metų Palangos žydų bendruomenės mirties metrikų knygą, šio antkapio duomenys visiškai pasitvirtina. Juose užfiksuota, kad Natanas Funkas mirė 1935 m. rugsėjo 28 dieną, per žydų Naujųjų metų – Roš ha-Šana – šventę, o palaidotas buvo kitą dieną, rugsėjo 29-ąją. Metrikų duomenimis, jis gimė 1875 metais ir mirė sulaukęs 60 metų.

Taip pat nurodyti jo tėvai – Hiršas Funkas ir Chanė Funkienė. Šis sutapimas tarp antkapio epitafijos ir archyvinių šaltinių atskleidžia ne tik metrikų patikimumą, bet ir leidžia tiksliau sužinoti čia palaidotų asmenų biografinius duomenis.

Kituose išlikusiuose antkapiniuose paminkluose nurodyti palaidojimo metai apytiksliai yra šie: 1897 m., 1903 m., 1904 m., 1906 m., 1908 m., 1912 m., 1917 m., 1921 m., 1935 m.

Tarp palaidotųjų paminklo epitafijose galima įskaityti, kad 1897 metais mirė Arjė Hilelis (Arye Hillel), Mošės Klampuso (Moshe Klampus) sūnus. 1903 metais mirė Mara Kreinė (Mara Kreine), Leibo Treibo (Leib Treib) dukra. 1904 metais mirė rabinas Natanas Faitalis (Nathan Faytal), rabino ir mokytojo Šlomo Himano (Shlomo Hyman) sūnus.

1912 metais mirė Feigė (Feige), Zejevo Klampuso (Ze‘ev Klampus) duktė, Hilelio Gutmano (Hillel Gutman) žmona. 1917 metais mirė Mordechajus Šmuelis Gutmanas (Mordechai Shmuel Gutman). 1921 metais mirė Estera Bruckus (Esther Brutzkus), Chaimo duktė.

Fragmentas iš 1913 metų plano, kuriame pažymėtos Palangos žydų kapinės
Fragmentas iš 1913 metų plano, kuriame pažymėtos Palangos žydų kapinės | Palangos žydų bendruomenės nuotr.

Epitafijų duomenų patikrinimo galimybės

Vis dėlto ne visų paminklų epitafijų duomenis įmanoma tiksliai patikrinti archyviniuose šaltiniuose. Taip yra todėl, kad Palangos žydų bendruomenės mirties metrikų knygos yra išlikusios tik nuo 1922 metų.

Dėl šios priežasties ankstesnių laikotarpių palaidojimų datos ir asmenų tapatybės gali būti nustatomos tik apytiksliai. Tik remiantis pačiais antkapiniais įrašais, kurie sunkiai įskaitomi.

Nuo 1991 metų kapinių teritorijoje stovi juodo granito memorialinis paminklas, žymintis šią vietą kaip senąsias žydų kapines ir pabrėžiantis jos istorinę bei kultūrinę reikšmę.

Memorialo autorė – architektė Irena Likšienė. Paminklo įraše trimis kalbomis – lietuvių, hebrajų ir jidiš – užrašyta: „Senosios žydų kapinės. Tebūna šventas mirusių atminimas“.

Palangos Senosios žydų kapinės
Palangos Senosios žydų kapinės | M. Surblio nuotr.

Patikslintos kapinių ribos Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre

2008 m. rugsėjo 4 d. kapinės įregistruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre (išskirtinis vertybės kodas – 32235). Tais metais įregistravus šias žydų kapines į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, buvo nustatyta, kad kapinių teritorijos plotas apima 1085 m² (10,85 arai).

Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad šis plotas neatspindėjo visos istorinės kapinių apimties. Remiantis archyviniais dokumentais, istoriniais šaltiniais bei skirtingų laikotarpių kartografiniais planais, 2024 metais kapinių ribos buvo iš naujo įvertintos ir patikslintos.

Atlikus šį istorinį ir teritorinį tikslinimą, nustatyta, kad tikrasis, istoriškai susiformavęs dabartinis kapinių plotas siekia 7670 m² (76,7 arai). Tai leido atskleisti kur kas didesnį šios vietos mastą ir istorinę reikšmę, nei buvo nustatyta anksčiau.

Palangos Senosios žydų kapinės
Palangos Senosios žydų kapinės | M. Surblio nuotr.

Palangos miesto savivaldybės sumanymas: aprašomasis stendas

Pernai, 2025 metais, Palangos senosios žydų kapinės buvo papildomai pažymėtos rūdinto plieno aprašomuoju stendu su QR kodu, kuris lankytojams suteikia galimybę greitai ir patogiai susipažinti su šios vietos istorija ir kapinių raida.

Šis sprendimas ne tik praplečia žinių prieinamumą, bet ir įtraukia šiuolaikines technologijas į istorinės atminties puoselėjimą, sudarydamas sąlygas savarankiškam pažinimui.

Prie šio reikšmingo atminimo projekto įgyvendinimo prisidėjo ir finansavo Palangos miesto savivaldybė, taip pabrėždama vietos savivaldos vaidmenį saugant Palangos daugiakultūrį paveldą bei siekį užtikrinti, kad svarbios miesto istorijos vietos būtų deramai pažymėtos ir suprantamos tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.

„Žydų kapinės tai konkrečių žmonių gyvenimų pėdsakai, šeimų istorijų atspindžiai ir gyvos bendruomenės tęstinumo ženklas. Kiekviena išlikusi epitafija, kiekvienas archyviniais tyrimais patikslintas teritorijos metras liudija atsakomybę istorinei tiesai ir pagarbą tiems, kurių gyvenimai ir likimai amžiams susieti su šia vieta.“ – sakė Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.

Parengė Mindaugas Surblys, pagal Palangos žydų bendruomenės pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kviečia ekskursija po miestą „Palangos senųjų vilų paslaptys“
  2. A. Leika: Jonas Žemaitis-Vytautas buvo ištikimas priesaikai iki galo
  3. Jaunėlė aušrininko Jono Šliūpo dukra Hypatija minėtų gimtadienį

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelionė, automobilis
Gamta ir žmogus

Ilgosioms atostogoms lietuviai dažniau renkasi užsienį, trumpas išvykas skiria šalies regionams

2026 06 21
Sutartis
Lietuvoje

Terminuota darbo sutartis: ką svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams?

2026 06 21
Daugiabučio kiemas
Lietuvoje

Daugiabučių kiemų tvarkymui Vilnius skiria dar 9,5 mln. eurų

2026 06 21
Eismas
Gamta ir žmogus

Artėjant Joninėms „Via Lietuva“ ragina vairuotojus neprarasti budrumo

2026 06 21
Azartiniai lošimai kompiuteriu
Lietuvoje

Lošėjo kortelė bus privaloma

2026 06 21
Naturali kosmetika
Gamta ir žmogus

Mokslininkė dr. D. Baragan-Ferer: kosmetikos sudėtinių dalių sąrašas – tik ledkalnio viršūnė

2026 06 21
Birželio 23 d. Verkių rūmų parke vyks Rasos šventė
Etninė kultūra

Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį

2026 06 20
Mergina su Rasų vainiku prie Joninių laužo
Etninė kultūra

Trumpiausia metų naktis kviečia: kur šiemet švęsime Rasas ir Jonines?

2026 06 20
Požeminė perėja
Lietuvoje

Kaune prasidėjo Vilniaus gatvės požeminės perėjos atnaujinimas

2026 06 20
Vanduo, ežeras
Lietuvoje

NŽT: praėjimas ežerų, upių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

2026 06 20
Šiauliuose Rasos (Joninių) naktis
Etninė kultūra

Šiauliuose Rasos (Joninių) naktį – ugnies ir kitos apeigos, magija

2026 06 20
Šventosios pėsčiųjų aikštė
Kultūra

Šventoji kviečia į Rasas ir į įvairių kultūrinių patirčių po atviru dangum kupiną vasarą

2026 06 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Rimgaudui apie „Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno
  • Mikabalis apie „Žmogus tarp pasaulių“: Palangoje pristatoma paroda apie ainų tautą ir Bronislovą Pilsudskį
  • Kažin apie Su Lietuva susijusių visame pasaulyje žinomų asmenų įamžinimas
  • Rimgaudas apie „Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ilgosioms atostogoms lietuviai dažniau renkasi užsienį, trumpas išvykas skiria šalies regionams
  • Terminuota darbo sutartis: ką svarbu žinoti tiek darbuotojams, tiek darbdaviams?
  • Daugiabučių kiemų tvarkymui Vilnius skiria dar 9,5 mln. eurų
  • Artėjant Joninėms „Via Lietuva“ ragina vairuotojus neprarasti budrumo

Kiti Straipsniai

Eismas

Artėjant Joninėms „Via Lietuva“ ragina vairuotojus neprarasti budrumo

2026 06 21
Dominykas Šaudys

Lietuviškų meno vertybių ieškotojas D. Šaudys rūpinasi jų gražinimu į Lietuvą

2026 06 21
Mažoji paroda „Žmogus tarp pasaulių“ Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje

„Žmogus tarp pasaulių“: Palangoje pristatoma paroda apie ainų tautą ir Bronislovą Pilsudskį

2026 06 21
Vėžio zodiakinis ženklas

Dienos horoskopas: vasaros saulėgrįža atneša jausmų vandenyną

2026 06 21
Su Lietuva susijusių visame pasaulyje žinomų asmenų įamžinimas

Su Lietuva susijusių visame pasaulyje žinomų asmenų įamžinimas

2026 06 21
Naturali kosmetika

Mokslininkė dr. D. Baragan-Ferer: kosmetikos sudėtinių dalių sąrašas – tik ledkalnio viršūnė

2026 06 21
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Generalinė prokuratūra: LRT įpareigota užtikrinti programų pirkimų skaidrumą

2026 06 20
Šventosios pėsčiųjų aikštė

Šventoji kviečia į Rasas ir į įvairių kultūrinių patirčių po atviru dangum kupiną vasarą

2026 06 20
Žolynų turgus

Birželio 20 d. Bernardinų sode kupės Žolynų turgus

2026 06 20
Pranas Dovydaitis 1886–1942. 2017. Dail. Jonas Žukas

Seime vyks tarptautinė mokslinė konferencija „LOGOS: tiesa, kultūra, valstybė“

2026 06 19

Skaitytojų nuomonės:

  • >Rimgaudui apie „Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno
  • Mikabalis apie „Žmogus tarp pasaulių“: Palangoje pristatoma paroda apie ainų tautą ir Bronislovą Pilsudskį
  • Kažin apie Su Lietuva susijusių visame pasaulyje žinomų asmenų įamžinimas
  • Rimgaudas apie „Šventaragis“ kviečia susapnuoti Vilnių kartu: išskirtiniai koncertai ant Gedimino kalno
  • Rimgaudas apie „Žmogus tarp pasaulių“: Palangoje pristatoma paroda apie ainų tautą ir Bronislovą Pilsudskį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą vėl įrašyta išnykusia laikyta grybų rūšis – didysis kuokas

Į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą vėl įrašyta išnykusia laikyta grybų rūšis – didysis kuokas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai