Trečiadienis, 27 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Pažintis su Šiaure: etnografinių tyrimų pristatymas Nacionalinėje dailės galerijoje

www.alkas.lt
2026-01-18 08:00:00
102
PERŽIŪROS
1
Filmo „Moving ice“ 2024 kadras

Filmo „Moving ice“ 2024 kadras | S. Šuplės asmeninio archyvo nuotr.

Sausio 22 ir 28 dienomis, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Nacionalinėje dailės galerijoje vyks renginiai, atversiantys platesnį požiūrį į Šiaurę, kurios ryškus pėdsakas Lietuvos ir viso Baltijos regiono kultūroje pristatomas tarptautinėje parodoje „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė).

Sausio 22 d., ketvirtadienį, 18 val. bus pristatomi etnografiniai tyrimai, skirti Sibiro tautų kolonizacijos istorijai ir dabarčiai. Savo įžvalgomis dalysis tyrimus Buriatijoje ir Jakutijoje vykdę antropologai dr. Kristina Jonutytė ir dr. Aivaras Jefanovas, kviesdami pažvelgti į šiuose regionuose gyvenančių bendruomenių patirtis per kultūros ir socialinių pokyčių prizmę.

Sausio 28 d., trečiadienį, 18 val. vyks susitikimas su menininke Siuzana Šuplė (Susan Shuppli) bei dviejų jos filmų peržiūra. Tai puiki proga iš arčiau susipažinti su jos tyrimais ir kūryba, kurioje nagrinėjamos klimato ir technologijų infrastruktūros temos.

Filmo „Moving ice“ 2024 kadras
Filmo „Moving ice“ 2024 kadras | S. Šuplės asmeninio archyvo nuotr.

Sibiro tautų kolonizacija ir dabartis. Etnografinių tyrimų Jakutijoje ir Buriatijoje pristatymas

Antropologų pranešimuose bus aptariami autochtonų bendruomenių tapatybės sampratos pokyčiai ir santykis su dabartine Rusijos politika, vėliau vyks diskusija.

Pranešime „Sibiro autochtonai karo kontekste: Buriatų atvejis“ dr. Kristina Jonutytėapžvelgs buriatų – mongolų etninės grupės, gyvenančios plačiame paribio regione Rusijoje, Kinijoje ir Mongolijoje, istoriją ir dabartį, kolonizacijos patirtis, sovietines represijas bei šiandien nykstantį kultūrinį suverenumą.

Taip pat bus gilinamasi į Sibiro autochtonų dalyvavimą bei reprezentaciją karo Ukrainoje kontekste ir jo poveikį Buriatijos regionui, buriatų tapatybei bei visuomenei.

Dr. Kristina Jonutytė yra socialinė antropologė, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė, Kembridžo universiteto Mongolijos ir Vidurinės Azijos tyrimų centro mokslo darbuotoja.

Jos tyrimų sritys yra politinė antropologija, religijos bei etniškumas. Etnografinius lauko tyrimus ji yra vykdžiusi Buriatijos respublikoje, Mongolijoje ir Pietų Korėjoje.

Dr. Aivaro Jefanovo pranešime „Tarp tradicijos ir kolonijinės praeities: Jakutijos šiaurės tautinių mažumų hibridinė tapatybė“ analizuojamas sovietinės kolonizacijos palikimas, formavęs Jakutijos autochtonų bendruomenių gyvenimą ir savivoką.

Šios tautinės mažumos, tradiciškai besiverčiančios elnių ganymu ir medžiokle, XX a. patyrė kolektyvizaciją, priverstinį sėslinimą ir sistemingą rusifikaciją, iš esmės pakeitusią jų tapatybę, šeimos struktūrą, kalbą, klajoklines praktikas ir santykį su kraštovaizdžiu.

Šiandien, siekdamos atgaivinti tradicines praktikas, jų bendruomenės vis dar susiduria su giliai įsišaknijusiais kolonijinės praeities pėdsakais.

Jų tapatybė apibūdinama kaip hibridinė – jungianti papročių tęstinumą ir sovietinį palikimą. Materialūs ir simboliniai šio palikimo ženklai tebėra išlikę taigos kraštovaizdyje. Tokios sąveikos formuoja savitą autochtonų „priklausymo“ Rusijai pojūtį ir ambivalentišką požiūrį į dabartinę šalies politiką.

Antropologas dr. Aivaras Jefanovas yra Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentas bei Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotojas. Antropologinius tyrimus jis atliko Šiaurės Jakutijoje, kur tyrė medžiotojų ir elnių ganytojų sąveikas su gyvūnais ir aplinka.

Jo mokslinių tyrinėjimų ir interesų sritys apima ekologinę antropologiją, etnoarcheologiją, žmogaus ir aplinkos / kraštovaizdžio, žmogaus ir gyvūnų sąveikų tyrimus ir Sibiro (Jakutijos) medžiotojų-ganytojų kultūrų antropologinius tyrimus.

Filmo „Moving ice“ 2024 kadras
Filmo „Moving ice“ 2024 kadras | S. Šuplės asmeninio archyvo nuotr.

Klimato vaizdiniai ir technologijų peizažai: susitikimas su Siuzana Šuplė

Sausio 28-osios vakaras bus skirtas susitikimui su tyrėja ir menininke S. Šuple bei jos filmams, tyrinėjantiems klimato, istorijos ir technologijų susikirtimus. Žiūrovai išvys filmus „Judantis ledas“ („Moving Ice“, 2024, 48 min.) ir „Klimato signalai iš Svalbardo“ („Climate Signals from Svalbard“, 2024, 27 min.). Renginys vyks anglų kalba.

Filme „Judantis ledas“ pasakojama apie ledo judėjimą, kurį lemia ne tik klimato kaita, bet ir tiesioginė žmogaus veikla. Kylant pasaulio temperatūrai, keičiasi ir ledo masių dinamika.

Tačiau ledo „judėjimo“ istorija prasidėjo dar XIX a. pradžioje, kai kolonijinės prekybos tinklai pavertė natūralų ledą komercine preke. Europos ir JAV pirkliai gabeno jį iš užšalusių ežerų ir ledynų į tropinius regionus buitiniams kolonijų poreikiams patenkinti.

Šis pasakojimas atskleidžia, kaip ekonominiai ir politiniai procesai lėmė gamtos išteklių naudojimą ir ilgalaikius aplinkos pokyčius.

2020 m. menininkė kartu su glaciologe Miriama Džeksona (Miriam Jackson) burlaiviu keliavo po Svalbardo salyną (Norvergija), kur stebėjo ir dokumentavo klimato kaitos paveiktus aplinkos pokyčius.

Vėliau ji į šį regioną sugrįžo jau turėdama kitą tikslą – tyrinėti ne ledynus, bet technologinę infrastruktūrą, per kurią perduodami signalai ir duomenys: nuo radijo bangų iki skaitmeninių srautų, palaikančių pasaulinius žinių tinklus. Taip gimė filmas „Klimato signalai iš Svalbardo“.

Šiame regione sutelkta daug ryšių ir stebėjimo objektų – radijo bokštų, antenų, palydovinių stočių, radarų, meteorologinių prietaisų ir šviesolaidinių kabelių.

S. Šuplė yra Jungtinėje Karalystėje gyvenanti menininkė ir tyrėja. Savo kūryboje ji nagrinėja materialius karo ir konfliktų pėdsakus, aplinkos katastrofas bei klimato kaitą. Ji vadovauja Goldsmithso universiteto Architektūros tyrimų centrui, taip pat yra organizacijos „Forensic Architecture“ narė ir valdybos pirmininkė.

Dalyvavimas renginiuose nemokamas, be registracijos.

Tarptautinė grupinė paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ Nacionalinėje dailės galerijoje veikia iki vasario 8 d. Projektas ir jo veiklos remiamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nepažinta kaimynystė: baltų ir Kijevo Rusios ryšiai tarptautinėje parodoje
  2. Dvi karalienės, dvi legendos – tarptautinė paroda apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
  3. Atidaryta tarptautinė paroda, skirta Kijevo Rusiai, siekia griauti propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį
  4. Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
  5. Kviečia tarptautinė paroda apie tai, kaip Lietuva kalbėjo pasauliui
  6. Pirmąkart Lietuvoje: paroda apie ainų tautą iš šiaurės Japonijos jau greitai Istorijų namuose
  7. E. Matson – apie karalienių vaidmenis ir paslaptingąją Kotrynos Jogailaitės karūną

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kažin says:
    4 mėnesiai ago

    Ypač įdomu, – ledo „judėjimo“ istorija XIX a. pradžioje, kai “Europos ir JAV pirkliai gabeno jį iš užšalusių ežerų ir ledynų į tropinius regionus buitiniams kolonijų poreikiams patenkinti”. Ar tai negali būti ledynmečių žmonijos atminties atgarsiai. Juk tropiniai Žemės pietūs taip pat stigo drėgmės ir vandens, buvo išdeginti saulės, tūkstantmečiais nesant atmosferoje drėgmės ir debesų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Liūtis
Gamta ir žmogus

Gyventojai kviečiami pranešti apie pavojingus orų reiškinius

2026 05 26
Konteineris | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – maistinio aliejaus rūšiavimo konteineriai

2026 05 26
Diskusija Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas inicijuoja vokiečių kalbos stiprinimo programą

2026 05 26
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Baigtas Kauno Rotušės aikštės atnaujinimas

2026 05 26
Registrų centras
Lietuvoje

Liberalai prašo paaiškinimo paaiškinti dėl duomenų vagystės iš Regitrų centro

2026 05 26
Dronų aptikimo sistema
Lietuvoje

Palangos oro uoste – nauja bepiločių orlaivių aptikimo sistema

2026 05 26
Paukščiai
Gamta ir ekologija

Per 25 metus Lietuva neteko daugiau nei pusės įprastų kaimo paukščių

2026 05 26
Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje
Kultūra

Mažo miestelio biblioteka, tapusi reiškiniu Lietuvoje: Gruzdžiuose vaikai į teatrą eina bibliotekoje

2026 05 26
Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“
Kultūra

Kviečia nauja kūrėjų bendrystės šventė „Žalias kilimas“

2026 05 26
KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius
Lietuvoje

KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius

2026 05 26
KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui
Gamta ir žmogus

KTU mokslininkė apie dirbtinio proto įtaką bendravimui: jis tampa šių dienų psichologu?

2026 05 26
paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas tautodailininkėe XIX – XX a. sandūroje“
Etninė kultūra

Vyks tautodailininkės V. Mickevičienės paroda „Ką papasakos lėlės… vaiko krikštas Lietuvos kaime XIX – XX a. sandūroje“

2026 05 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • klaustukas apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • Kažin apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojai kviečiami pranešti apie pavojingus orų reiškinius
  • Vilniuje – maistinio aliejaus rūšiavimo konteineriai
  • Prezidentas inicijuoja vokiečių kalbos stiprinimo programą
  • Baigtas Kauno Rotušės aikštės atnaujinimas

Kiti Straipsniai

Diakritiniai ženklai

L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta

2026 05 26
Romualdas Budrys

Mirė žymus muziejininkas, ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys

2026 05 26
Tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

Vilniuje prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“

2026 05 25
Kastytis Braziulis prie darbo stalo geopolitikos temų aplinkoje

K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas

2026 05 25
Tautadienis kviečia puoštis tautiniu drabužiu

Tautadienis antrus metus kviečia puoštis tautiniu ar baltišku drabužiu

2026 05 25
Ernestas Kuckailis

E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (I)

2026 05 24
Kotryna Jogailaitė

Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

2026 05 24
„Red Bull Tandemynės“ vedėjas Mantas Stonkus

Toks renginys – pirmą kartą Baltijos šalyse: garsiausias šalies keliautojas ruošiasi skrydžiui virš Neries

2026 05 23
Darius Kuolys, Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo ženklas Vilniuje

D. Kuolys. Ar tikrai Juozas Lukša-Daumantas vertas tik buvusio kagėbyno vietos

2026 05 23
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai

Dėl kontrabandos sulaikyti 27 asmenys, tarp jų ir pareigūnai

2026 05 22

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn
  • klaustukas apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • Kažin apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Aleksandro Gliadelovo fotografijų paroda „Karas Ukrainoje. 2022 metai“ Visagine

Vytauto Didžiojo karo muziejuje – Ukrainos fotografo Oleksandro Gliadelovo paroda „Ir aš regėjau“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai